Probiotikų vartojimas neštumo metu

Autizmo riziką įtakoja motinos žarnyno sveikata, teigia Virdžinijos universitete atliktų tyrimų rezultatai

Virdžinijos Universiteto Medicinos mokyklos tyrimas atskleidė, kad autizmo spektro sutrikimų atsiradimo riziką lemia besilaukiančios motinos mikrobiomas - natūraliai organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma.

Tyrime daroma prielaida, kad autizmo formų prevencija gali būti išties paprasta - būsimajai mamai keičiant savo mitybą arba vartojant pasirinktus probiotikus.

Be to, Virdžinijos Universiteto mokslininkai galėjo panaudoti savo atradimą, kad būtų  užkirstas kelias autizmo spektro neurologinių sutrikimų vystymuisi bandymuose su laboratorinėmis pelėmis.

Jie nustatė, kad tokių sutrikimų atsiradimą galima sustabdyti blokuojant tam tikrą uždegiminę molekulę, kurią sukuria imuninė sistema.

Mokslininkai teigia, kad šios molekulės - interleukino-17a - nukreipimas yra dar vienas potencialus būdas išvengti autizmo. Tačiau jie įspėja, kad toks požiūris yra ganėtinai sudėtingas dėl šalutinio poveikio pavojaus.

„Mes nustatėme, kad mikrobiomas yra pagrindinis veiksnys nustatant jautrumą į autizmo spektrui būdingus sutrikimus, todėl manoma, kad būtų galima nusitaikyti arba į motinos mikrobiomą, arba į šią uždegiminę molekulę - IL-17a", - sako tyrėjas John Lukens iš Virdžinijos Universiteto Neurologijos katedros. „Taip pat šią molekulę IL-17a galima naudoti kaip ankstyvos diagnostikos biomarkerį.“

 

Mikrobiomas ir autizmas

Novatoriškas Lukenso ir jo kolegų darbas atskleidžia sudėtingą santykį taip motinos mikrobiomo sveikatos ir sveiko jos vaikų vystymosi.

„Mikrobiomas gali įvairiais būdais formuoti besivystančias smegenis,“ - aiškina Lukens. „Mikrobiomas palaiko ir kalibruoja visus imuninės sistemos aspektus ir lemia, kaip palikuonių imuninė sistema reaguos į infekciją, sužalojimą ar stresą“.

Tačiau nesveika motinos mikrobiota gali sukelti problemų. Lukens tyrimas atskleidė, kad dar negimę palikuonys gali tapti jautrūs neurologinio vystymosi sutrikimams. Mokslininkai nustatė, kad IL-17a molekulė buvo pagrindinis veiksnys, skatinantis autizmo simptomų vystymąsi laboratorinėse pelėse.

Gera žinia: mikrobiomą lengvai galime koreguoti dieta, probiotiniais papildais arba taikant fekalijų transplantaciją. Visais šiais metodais siekiama atkurti sveiką pusiausvyrą tarp skirtingų žarnyne gyvenančių mikroorganizmų, nors mokslininkai vis dar negali pasiūlyti konkrečių mitybos rekomendacijų.

„Kalbant apie tyrimus su žmonėmis, manau, kad kitas svarbus žingsnis būtų nustatyti nėščių moterų mikrobiomo savybes, kurios koreliuoja su autizmo rizika“, - sako Lukens. „Aš manau, jog iš tiesų svarbu išsiaiškinti, ką galima padaryti, kad galėtume veiksmingai ir saugiai modeliuoti motinos mikrobiomą“.

 

Kitas autizmo prevencijos būdas

Molekulės IL-17a blokavimas galėtų padėti išvengti autizmo, tačiau pasak Lukens, šis būdas kelia pernelyg didelę riziką.

„Jeigu galvosime apie nėštumą, organizmas iš principo priima svetimą audinį, t.y. kūdikį“, -

Dėl šios priežasties embriono sveikatos palaikymas reikalauja sudėtingos imuninės reguliacijos, todėl žmonės nėra linkę manipuliuoti imunine sistema nėštumo metu“.

IL-17a molekulė anksčiau buvo siejama su tokiomis ligomis, kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė ir psoriazė, ir jau yra sukurta tam skirtų medikamentų.

Tačiau Lukens pažymėjo, kad ši molekulė turiu ypatingą tikslą stabdant infekcijas, ypač grybelines infekcijas. „Šios molekulės blokavimas“ – pažymėjo Lukens, - „gali lemti jautrumą visų rūšių infekcijoms.“ Ir darant tai nėštumo metu, gali kilti sudėtingų iš to sekančių pasekmių vaiko vystymuisi, todėl mokslininkams dar reikės padirbėti šiuo klausimu.

Lukens ir jo komanda planuoja ištirti potencialų kitų imuninių molekulių vaidmenį, kas liečia autizmą ir su juo susijusias būkles. Pasak tyrėjo, IL-17a molekulė gali būti tik viena mažytė didelės dėlionės detalė.

Nors Lukens darbas sieja imuninę sistemą su neurologinio vystymosi sutrikimais, jis pabrėžia, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog vakcinos prisideda prie autizmo vystymosi.

„Yra aiški sąsaja tarp imuninio atsako ir besivystančių smegenų“ - sako jis. - „Tai tiesiog neturi nieko bendro su vakcinomis, nes nutinka žymiai anksčiau.“

 

Publikuoti tyrimai

Lukens ir jo kolegų atradimai buvo publikuoti Imunologijos žurnale. Lukens tyrėjų komandą sudarė: Catherine R. Lammert, Elizabeth L. Frost, Ashley C. Bolte, Matt J. Paysour, Mariah E. Shaw, Calli E. Bellinger, Thaddeus K. Weigel and Eli R. Zunder.

Šaltinis: http://www.visembryo.com/story5042.html