Dr.Ohhira® 12 rūšių pieno rūgšties bakterijų kompleksas

Dr.OHHIRA® 12 rūšių pieno rūgšties bakterijų kompleksas

SUBRANDINTA GAMTOS. PATVIRTINTA MOKSLO

Gaminama natūraliai fermentuojant, nenaudojant terminio apdorojimo. 
  • 12 rūšių gerųjų bakterijų (angl.PRObiotics): Lactobacillus, Bifidobacterium, Streptococcus
  • Maistinės skaidulos (angl.PREbiotics): daržovės, vaisiai, uogos, grybai, jūržolės 
  • Biogeniniai metabolitai (angl.POSTbiotics): organinės rūgštys, enzimai, polifenoliai

Smulkiau

Nauja

  • 30 kapsulių
  • 60 kapsulių

25,00 €

su PVM

Pakuotėje yra:

  • 30 kapsulių po 570 mg / Grynasis kiekis: 17,1 g 

  • 60 kapsulių po 570 mg / Grynasis kiekis: 34,2 g 

Vartojimas

Suaugusiems ir vaikams (nuo 3 metų, dėl užspringimo rizikos) rekomenduojama vartoti po 1-2 kapsules per dieną, užsigeriant vandeniu, geriausiai vakare.

Sudedamosios dalys

melasa, oligosacharidai

naminių slyvų (Prunus domestica L.) vaisių ekstraktas

daržinio špinato (Spinacia oleracea L.) lapų ekstraktas

kininių ožerškių (Lycium chinense Mill.) vaisių ekstraktas

valgomojo dantenio / šiitake grybo (Lentinula edodes) milteliai

paprastojo bastučio tamsiojo porūšio (Brassica rapa var. Perviridis) lapų ir stiebų ekstraktas

skiautėtalapių fikusų (Ficus carica L.) vaisių ekstraktas

rykštinės ir pietinės šilauogių (V.ashei Reade, V. australe Small) vaisių ekstraktas

raudonosios vaškuonės (Myrica rubra) vaisių ekstraktas

kvapiųjų citrinmedžių (Citrus junos) vaisių ekstraktas

braziliško agariko (Agaricus blazei) milteliai

kuokštinių sėdžių / maitake grybo (Grifola frondosa) milteliai

Hijiki jūržolių (Hizikia fusiforme) lapai ir stiebai

dumblių Undaria pinnatifida lapai ir stiebai

dumblių Laminaria japonica lapai ir stiebai

vienoje kapsulėje yra ~2 800 000 kolonijas formuojančių vienetų gyvybingų ir aktyvių gerųjų žarnyno bakterijų:

BIFIDOBAKTERIJŲ:

B.breve M-16V

B.infantis M-63

B.longum BB536

B.lactis Bl-04®


LAKTOBACILŲ:

L.acidophilus La-14®

L.brevis NBRC 3345

L.bulgaricus NBRC 13953

L.casei TO-A

L.fermentum NBRC 3071

L.helveticus NBRC 3809

L.plantarum TO-A


STREPTOCOCCUS THERMOPHILUS NBRC 13957

pagalbinės medžiagos: dažinių dygminų sėklų aliejus, jūržolių milteliai, dažiklis paprastoji karamelė, emulsiklis riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai, želatinas, drėgmę išlaikanti medžiaga glicerolis.

Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės.

Maisto papildas neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

JAPONIJOJE ATLIKTOS KLINIKINĖS STUDIJOS IR TYRIMAI

TAI JAPONŲ MIKROBIOLOGO SUKURTA 

3 METUS NATŪRALIAI FERMENTUOTA DAUGIAŠTAMĖ GERŲJŲ ŽARNYNO BAKTERIJŲ FORMULĖ

* 15 vaisių, daržovių, uogų, grybų, jūros dumblių
* 12 padermių gyvybingų ir aktyvių gerųjų žarnyno bakterijų
* 3 metus trunkanti natūrali fermentacija
* Brandinta skambant Mocarto muzikai
* Biogeniniai metabolitai – unikalus išskirtinumas
* Patentuota rūgščiai atspari minkšta kapsulė

Dr. OHHIRA® kapsulėse yra tirštos konsistencijos masė, kurios sudėtyje yra 12 padermių gyvybingų ir aktyvių gerųjų žarnyno bakterijų, priklausančių Lactobacillus, Bifidobacte-rium ir Streptococcus šeimoms, plati įvairovė skaidulinių medžiagų iš 15 skirtingų augalų (daržovių, vaisių, uogų, grybų ir jūros dumblių), sudarančių palankias sąlygas gerųjų žarnyno bakterijų mitybai ir padedančių palaikyti bakterijų pusiausvyrą virškinimo sistemoje bei daugiau nei 400 biogeninių metabolitų(postbiotikų).

