DR. OHHIRA® Fermentuotas augalinis ekstraktas

OMX paste

Dr.OHHIRA® fermentuotas augalinis ekstraktas

SUBRANDINTA GAMTOS. PATVIRTINTA MOKSLO

5 metus fermentuotame ekstrakte yra maistinių skaidulų ir biogeninių metabolitų (angl. POSTBIOTICS), sukuriančių palankią terpę žarnyno mikroflorai. 
  • Skaidulinių medžiagų gausa ir įvairovė
  • > 400 rūšių biogeninių metabolitų
  • Tinka vaikams: nėra užspringimo rizikos
  • Sudėtyje nėra GMO, pieno produktų, glitimo
  • Tinka veganams

Smulkiau

Nauja

Pasiekiamumas: Šiuo metu prekės neturime

50,00 €

su PVM

vegan friendly

Pakuotėje yra 30 maišelių po 2,5 g / Grynasis svoris - 75 g

Vartojimas

Po vieną maišelį vieną kartą per dieną, 3-7 kartus per savaitę (pagal poreikį), geriausiai – ryte, nevalgius. Maišelio turinį išspausti tiesiai į burną ir nuryti. Galima užgerti drungnu vandeniu. Atidarius maišelį - suvartoti nedelsiant.

Sudedamosios dalys

galakto-oligosacharidai – 750 mg

frukto-oligosacharidai - 750 mg

cukrūs (melasa/oligosacharidai) – 551,12 mg

naminių slyvų (Prunus domestica L.) vaisių ekstraktas – 216,91 mg

daržinio špinato (Spinacia oleracea L.) lapų ekstraktas – 71,56 mg

kininių ožerškių (Lycium chinense Mill.) vaisių ekstraktas – 27,30 mg

valgomojo dantenio / šiitake grybo (Lentinula edodes) milteliai – 22,87 mg

paprastojo bastučio tamsiojo porūšio (Brassica rapa var. Perviridis) lapų ir stiebų ekstraktas – 13,28 mg

skiautėtalapių fikusų (Ficus carica L.) vaisių ekstraktas – 13,28 mg

rykštinės ir pietinės šilauogių (V.ashei Reade, V. australe Small) vaisių ekstraktas – 8,85 mg

raudonosios vaškuonės (Myrica rubra) vaisių ekstraktas - 8,85 mg

kvapiųjų citrinmedžių (Citrus junos SIEB. Ex Tanaka) vaisių ekstraktas - 8,85 mg

braziliško agariko (Agaricus blazei) milteliai - 8,85 mg

kuokštinių sėdžių / maitake grybo (Grifola frondosa) milteliai - 8,85 mg

jūržolių (Hizikia fusiforme) lapai ir stiebai - 8,85 mg

dumblių (Undaria pinnatifida) lapai ir stiebai - 8,85 mg

dumblių (Laminaria japonica) lapai ir stiebai - 8,82 mg

rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis 

Fermentacijos procese naudotos probiotinės kultūros:

Bifidobacterium breve ss. breve, Bifidobacterium infantis ss. infantis, Bifidobacterium longum, Bifidobacterium lactis, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus brevis, Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus casei ss. casei, Lactobacillus fermentum, Lactobacillus helveticus ss., Lactobacillus plantarum, Streptococcus thermophilus.

Skaidulinių medžiagų kiekis viename 2,5 g maišelyje: 2,49 g.

Pieno rūgšties bakterijų kiekis viename 2,5 g maišelyje: 0,009 g.

Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės.

Maisto papildas neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

JAPONIJOJE ATLIKTOS KLINIKINĖS STUDIJOS IR TYRIMAI

Mokslų daktaras, sertifikuotas farmacininkas ir dietologas, natūropatas, sveikatos pedagogas ir knygų apie alternatyvią mediciną autorius, Dr. Ross Pelton (JAV) įvardija, koks yra pagrindinis skirtumas tarp Dr.OHHIRA® probiotikų ir kitų rinkoje esančių probiotinių produktų:

"Dr.OHHIRA® formulė - tai pilna mikrobiomo sistemą ir vienintelis žinomas produktas, kurio kiekviena kapsulė teikia mūsų organizmui šimtus postbiotikų kartu su probiotinėmis kultūromis ir prebiotinėmis medžiagomis."

