Mokslinis proveržis:

Dr.OHHIRA® probiotikuose aptiktos fulvinės rūgštys

Humusas (lot. „dirvožemis“) reiškia tamsią organinę medžiagą, kuri gaminasi, kuomet tokie mikroorganizmai, kaip bakterijos ir grybai, skaido augalines ir gyvūnines medžiagas. Fulvinės rūgštys visada natūraliai atsiranda organiniuose dirvožemiuose, tačiau perteklinis dirbtinių trąšų naudojimas šiandieniniame žemės ūkyje labai sumažino šių svarbių junginių kiekį dirvožemyje.

 

Fulvinės rūgštys

Fulvinės rūgštys yra biologiškai aktyvios organinės rūgštys, kurios yra pagrindinė organiškai suskaidytos dirvos dalis, atliekanti svarbų vaidmenį, susijusį su dirvožemio derlingumu ir augalų sveikata.

Tiksliau sakant, fulvinės rūgštys dirvožemyje padeda augalams įsisavinti vandenį ir prisideda prie geresnio jų įsišaknijimo. Jos taip pat vaidina svarbų vaidmenį didinant mineralų prieinamumą ir įsisavinimą augaluose, chelatuojant ir detoksikuojant toksiškus metalus, gerinant elektrolitų pusiausvyrą ir stiprinant augalų imuninę sistemą bei jų gebėjimą kovoti su kenkėjais ir ligomis.

Molekulinė fulvinių rūgščių struktūra daro jas viena įdomiausių, sudėtingiausių ir svarbiausių kada nors atrastų cheminių junginių klasių.

Nors fulvinės rūgštys yra santykinai mažos molekulinės masės požiūriu, pagal savo dydį jos turi daugiau rišimosi/jungimosi vietų, nei bet kuri kita gamtoje randama junginių grupė.

 

Fulvinės rūgštys žmonėse

Sveikatos priežiūros specialistai pradeda suprasti, kad fulvinės rūgštys taip pat gali pagerinti ir žmonių sveikatą. Rinkoje pradeda atsirasti maisto papildų su fulvinėmis rūgštimis. Atlikta vos keletas klinikinių tyrimų su žmonėmis. Tačiau vis daugėja mokslininkų, kurie tiki, jog fulvinių rūgščių nauda žmonėms yra panaši į tą naudą, kurią šios rūgštys teikia augalams.

 

Rišimosi/jungimosi vietos

Fulvinių rūgščių jungimosi vietos leidžia chelatuotis arba jungtis prie kitų mineralų. Individuali fulvinės rūgšties molekulė gali prijungti ir transportuoti apie 60–70 skirtingų mineralų.

 

Maistinių medžiagų transportavimas Fulvinės rūgštys yra labai veiksmingos tirpinant mineralus ir juos prijungiant ar chelatuojant prie savo molekulės. Tai joms leidžia pernešti maistines medžiagas iš dirvožemio į augalų šaknis ir galiausiai per ląstelių membranas - į augalų ląsteles. Iš tiesų, fulvinės rūgštys atlieka svarbų vaidmenį transportuojant maistines medžiagas iš dirvožemio į augalus. Taigi, fulvinės rūgštys dar vadinamos biologiniais stimuliatoriais ir mitybos stiprikliais arba pagrindiniais mitybos transportavimo agentais.

 

Galingas gamtos detoksikatorius (toksinų surišėjas)

Fulvinės rūgštys veiksmingai suriša organinius teršalus, pvz. pesticidus ir herbicidus. Taip pat chelatiškai veikia toksiškus metalus, pvz. gyvsidabrį ir šviną, taip pat detoksikuoja ir neutralizuoja radioaktyvias medžiagas. Fulvinės rūgštys veikia kaip stipriai detoksikuojanti medžiaga, kuri chemiškai modifikuoja toksiškas substancijas, jas nukenksmindamos.

 

Optimalaus rūgšties balanso palaikymas Būdamos silpnai rūgščios, fulvinės rūgštys yra šiek tiek panašios į kitą postbiotinių metabolitų klasę - trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios padeda sukurti ir/arba palaikyti optimalų rūgštingumo lygį virškinamajame trakte. Tai skatina naudingų probiotinių bakterijų augimą, tuo pačiu slopina patogenų augimą.

 

Galingas antioksidantas

Fulvinės rūgštys yra vieni galingiausių visoje gamtoje natūralūs antioksidantai bei laisvųjų radikalų „gaudytojai“. Chemijos terminologijoje karboksilo arba karboksirūgščių grupės simbolizuojamos kaip -COOH. Fulvinių rūgščių junginiai gali turėti net iki 30 karboksilo grupių molekulėje. Fulvinės rūgštys gali paaukoti vandenilį iš

-COOH grupės, kad  neutralizuotų laisvuosius radikalus. Šis aspektas daro jas galingais antioksidantais.

Vieni galingiausių elektrolitų gamtoje Elektrolitai yra medžiagos, galinčios praleisti elektros srovę. Visos ląstelės turi tai, kas vadinama membranos potencialu, o tai reiškia skirtumą tarp elektrinio krūvio ląstelės membranos vidinėje ir išorinėje pusėse.

Sveikų ląstelių membranos potencialas yra maždaug 70 milivoltų. Kai ląstelės tampa nesveikos, pavyzdžiui, uždegimo ir/arba vėžio atveju, membranos potencialas gerokai sumažėja, ir, kai jis pasiekia nulį, ląstelė miršta. Kaip elektrolitai, fulvinės rūgštys gali tiekti elektros srovę, kuri įkrauna ląstelių elektros potencialą. Fulvinės rūgštys veikia tarsi mobilaus telefono baterijos įkrovėjas, kuris subalansuoja ir optimizuoja elektros energiją ląstelėse.

 

Fulvinių rūgščių fenomenas

Fenomenas yra nepaprastas arba ypatingas reiškinys, įvykis ar faktas. Sparčiai augantis mokslinių tyrimų skaičius rodo, kad ši mažos molekulinės masės organinių junginių, vadinamų fulvinėmis rūgštimis, klasė, gali būti pagrįstai vadinama nauju sveikatos fenomenu. Fulvinės rūgštys dabar plačiai naudojamos žemės ūkyje, siekiant pagerinti augalų būklę ir jų atsparumą ligoms, taip pat padidinti augalų augimą ir derlingumą.

 

Vis dažniau fulvinės rūgštys naudojamos gyvulininkystėje. Fulvinėmis rūgštimis praturtintas gyvulių pašaras pagerina gyvulių sveikatą bei augimą. Pavyzdžiui, pridedant fulvinės rūgšties į viščiukų pašarą, spartėja jų augimo greitis. Kai fulvinių rūgščių junginiai sušeriami karvėms, jos duoda daugiau pieno ir taip pat suėda mažiau pašaro.

 

Ekologinė nelaimė

Masinis pesticidų ir herbicidų naudojimas per pastaruosius 50–70 metų lėmė tai, kad visos planetos žemės ūkio laukuose žuvo daugybė dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų.

Tai reiškia, kad neliko pakankamai bakterijų, galinčių suskaidyti dirvožemyje esančias organines medžiagas, ko pasekoje gamintųsi  fulvinės rūgštys. Dėl to mažėja maistinių medžiagų pernešimas į augalus, dėl to pačiuose augaluose nuskursta maistinių medžiagų kiekis, ypač kalbant apie produktus, kuriuos vartojame maistui.

Šaltinis: http://media.essentialformulas.com/newsmanager/news_article.cgi?news_id=326&from_rss=1