Mokslinis proveržis: Dr.OHHIRA® fermentuotame ekstrakte aptiktos fulvinės rūgštys

Humusas (lot. „dirvožemis“) reiškia tamsią organinę medžiagą, kuri gaminasi, kuomet tokie mikroorganizmai, kaip bakterijos ir grybai, skaido augalines ir gyvūnines medžiagas. Fulvinės rūgštys visada natūraliai atsiranda organiniuose dirvožemiuose, tačiau perteklinis dirbtinių trąšų naudojimas šiandieniniame žemės ūkyje labai sumažino šių svarbių junginių kiekį dirvožemyje.

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle teigia, kad tarp TOP 4 būtiniausių daiktų, be kurių į jokią kelionę nevyktų, yra ir Dr.OHHIRA® probiotikai. Pasak jos, šie probiotikai padeda išsaugoti sveiką žarnyną ir lengviau išgyventi organizmo paros ritmo sutrikimus perskridus keletą skirtingų laiko juostų.

Mokslų daktaras, sertifikuotas farmacininkas ir dietologas, natūropatas, sveikatos pedagogas ir knygų apie alternatyvią mediciną autorius, Dr. Ross Pelton (JAV) įvardija, koks yra pagrindinis skirtumas tarp Dr.OHHIRA® probiotikų ir kitų rinkoje esančių probiotinių produktų:

"Dr.OHHIRA® formulė - tai pilna mikrobiomo sistemą ir vienintelis žinomas produktas, kurio kiekviena kapsulė teikia mūsų organizmui šimtus postbiotikų kartu su probiotinėmis kultūromis ir prebiotinėmis medžiagomis."

Atraskite Dr.OHHIRA® skirtumą!

Osteopatė, holistinio sveikatinimo specialistė Miglė Bliuvienė, dirbanti Fizinės gerovės centre, dalijasi patirtimi iš savo praktikos ir pasakoja, kaip gerosios žarnyno bakterijos ir maistinės skaidulos gali padėti išspręsti daugybę sveikatos problemų, kaip mūsų žarnyno bakterijos įtakoja mūsų skonį ir kaip maitinančios mamos gali pagelbėti savo mažyliams, kuriuos kamuoja pilvo diegliai.

Natūropatas, dietologas, vaistininkas, sveikatos pedagogas ir knygų apie alternatyvią mediciną autorius, turintis daugiau kaip 30 metų mokslinių tyrimų patirties Dr. Ross Pelton:

"Probiotinės bakterijos, virškindamos maistines skaidulas, galima postbiotinius metabolitus, t.y. maistines medžiagas, gyvybiškai svarbias žmogaus sveikatai ir vystymuisi. Esminės maistinės medžiagos yra tos, kurių organizmas turi gauti nuolat, tačiau pats jų pasigaminti negali. Mokslas visada rėmėsi tuo, kad šias reikalingas maistines medžiagas žmogus gali gauti tik iš maisto produktų." - teigia Dr. Ross Pelton.

Sveiko vaiko studijos “Mama, aš esu” dietistė Rūta Symenaitė tvirtina, jog mityba, kuri gali padėti išvengti susirgimų, privalo būti įvairi ir gausi maistingų produktų. "Imunitetą stiprinanti mityba turi tapti įpročiu. Imunitetas yra neatsiejamas nuo tinkamos mitybos."  

Vaikų gydytoja pulmunologė Dr. Indrė Plėštytė-Būtienė savo mažiesiems pacientams rekomendacijas apie produktus teikia tik tada, kai pati juos išbando ir “mato” teigiamą poveikį organizmui.

Dietologijos bakalaurė Meg ir tinklaraščio „Bored Mom“ autorė dalijasi savo asmenine patirtimi vartojant Dr.OHHIRA® probiotikus.

"Tinklalapis „Mamos susitinka“ (momsmeet.com) pasiūlė man išbandyti šį produktą ir išsakyti savo nuomonę apie jį. Aš esu probiotikų gerbėja, vartoju juos kasdien ir derinu kartu su kitais maisto papildais bei sveika mityba. Manau, kad probiotikai padeda palaikyti balansą mano virškinimo trakte ir pagerina bendrą savijautą. Buvo malonu išbandyti Dr.OHHIRA® probiotikus, nes juose gausu prebiotinių medžiagų iš fermentuotų daržovių, vaisių, uogų, grybų ir jūržolių. Be prebiotikų Dr.OHHIRA® formulėje taip pat yra #POSTbiotikų – organinių rūgščių, kurios padeda subalansuoti žarnyno pH, taip pat natūralių vitaminų, mineralų, fermentų ir aminorūgščių."