Atraskite Dr.OHHIRA® skirtumą!

Natūropatas, dietologas, vaistininkas, sveikatos pedagogas ir knygų apie alternatyvią mediciną autorius, turintis daugiau kaip 30 metų mokslinių tyrimų patirties Dr. Ross Pelton:

"Probiotinės bakterijos, virškindamos maistines skaidulas, galima postbiotinius metabolitus, t.y. maistines medžiagas, gyvybiškai svarbias žmogaus sveikatai ir vystymuisi. Esminės maistinės medžiagos yra tos, kurių organizmas turi gauti nuolat, tačiau pats jų pasigaminti negali. Mokslas visada rėmėsi tuo, kad šias reikalingas maistines medžiagas žmogus gali gauti tik iš maisto produktų." - teigia Dr. Ross Pelton.

Mokslinis proveržis: Dr.OHHIRA® probiotikuose aptiktos fulvinės rūgštys

Humusas (lot. „dirvožemis“) reiškia tamsią organinę medžiagą, kuri gaminasi, kuomet tokie mikroorganizmai, kaip bakterijos ir grybai, skaido augalines ir gyvūnines medžiagas. Fulvinės rūgštys visada natūraliai atsiranda organiniuose dirvožemiuose, tačiau perteklinis dirbtinių trąšų naudojimas šiandieniniame žemės ūkyje labai sumažino šių svarbių junginių kiekį dirvožemyje.

Sveiko vaiko studijos “Mama, aš esu” dietistė Rūta Symenaitė tvirtina, jog mityba, kuri gali padėti išvengti susirgimų, privalo būti įvairi ir gausi maistingų produktų. "Imunitetą stiprinanti mityba turi tapti įpročiu. Imunitetas yra neatsiejamas nuo tinkamos mitybos."  

Vaikų ligoniės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys:

"Mikrobiota (mikrobiomas ar biofilmas) – taip vadinama mikroorganizmų ekobendruomenė, sukurianti specialią terpę mūsų žarnyne ir atliekanti milžinišką darbą."

Šiuo metu moksle ir tarp medicinos praktikų labai populiari mikrobiotos tema remiasi ne vienu labai iškalbingu faktu, rašoma ligoninės pranešime spaudai. 

Kosmetologė, grožio salono La Vie savininkė Vita Graliauskienė:

"Prisidedu prie rekomendacijų. Puikus produktas ir ne tik vaikams. Mano darbo patirtis leidžia daryti išvadą, kad šis produktas pasiteisino rekomendavus klientėms su problemine veido oda. Pasidomėkite šios firmos geriamuoju kolagenu."

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė bent iš dalies patenkins mūsų smalsumą ir atsakys į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su probiotikais ir prebiotikais.

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? Kaip pasirinkti tinkamus ir kaip naudoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? 

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotoja Ilona Drulytė teigia, kad skaidulinių medžiagų poveikis itin didelis: jos ne tik palengvina žarnyno veiklą, bet ir apsaugo nuo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ar net vėžio. Jos sudaro nevirškinamą masę, kuri palengvina kelią ir kitoms maistinėms medžiagoms. Todėl apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje“.

Viena žymiausių Amerikos gastroenterologių dr. Robynne Chutkan savo knygoje „Ideali organizmo būklė“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Sofoklis“, atskleidžia, koks aktyvus gyvenimas be mūsų žinios vyksta mūsų žarnyne.

"Būtent nuo žarnyno būklės priklauso kasdienė mūsų savijauta. Sutrikus jame gerųjų bakterijų pusiausvyrai, prasideda negalavimai, kurių priežasčių dažniausiai nepavyksta rasti." Plačiau apie tai – ištraukoje iš knygos.

Dr.Michaelas Mosley bandė išsiaiškinti, ar tai, ką valgome, gali pagerinti jūsų žarnyno bakterijų balansą? Ar tai, ką valgome, gali pagerinti jūsų žarnyno bakterijų balansą?Žarnyno mikroflora – įvairios mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos – šiuo metu yra aktuali mokslo tema. Beveik kiekvieną dieną mes susiduriame su antraštėmis, kurios tvirtina, kad jos gali veikti mūsų sveikatą naujais ir netikėtais būdais, pavyzdžiui, turėti įtakos mūsų svoriui, nuotaikai ar gebėjimui atsispirti infekcijai. 




