Kad organizmas normaliai pasisavintų visas reikiamas medžiagas, tinkamai turi veikti virškinimo sistema. Virškinamojo trakto liaukos ir jauniems žmonėms ne visada pajėgia išskirti pakankamai fermentų maistui virškinti, ypač jei mėgstama gausiau ir riebiau pavalgyti, o senstant šių liaukų pajėgumai tolydžio mažėja. Todėl reikia atkreipti dėmesį į menkiausius virškinimo sutrikimus ir stengtis juos šalinti.

Ką žinome apie probiotikus?

Labai didelės įtakos žmogaus sveikatai turi žarnyno mikroflora, o storajame žarnyne gyvenančių daugelio bakterijų rūšių augimas ir metabolizmas pirmiausia priklauso nuo žarnyno turinio. Pastarasis daugiausia susijęs su mityba, o tai įgalina pakeisti bakterijų sudėtį ir metabolinį aktyvumą norima linkme vartojant probiotikus.

Probiotikai tai – vidiniam vartojimui skirti produktai, kurių sudėtyje yra pakankamas kiekis gyvybingų mikroorganizmų, galinčių pakeisti ar atstatyti sutrikusią žarnyno mikroflorą (Fuller, 1989). Geriausiai žinomos lakto- ir bifidobakterijos, plačiai naudojamos šių maisto papildų gamyboje, dedamos ir į jogurtus ar kitus pieno produktus. Maisto papildų preparatuose gali būti vienos ar kelių rūšių bakterijų.

Šie nepatogeniški, netoksiški mikroorganizmai išlieka gyvybingi rūgščioje skrandžio terpėje ir plonosiose žarnose, kur veikia kasos fermentai ir tulžies rūgštys. Kai kurių probiotikų yra normalioje žarnyno mikrofloroje, tačiau kitų ne visad esti žarnyne ir jų reikia gauti su maistu reguliariai.

Labai svarbios yra bifidobakterijos, kurios skaido maisto angliavandenius ir tiesiogiai veikia šeimininko metabolizmą. Bifidobakterijos taip pat sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus. Šios bakterijos dominuoja (iki 95% iš visų bakterijų) krūtimi maitinamų kūdikių žarnyne ir saugo juos nuo infekcijos.

Kaip veikia probiotikai

Manoma, jog probiotikų gebėjimas prisitvirtinti prie žarnų epitelio turi lemiamą įtaką reguliuojant šeimininko atsparumą infekcijoms. Prie žmogaus žarnyno enterocitų prisijungusios Lactobacillus acidophilus ir Bifidus bakterijos neleidžia prisitvirtinti enterotoksiniams ir enteropatogeniniams mikroorganizmams, kaip antai: Escherichia coli, Salmonella typhimuriumar, Yersinia pseudotuberculosis. Skirtingi bakterijų štamai nevienodai stipriai geba prisitvirtinti prie žarnyno sienelės ląstelių. Bifidobacterium infantis ir kai kurie štamai B.breve ir B.longum itin smarkiai prisikabina, tuo tarpu kiti – silpnai. Taigi, žarnyno mikroflora sudaro barjerą, saugantį nuo patogeninių mikroorganizmų, tačiau jį gali pažeisti stresas, liga, antibiotikai, neįprasta mityba ar fiziologiniai žarnyno pakitimai. Tyrimai rodo, kad probiotikai veikia šeimininko imuninę sistemą daugeliu lygių, tarp jų citokinų gamybą, vienabranduolių ląstelių proliferaciją, fagocitozę, skatina antikūnų gamybą prieš maisto alergenus ir patogenus.

Slopina antibiotikų sukeltą viduriavimą

Antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, todėl jais besigydančius žmones gana dažnai vargina viduriavimas. Ligoninėse suviduriuoja 3–22 proc. antibiotikus vartojančių pacientų, o tai gali sukelti net pseudomembraninį kolitą. Placebu kontroliuotos studijos rodo, jog vartojantiesiems antibiotikus probiotikai sumažina viduriavimų tikimybę.

Pravartu pasiimti į kelionę

Nedidelės apimties tyrime siekta išsiaiškinti profilaktiškai vartojamų probiotikų (Lactobacilli, Bifidobacteria, Enterococci ir kt.) įtaką pacientams, varginamiems vadinamosios kelioninės diarėjos, kurios priežastimi laikoma enterotoksigeniškoji E.coli. Tyrimo duomenys parodė, jog į Egiptą vykusioje turistų grupėje viduriavimai sumažėjo nuo 71 iki 43 procentų. Vis daugėja įrodymų, jog atskiri probiotikų štamai gali apsaugoti žmogų nuo daugelio ligų: žarnyno infekcijų ir viduriavimo, moterų urogenitalinių ligų, daug žada klinikinės studijos su probiotikais vėžio ir alerginių ligų gydymo ir profilaktikos srityje. Taigi, užtikrinant gerą žarnyno veiklą virškinimo fermentais ir probiotikais, galima įveikti arba net išvengti daugelio ligų.

Parengė gyd. Ž. Mėgelaitis

Žurnalas FARMACIJA IR LAIKAS