Sertifikuotas farmacininkas ir dietologas Dr. Ross Pelton: 

"Manęs, kaip farmacininko, dažnai klausia: „Ar turėčiau vartoti probiotikus kartu su antibiotikais ar laukti, kol baigsiu antibiotikų kursą?" Esu įsitikinęs, kad pabaigus antibiotikų kursą kiekvienas turėtų vartoti aukštos kokybės probiotikus du kartus per dieną, ne trumpiau kaip 2-4 savaites. Į klausimą, ar probiotikus derėtų vartoti kartu su antibiotikais, atsakyti šiek tiek sudėtingiau, nes tai priklauso nuo to, kiek kartų per dieną geriami antibiotikai."

Gydytoja neurologė - natūropatė Nelė Tocionytė:

"Jau keli metai dirbu su Ohhira's gerosiomis bakterijomis, sukaupiau praktinę patirtį. Preparatai patikimi, gerai toleruojami įvairaus amžiaus pacientams. Rekomenduoju tiek kolegoms, tiek pacientams pasikliauti produktų kokybe. Mano darbe - tai pirmo pasirinkimo vaistas, esant įvairios kilmės disbakteriozei, virškinamojo trakto bei imuninės sistemos problemoms."

Mokslų daktaras, turintis daugiau kaip 30 metų mokslinių tyrimų patirties, dietologas, sveikatos pedagogas, natūropatas Dr.Ross Pelton: "tiesą sakant, gerosioms Jūsų žarnyno bakterijoms labai patinka, kai JŪS mankštinatės." 

Šiame straipsnyje aptarsime tyrimus, patvirtinančius, kad fizinė veikla duoda teigiamų pokyčių jūsų žarnyno mikrobiotoje: slopinamas uždegimas, skatinamas gerųjų bakterijų augimas ir mažėja patogeninių bakterijų skaičius. Šie tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad mankšta gali pagerinti jūsų žarnyno mikrobiotą, nepriklausomai nuo mitybos pokyčių.

Šiaulių respublikinės ligoninės Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė:

„Galvojama, kad žarnyne yra apie du šimtai rūšių bakterijų. Ne visos jos yra blogos, mes negalėtume gyventi be kai kurių. Dar galvojama, kad jei žmogus patiria stresą, pavyzdžiui, ruošiasi sunkiam kontroliniam, sutrinka gerųjų bakterijų pusiausvyra. Tuomet gali atsirasti sveikatos sutrikimų: užkietėję arba laisvi viduriai, skaudanti galva, sutrikęs virškinimas. Tada infekcija „iš gatvės“ kur kas pavojingesnė. Šiais atvejais ir reikalingi probiotikai, padedantys organizmui atsistatyti“, – paaiškina vaikų ligų gydytoja.

Sveikatos pedagogas ir natūropatas Dr.Ross Pelton: 

"Nors labai vertinu puikų darbą, kurį, siekdami sveikatos gerinimo tikslų, atlieka visi IACT hidrokolonoterapeutai, visgi žarnyno valymo procedūra sutrikdo mikrobiotą ir po jos būtina atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Todėl šis straipsnis bus informatyvus tiek gastroenterologams, tiek hidrokoloterapiją atliekantiems specialistams. 

Šiandien mokslas pripažįsta, kad sveiko mikrobiomo palaikymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su sveikatos būkle."

Sveikatinanti muzikos galia yra prigimtinė. Jei vanduo malšina troškulį, o maistas - alkį, muzika gali stiprinti mūsų sveikatą ir atgaivinti mūsų sielą. Todėl nieko keista, kad probiotinių bakterijų gyvybingumą palaiko muzikos garsai.

Tūkstančius metų žmonės pasąmoningai žinojo apie sveikatinančią ir gaivališką muzikos galią. Senovės graikai tikėjo tuo taip tvirtai, kad dievą Apoloną paskyrė būti muzikos ir gydymo globėju.

"Atgijos vaistinės" direktorė Dalia Pūrienė:

"Žmogaus žarnynas gi didelis, tad nieko keista, kad imunitetas iš dalies priklauso nuo ten vykstančių procesų. Kuo geresnis žarnyno darbas, kitaip tariant, virškinimas jame, tuo geriau funkcionuoja ir kitos gyvybinės sistemos, pagerėja naudingųjų medžiagų pasisavinimas. Fermentų žarnyne mes turime nedaug, čia veikia tik bakterijos, o jei jų trūksta, natūralu, kad žmogus ima dažniau sirgti, prastėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Probiotikai naudingi ir tiems, kas turi problemų dėl odos. Mat kai žarnynas užsiteršęs, normaliai nevyksta virškinimo procesas, iš karto padidėja spuoguotumas, sustiprėja alerginės reakcijos.

Vidurių užkietėjimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų, su kuriomis žmonės susiduria kasdien. Tai žinau, nes daugelį metų dirbau vaistinėse. Vaistininkai nuolat sulaukia klausimų, kaip kovoti su vidurių užkietėjimu. 