5 metus fermentuotame ir brandintame ekstrakte® yra įvairių skaidulinių medžiagų, kurios sudaro palankias sąlygas gerųjų žarnyno bakterijų mitybai ir padeda palaikyti bakterijų pusiausvyrą virškinimo sistemoje. Ilgas fermentacijos laikotarpis išsaugo vertingas medžiagas iš augalinių ingredientų ir lemia gerą produkto toleravimą.

Analizuojant Google tendencijas, „žarnyno sveikata“, „padidėjęs žarnyno pralaidumas“ bei „pilvo pūtimas“ yra vienos dažniausiai ieškomų sąvokų internete. Spėjama, jog žarnyno sveikata bus sekanti „MEGA tendencija“ sveikatingumo pasaulyje, kadangi mokslininkai vis labiau pripažįsta žarnyno sveikatos svarbą. Tačiau ar viskas, ką skaitome internete yra tiesa?

PRObiotikai (gerosios žarnyno bakterijos) ir PRObiotikai (skaidulinės medžiagos)

Produktai ir preparatai su probiotikais ir prebiotikais dabar yra populiarūs. Tik dažnai neaišku, ar įvesti į žarnyną sveikas, bet svetimas bakterijas, ar maitinti savas, tačiau nusilpusias.

"Kas tie prebiotikai ir probiotikai, apie kuriuos tiek daug kalbama? Ar jie padeda išgydyti virškinamojo trakto ligas? Juk įvairių jogurtų reklamose nuolatos pabrėžiama, kad būtent tai padės jums pagerinti virškinimą." Ar žinojote, kad maždaug 2-3 kg sveiko suaugusio žmogaus organizme sudaro mikroorganizmai, kuriais reikia rūpintis? Kasdienis stresas, aktyvumo stoka, prasta mityba ir kitos priežastys neigiamai veikia mikroorganizmus, todėl kartais jiems reikia papildomos paramos. Tam ir buvo išrasti prebiotikai ir probiotikai.

Ar fermentuotas maistas, turintis probiotinių kultūrų gali padėti sergant egzema? 

Naujas Korėjos mokslininkų tyrimas, atliktas su 9763 suaugusiais žmonėmis parodė, kad reguliarus fermentuotų produktų vartojimas 44% sumažina egzemos susirgimo atvejus. Paaiškėjo, jog egzemos ar atopinio dermatito paplitimą padidina didelis suvartojamos mėsos ir apdoroto maisto kiekis bei mažas fermentuotų maisto produktų kiekis. 

Žmogaus žarnyne egzistuoja didelė ekosistema, kurią sudaro įvairūs mikroorganizmai, turintys įtakos žmogaus fiziologijai, imuninei sistemai, bendrai svei­katos būklei. Tarp daugybės mikroorganizmų dalis jų yra išskirtinai svarbūs sveikatai ir veikia kaip probio­tikai. Probiotikai – tai išgrynintos žarnyno bakterijos, pritaikytos vartoti, siekiant užtikrinti normalią žarnyno mikroflorą. Genetikai nustatinėja naujas probiotikų pa­naudojimo galimybes, aiškindamiesi, kaip žarnyno mi­kroflora veikia žmogaus fiziologiją ir imuninę sistemą.

Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas skaldo storosios žarnos mikroflora.

Papildų gamybos pramonės vertė siekia milijardus, tačiau, skirtingai nuo farmacijos bendrovių, šios produkcijos gamintojai neprivalo įrodyti jų efektyvumo, – pakanka patvirtinti, kad jie yra saugūs.

Taigi daugeliui būtų neabejotinai įdomu sužinoti, kurie papildai verti mūsų dėmesio ir pinigų. 6 mokslininkai, dirbantys skirtingose srityse, pradedant visuomenės sveikata ir baigiant fiziologija, papasakojo, kuriuos papildus vartoja kasdien ir kodėl tai daro, rašo „The Independent“.