 Tačiau daugeliu atvejų vidurių užkietėjimą sukelia netinkama mityba ir gyvenimo būdas, kuriuos galime lengvai koreguoti ir keisti. Būtent tai ir norėčiau aptarti šiame straipsnyje.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė bent iš dalies patenkins mūsų smalsumą ir atsakys į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su probiotikais ir prebiotikais.

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? Kaip pasirinkti tinkamus ir kaip naudoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? 

Holistikos praktikė Vilma Jomantienė:

„Probiotikų vartojimas gali padėti sureguliuoti svorį, kadangi jie aktyvina žarnyno veiklą. Gerėja maisto skaidymas, įsisavinimas ir pašalinimas. Taip pat probiotikai naudingi esant viduriavimui ir vidurių užkietėjimui, dirgliosios žarnos sindromui, kartu reguliuojant ir stiprinant nervų sistemą“,– teigia holistikos praktikė Vilma Jomantienė.

Probiotikai yra naudingi, nes mes su maistu negauname būtent maistinės terpės gerosioms bakterijoms ir pačių gerųjų bakterijų. Pastarųjų yra raugintuose produktuose: kopūstuose, česnakuose, burokėliuose, obuoliuose, pomidoruose... Tuose produktuose, kuriuos raugindavo senoliai. Tačiau tam, kad minėtų medžiagų organizmas pasisavintų pakankamai, tų produktų reikėtų suvalgyti didelį kiekį."


Lietuvos lengvaatletė, Europos čempionato dalyvė, sprinterė, 400 m ir 200 m bėgimo Lietuvos rekordininkė Agnė Šerkšnienė:

"Dr. Ohhira kolagenas ir probiotikai - geriausias derinys kelionėse, o ypač skrendant į tolimas šalis. Probiotikai padeda gerai savijautai ragaujant naujus kitų šalių patiekalus, o kolagenas padeda lengviau įveikti "jet lag" sunkumus keičiantis laiko juostoms. Simboliška, bet neseniai grįžau iš kelionės Japonijoje ir šie Dr. Ohhira produktai buvo geriausi mano palydovai!"

Doc. Vaidotas Urbonas. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika

"Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančios bakterijos yra kiekvieno žmogaus individualus organas – “mikrobinis organas”,  toks pat kaip kepenys, širdis, plaučiai ir kt. Jis svoriu panašus į kepenis tik turi kur kas daugiau ląstelių – 95% viso organizmo ląstelių (1). Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (angl. commensal), pvz. lakto, bifidobakterijos; sąlyginai patogeninius, pvz. klebsielės, protėjai ir patogeninius, pvz. salmonelės. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai."

Mūsų žarnynas yra tiesiogiai sujungtas su smegenimis per neseniai atrastą neuronų grandinę. Žmogaus žarnyne yra daugiau kaip 100 milijonų nervų ląstelių – jis pats savaime yra kaip smegenys. Ir tikrai, žarnynas iš tiesų komunikuoja su smegenimis, maždaug 10 minučių laikotarpyje išskirdamas į mūsų kraujotaką hormonus tam, kad mus informuotų, kiek esame alkani ar kad mums tikrai nederėtų suvalgyti visos picos.

Autizmo riziką įtakoja motinos žarnyno sveikata, teigia Virdžinijos universitete atliktų tyrimų rezultatai

Virdžinijos Universiteto Medicinos mokyklos tyrimas atskleidė, kad autizmo spektro sutrikimų atsiradimo riziką lemia besilaukiančios motinos mikrobiomas - natūraliai organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma.

Jau nebekyla abejonių, kad sveika mikrobiota yra kritiškai svarbi sveikatai. Daugelis tyrimų atskleidė, kad probiotiniai papildai yra naudingi gydant virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip kolitas, viduriavimas, Krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas.

Tačiau vis dar kyla abejonių, ar probiotiniai papildai yra naudingi „sveikiems suaugusiems“ ar tai tik išpūstas burbulas.

PRObiotikai (gerosios žarnyno bakterijos) ir PRObiotikai (skaidulinės medžiagos)

Produktai ir preparatai su probiotikais ir prebiotikais dabar yra populiarūs. Tik dažnai neaišku, ar įvesti į žarnyną sveikas, bet svetimas bakterijas, ar maitinti savas, tačiau nusilpusias.

"Kas tie prebiotikai ir probiotikai, apie kuriuos tiek daug kalbama? Ar jie padeda išgydyti virškinamojo trakto ligas? Juk įvairių jogurtų reklamose nuolatos pabrėžiama, kad būtent tai padės jums pagerinti virškinimą." Ar žinojote, kad maždaug 2-3 kg sveiko suaugusio žmogaus organizme sudaro mikroorganizmai, kuriais reikia rūpintis? Kasdienis stresas, aktyvumo stoka, prasta mityba ir kitos priežastys neigiamai veikia mikroorganizmus, todėl kartais jiems reikia papildomos paramos. Tam ir buvo išrasti prebiotikai ir probiotikai.

Įrodyta, kad gerosios bakterijos ir sveika žarnyno mikroflora užtikrina gerą žmogaus savijautą ir stiprų imunitetą. Holistiko s praktikė Vilma Jomantienė akcentuoja, kad aktualiausias probiotikų vartojimas yra šaltuoju metų sezonu. „Šimtaprocentinė taisyklė, kad probiotikus būtinai reikėtų vartoti gydantis antibiotikais. Jei gydytojas paskyrė jų kursą, iš karto reikėtų klausti ir apie probiotikus. Antibiotikai veikia įvairias gyvybės formas, įskaitant ir gerąsias bakterijas, o šių skaičiui mažėjant silpsta žmogaus imunitetas. Mūsų imunitetas stiprus tuomet, kai stiprus žarnynas. Tad probiotikai – tikra pagalba imuniteto stiprinimui.

Įvairiausi moksliniai tyrimai įrodė, jog gerųjų bakterijų visuma drauge su žarnyno gleivine mus apsaugo nuo išorinių mikroorganizmų, dalyvauja maisto medžiagų skaidyme, žarnyno gleivinės atsinaujinimo procesuose. Tad nieko keista, kad probiotikai, kupini gerųjų bakterijų, dažnai skiriami vaikams, turintiems virškinimo ar žarnyno veiklos sutrikimų. Kadangi tam tikros virškinamojo trakto ligos linkusios paūmėti rudenį ir žiemą, probiotikų vartojimo klausimas tampa itin aktualus. Apie tai pasakoja Šiaulių respublikinės ligoninės Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė.

Žodis probiotikas yra graikų kilmės, reiškiantis „skirtas gyvenimui“. Pirmą kartą šį terminą pavartojo Lilly ir Stillwell (1965 m.) mikroorganizmų išskiriamoms medžiagoms, stimuliuojančioms kitų mikroorganizmų gyvybingumą, apibūdinti. Terminas „probiotikas“ yra „antibiotiko“ antonimas, priešingybė.

Atvėsus orams ir prasidedant peršalimo ligų sezonui daugelis suskumba stiprinti imunitetą. Tiesa, tai reikėtų daryti nuolat taisyklinga mityba ir fiziškai aktyviu gyvenimo būdu, kita vertus, kartais prireikia papildomos pagalbos, o šiuo tikslu puikiai tinka probiotikai. Tačiau jų pasirinkimas – itin didelis. Į ką atkreipti dėmesį renkantis tokius papildus ir kokiais atvejais juos vartoti pasakoja „Atgijos“ vaistinės direktorė Dalia Purienė.

Per visą gyvenimą mūsų virškinimo sistema vidutiniškai perdirba apie 30 tonų maisto produktų ir 50 tūkst. litrų skysčių. Tuo pat metu jai dar reikia kovoti su toksinais, mikrobais, rūgštimis. Šiai kovai ji apsirūpinusi viskuo, ko reikia. Tačiau bet kokie nerimą keliantys požymiai, rodantys, jog sistemos veikloje kažkas negerai,– pagrindas būti budriems.

Žmogaus žarnyne egzistuoja didelė ekosistema, kurią sudaro įvairūs mikroorganizmai, turintys įtakos žmogaus fiziologijai, imuninei sistemai, bendrai svei­katos būklei. Tarp daugybės mikroorganizmų dalis jų yra išskirtinai svarbūs sveikatai ir veikia kaip probio­tikai. Probiotikai – tai išgrynintos žarnyno bakterijos, pritaikytos vartoti, siekiant užtikrinti normalią žarnyno mikroflorą. Genetikai nustatinėja naujas probiotikų pa­naudojimo galimybes, aiškindamiesi, kaip žarnyno mi­kroflora veikia žmogaus fiziologiją ir imuninę sistemą.

​Šiandien rinkoje atsirado daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį.

Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič.

Vis daugiau ir daugiau žmonių kenčia nuo alergijų, todėl šį kartą kaip tik apie jas. Kas sukelia alergijas, kodėl jos atsiranda ir kaip jas gydyti. Alergijų yra labai daug ir įvairių: alergijos maistui, alergijos žiedadulkėms, chemikalams, odos ir t.t. Kas yra alergija?

Užsienio spaudoje galima rasti pranešimų, kuriuose teigiama, kad po kelių dešimtmečių gerosiomis žarnyno bakterijomis, nuo kurių priklauso ne tik mūsų pojūčiai pilve, bet ir imuninė sistema bei polinkis sirgti tam tikromis ligomis, praturtinti preparatai gali išstumti nuo 30 iki 50 proc. šiuo metu vartojamų vaistų.

Mat moksliškai pagrįstų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai vis daugėja.