Indijos mokslininkai teigia, jog, norėdami pagerinti savo sveikatą, turėtume suvartoti daugiau maistinių skaidulų. Peržiūrėjus kelių pastarųjų dešimtmečių mokslinius tyrimus visame pasaulyje, paaiškėjo, kad norint išvengti tokių problemų kaip pilvo pūtimas ar užkietėję viduriai, geriausia palaipsniui didinti daug skaidulų turinčių produktų suvartojimą. Mokslininkai siūlo valgyti daugiau vaisių, daržovių, sveikų grūdų.



Bakterijos jau seniausiai įsikūrusios mūsų organizme ir užima ten gana daug vietos. Vien žarnyne šių mikroorganizmų gyvena apie 100 bilijonų, sveria apie 2 kg, o jei norėtume su kiekvienu jų pasisveikinti, reikėtų kokių trijų milijonų metų. Ką mūsų pilve veikia bakterijos ir kodėl neturėtume jų bijoti, suprantamai, įdomiai ir labai šmaikščiai knygoje „Žarnyno žavumynai“ pasakoja vokiečių mikrobiologė Giulia Enders (leidykla „Kitos knygos“).

Apie probiotikus girdėjo bene kiekvienas – jų yra jogurtuose, riešutuose, kituose maisto produktuose, o ir geriant antibiotikų vaistininkės visuomet pasiūlo įsigyti gerųjų bakterijų. Tačiau ar žinojote, kas yra prebiotikai? Tai nevirškinami angliavandeniai, kurie maitina gerąsias bakterijas mūsų žarnyne ir padeda sustiprinti ir atstatyti organizmą, turi antiuždegiminių savybių.




Jūsų vaikas visą vasarą būna sveikas, tačiau vos atėjus rudeniui pradeda šniurkščioti ir kosėti. Ir jus kaskart kankina vienas ir tas pats klausimas: kaip sustiprinti vaiko imunitetą ir ar yra tam kažkokių specialių priemonių? Žinoma, kad yra, tik jas reikia protingai taikyti.

Dėl bet kokių šiame straipsnyje esančių patarimų tarkitės su gydytoju - priminsim, kad mes nesame gydytojos, tik atsakymų ir sprendimų ieškotojos :))

Ar kas esate susidūrę su žarnyno problemom po antibiotikų vartojimo? Nemažai daliai žmonių sutrinka virškinimas, atrodo, jog dalies maisto išvis pradedi nelabai toleruot, nuo daug ko pučia pilvą, atsiranda jausmas lyg kažkas būtų ne taip, gali atsirasti bėrimų ant veido - taip pat nuo žarnyno problemų gali užkietėti viduriai arba visai atvirkščiai, žodžiu, visokių bėdų sukelia tie antibiotikai.

Taigi žarnynas yra labai svarbi imuninės sistemos dalis. Jau yra žinoma, jog kai kurios ligos bent iš dalies priklauso būtent nuo mikrobų, gyvenančių mūsų žarnynuose (tarkim alergijos, nutukimas, kai kurios vėžio rūšys, kai kurios žarnyno uždegiminio tipo ligos ir pan.). Visi tie gyvi padarėliai: bakterijos, virusai, parazitai ir grybai sudaro žarnyno mikrobiotą.

Gerard E. Mullin, Baltimorės "Johns Hopkins" ligoninės medicinos mokslų daktaras ir knygų autorius teigia: „Mes nustatėme, kad žarnyno mikrobiologinė sudėtis yra lemiamas veiksnys norint kontroliuoti savo svorį“. Jūs sportuojate, mažinate savo maisto porcijas ir saldumynų kiekį, o kaip pastaruoju metu elgiatės su savo žarnyno bakterijomis? Jei manote, kad klausimas skamba keistokai, pagalvokite dar kartą. 

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta į juos investuoti, ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? O jei jau vartoti, kaip pasirinkti tinkamus ir kaip naudoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? Šie ir daugybė kitų klausimų kyla kiekvienam, aktyviai besidominčiam savo sveikata ir naujausiais mokslininkų atradimais jai pagerinti.