​Kūdikiai, kurių laukdamos jų mamos vartojo probiotikus ir kurie gerųjų bakterijų gauna vos gimę, turi mažesnę tikimybę sirgti alergijomis, rodo anksčiau atliktų tyrimų analizė.

"Paprastai gydytojai nėščiosioms ar mažiems vaikams nerekomenduoja nei vartoti probiotikų, nei jų vengti, ir kol kas dar per anksti šitoje srityje atlikti tokį didelį šuolį", sako dr. Eric Formo iš Pitsburgo (JAV) vaikų ligoninės.
 

Žmogaus žarnynas yra ne tik virškinimo ir rezorbcijos organas, bet ir didžiausias organizmo imuninis organas – bent 80 proc. organizmo plazmos ląstelių yra plonosiose žarnose (1). Taigi sveikas žarnynas turi įtakos tiek organizmo mitybos, tiek imuninei sveikatai. Svarbus lemiantis veiksnys, turintis poveikio žarnyno sveikatai, yra žarnyno mikrofloros kokybė ir kiekybė – milijonai gerųjų bakterijų gyvenančių jame.

Drįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?

Vitaminų ir maisto papildų pasiūla šiandien tokia didelė, jog sunku susigaudyti, ko iš tiesų mums reikia. Beveik visi papildų gamintojai teigia, jog jų produktai turi sveikatinantį poveikį ir, jei tikėti viskuo, kas rašoma ant pakuočių, per dieną turėtume išgerti šimtus tablečių. Kaip žinoti, kas iš tiesų būtina mūsų organizmui?

Dr. Joel Kahn, ilgametę patirtį turintis kardiologas, pateikia atsakymą. "Yra 4 maisto papildai – tik keturi!" – kuriuos šis gydytojas pasiimtų su savimi į negyvenamą salą.

Sužinok, kokie jie ir kodėl!

Visi mes puikiai pažįstame žarnyno bakterijų poveikį mūsų emocijoms. Tik prisiminkite, kaip jautėtės paskutinį kartą, kai susuko pilvą... Bet dabar aiškėja, kad tam tikros žarnyno bakterijos mūsų nuotaikas ir elgesį gali paveikti teigiamai. Pamažu aiškinamasi ir kokiu būdu jos tai daro, o mokslininkai pagal šiuos atradimus gali ieškoti ir būtų gydyti tokias psichines ligas, kaip depresija ar obsesinis-kompulsinis sindromas.

​Ar apendiksas tik priešistorinio žmogaus, niekam nereikalinga liekana, ar vis dėlto atlieka kokią nors funkciją? Nemažai žmonių visą gyvenimą nugyvena, nesuprasdami, kokia jo funkcija. Kitiems tenka vykti į ligoninę operacijai, nes kyla grėsmė, kad apendicitas trūks. 8 – 9 cm kirmėlinė atauga gali pridaryti daug problemų.

​Pieno produktų reklamoje dažnai girdime kaip giriamos jų sveikatai naudingos savybės: didina organizmo atsparumą, gerina virškinimą. Susidaro vaizdas, kad jeigu nori būti sveikas, tai užtenka tik skanų jogurtą suvalgyti. Vis gi, kas slepiasi po užrašu “probiotinis”? Ir ar tikrai toks produktas naudingas sveikatai?

Bet apie viską pradėkime nuo pradžių.

​Sergančius ciroze probiotikai gali veiksmingai apsaugoti nuo hepatinės encefalopatijos, kuri yra galutinė ir sunkiausia šios kepenų ligos stadija. Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Amerikos gastroentoroliogijos asociacijos klinikinės praktikos žurnalas „Clinical Gastroenterology and Hepatology“.

„Mes nustatėme, kad antibiotikus vartojusiems vyresnio amžiaus pacientams ligoninėse ar globos namuose tam tikri probiotikai gali smarkiai sumažinti tikimybę patirti Clostridium difficile bakterijos sukeliamą viduriavimą“, sako tyrimo vadovas dr. Bradley Johnston iš Toronto vaikų ligoninės tyrimo instituto.

Antibiotikus vartojantiems asmenims – ypač tiems, kas gydomas ligoninėje, kyla pavojus netekti dalies žarnyne gyvenančių gerųjų bakterijų, o tai leidžia išvešėti Clostridium difficile bakterijai.

​Probiotikų gebėjimas palaikyti burnos sveikatą ir apsaugoti dantis nuo ėduonies yra „žadantis“, nors kol kas vos keli tyrimai gavo aiškių klinikinių rezultatų.

Italijos ir Švedijos mokslininkų atliktą ankstesniųjų tyrimų analizę paskelbė žurnalas „Nutrients“, praneša nutraingredients.com.
 
Mokslininkai įvertino 23-jų klinikinių tyrimų apie probiotikus ir burnos sveikatą duomenis ir padarė išvadą, kad „probiotikų vartojimas kariesui išvengti pateikė žadančių rezultatų net jei tik nedaug tyrimų gavo aiškius klinikinius rezultatus“.
 

​Kalbėdami apie negalavimus, paprastai minime širdį, galvą, sąnarius, kepenis. Ne išimtis ir gydytojai, retai kada paciento paklausiantys apie žarnyno funkciją. Tačiau, statistiniais duomenimis, daugelio ligų pradžia susijusi su žarnynu. Net 90 proc. suaugusiųjų, dažniausiai patys to nė neįtardami, kenčia nuo žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimo – disbakteriozės. Ji sukelia įvairius negalavimus: „nevirškinimą”, rėmens graužimą, apetito pakitimus, pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą, taip pat lėtines uždegimines ligas, ginekologines ligas, sezoninę ar nuolatinę alergiją, hipertoniją, migreną ir t.t. Net onkologiniai procesai gali būti siejami su virškinamosios sistemos veiklos sutrikimais.

Straipsnyje, kuris šią savaitę pasirodė žurnale „BioEssays“,Kalifornijos universiteto San Franciske, Arizonos valstijos universiteto ir Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai iš mokslinės literatūros tyrinėjimų prieina išvados, kad mikrobai daro įtaką žmonių valgymo įpročiams ir maisto pasirinkimui, paskatindami vartoti tokį maistą, prie kurio jie geriausiai auga, o ne pasyviai tenkindamiesi tomis medžiagomis, kurias nusprendžiame jiems pasiūlyti, rašo news-medical.net.

​Kelioninė diarėja - liga, kuri persekioja kelionėse. Išgirdus žodį kelionė, nejučia mintyse atsiduriame ten kur šilta, kur gaivus vėjelis, kur kažkas egzotiška ir mūsų akių paprastai neregima.

Vasarai einant į pabaigą, rudenėjant ar įsibėgėjus atšiauriai žiemai, norisi vėl „sugauti“ vasarą šiltuose egzotiškuose kraštuose. Kad kelionė būtų nepamirštama ir pilna įspūdžių, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina likus mėnesiui iki kelionės pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo sveikatos būklę ir skiepus bei truputį pasidomėti ką reikėtų žinoti apie saugų maistą bei vandenį.

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, teikiantys naudą sveikatai. Tai dažniausiai yra naudingos bakterijos, kurios atlieka tam tikrą funkciją organizme. Probiotikai turi didelės naudos žmogaus kūnui bei smegenims. Jie gali pagerinti virškinamojo trakto būklę, mažinti depresijos simptomus bei pagerinti širdies sveikatą. Yra įrodymų, kad probiotikai net gali padailinti odą. Įprasta probiotikų gauti iš maisto papildų, tačiau taip pat yra keletas maisto produktų, kurie pasižymi dideliu kiekiu šių gerųjų bakterijų ir tuo pačiu yra itin sveiki. Šie produktai ruošiami bakterinės fermentacijos būdu.

Žarnyne esantys mikroorganizmai daro didžiulę įtaką sveikatai. Galbūt jiems reikėtų padėkoti už jūsų ramų ir subalansuotą charakterį ir net dėl ​​to, kad sugebate išlaikyti normalų svorį. Organizme yra daugiau bakterijų, nei apskritai visų  ląstelių kartu. Ir ne  šiek tiek daugiau, bet dešimtis kartų. Bakterijos gyvena visame kūne, tačiau dauguma jų yra žarnyne. Jei žmogaus ląstelės būtų to paties dydžio kaip bakterijos, tada  pilve turėtumėte nešioti keletą centnerių papildomo svorio. Laimei, bakterijos yra labai mažos ir sveria maždaug pusantro - du kilogramus. Tai nėra mažai. Logiška manyti, kad tokia didžiulė masė svetimų organizmų turi įtakos sveikatai.

 

Į Lietuvą atvykęs žymus Didžiosios Britanijos mokslininkas onkologas, profesorius Robert J. Thomas, turintis daugiau kaip 30 m. onkologinių ligų gydymo patirtį, įsitikinęs – turime daug svertų išvengti vėžio ar bent padaryti, kad liga plistų lėčiau, o gyvenimo kokybė būtų geresnė.

POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) ir Nacionalinio vėžio instituto organizuotoje konferencijoje profesorius išdavė ir ketvertuką produktų, kurie itin efektyviai kovoja su šia grėsminga liga ir yra naudojami kuriant naujus medikamentus.

Turbūt retas kuris keliaudamas nėra nė karto apsinuodijęs ar patyręs kitų nemalonių viduriavimą sukeliančių virškinimo trakto negalavimų. Į juos ypač jautriai reaguoja vaikai. Kas padėtų išvengti keliautojų diarėjos (viduriavimo) ir sušvelninti varginančius simptomus? 

Probiotikai – tai gerosios, organizmui naudingos bakterijos, būtinos tinkamai žarnyno mikroflorai palaikyti. Nuo gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumo priklauso imuninės sistemos atsparumas, jos padeda skaidyti maisto medžiagas, slopina žalingų bakterijų dauginimąsi, skatina nereikalingų medžiagų iš organizmo pasišalinimą. Tinkami žarnyno mikroflorai palaikyti pravartu vartoti pieno produktus, ypač jogurtus, gėrimus su prebiotikais (skaidulinėmis medžiagomis). Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo profesoriaus Rimanto Stuko komentaras – Papildomai vartoti probiotikų visiems žmonėms tikrai nėra būtina. Jie yra rekomenduojami tik tada, kai sutrinka normali žarnyno mikroflora.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinių bakterijų praturtinti yra ne tik pieno produktai, jų yra ir vaistų bei maisto papildų sudėtyje.

Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai, aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič. 

Kad organizmas normaliai pasisavintų visas reikiamas medžiagas, tinkamai turi veikti virškinimo sistema. Virškinamojo trakto liaukos ir jauniems žmonėms ne visada pajėgia išskirti pakankamai fermentų maistui virškinti, ypač jei mėgstama gausiau ir riebiau pavalgyti, o senstant šių liaukų pajėgumai tolydžio mažėja. Todėl reikia atkreipti dėmesį į menkiausius virškinimo sutrikimus ir stengtis juos šalinti.

Užsienio spaudoje galima rasti pranešimų, kuriuose teigiama, kad po kelių dešimtmečių gerosiomis žarnyno bakterijomis, nuo kurių priklauso ne tik mūsų pojūčiai pilve, bet ir imuninė sistema bei polinkis sirgti tam tikromis ligomis, praturtinti preparatai gali išstumti nuo 30 iki 50 proc. šiuo metu vartojamų vaistų.

Mat moksliškai pagrįstų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai vis daugėja.

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus?

Neseniai pradėjome naują imunitetui svarbią temą apie žarnyną. Šioje temoje ypač svarbu aptarti probiotikus – kodėl? Ogi todėl, kad jie labai svarbūs mūsų žarnyno sveikatai. Tad apie viską nuo pradžių.

Dėl bet kokių šiame straipsnyje esančių patarimų tarkitės su gydytoju - priminsim, kad mes nesame gydytojos, tik atsakymų ir sprendimų ieškotojos :))

Ar kas esate susidūrę su žarnyno problemom po antibiotikų vartojimo? Nemažai daliai žmonių sutrinka virškinimas, atrodo, jog dalies maisto išvis pradedi nelabai toleruot, nuo daug ko pučia pilvą, atsiranda jausmas lyg kažkas būtų ne taip, gali atsirasti bėrimų ant veido - taip pat nuo žarnyno problemų gali užkietėti viduriai arba visai atvirkščiai, žodžiu, visokių bėdų sukelia tie antibiotikai.

Taigi žarnynas yra labai svarbi imuninės sistemos dalis. Jau yra žinoma, jog kai kurios ligos bent iš dalies priklauso būtent nuo mikrobų, gyvenančių mūsų žarnynuose (tarkim alergijos, nutukimas, kai kurios vėžio rūšys, kai kurios žarnyno uždegiminio tipo ligos ir pan.). Visi tie gyvi padarėliai: bakterijos, virusai, parazitai ir grybai sudaro žarnyno mikrobiotą.

"Šiame straipsnyje pagrindinės probiotikų rūšys - išaukštintos ir išgirtos. Mudvi labai šitu dalyku tikim tad ir sąrašą kruopščiai kūrėm - tiek iš vieno galo - išvardinom pagrindines bakterijų rūšis, tiek iš kito galo.- išvardinom simptomus ir kokias bakterijas būtų galima papildomai pavartot - aišku pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Įdomiausia tai, kad trumpai susipažinus su probiotikais atrodo, kad na probiotikai yra probiotikai, o pasirodo ne - tų rūšių galybė, jos visos kažką įdomaus ir gero veikia. Na ką - pradedam?:)"

 

Gerard E. Mullin, Baltimorės "Johns Hopkins" ligoninės medicinos mokslų daktaras ir knygų autorius teigia: „Mes nustatėme, kad žarnyno mikrobiologinė sudėtis yra lemiamas veiksnys norint kontroliuoti savo svorį“. Jūs sportuojate, mažinate savo maisto porcijas ir saldumynų kiekį, o kaip pastaruoju metu elgiatės su savo žarnyno bakterijomis? Jei manote, kad klausimas skamba keistokai, pagalvokite dar kartą. 

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta į juos investuoti, ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? O jei jau vartoti, kaip pasirinkti tinkamus ir kaip naudoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? Šie ir daugybė kitų klausimų kyla kiekvienam, aktyviai besidominčiam savo sveikata ir naujausiais mokslininkų atradimais jai pagerinti.