DR. OHHIRA® Fermentuotas augalinis ekstraktas

OMX paste

Dr.OHHIRA® fermentuotas augalinis ekstraktas

SUBRANDINTA GAMTOS. PATVIRTINTA MOKSLO

5 metus fermentuotame ekstrakte yra maistinių skaidulų ir biogeninių metabolitų (angl. POSTBIOTICS), sukuriančių palankią terpę žarnyno mikroflorai. 

  • Vertingos skaidulinės medžiagos
  • Biogeniniai metabolitai: organinės rūgštys, enzimai, polifenoliai
  • Tinka vaikams: nėra užspringimo rizikos
  • Sudėtyje nėra GMO, pieno produktų, glitimo
  • Tinka veganams

Smulkiau

Nauja

50,00 €

su PVM

Apie prekę

vegan friendly

Pakuotėje yra 30 maišelių po 2,5 g

Vartojimas

Po vieną maišelį vieną kartą per dieną, 3-7 kartus per savaitę (pagal poreikį), geriausiai – ryte, nevalgius. Maišelio turinį išspausti tiesiai į burną ir nuryti. Galima užgerti drungnu vandeniu. Atidarius maišelį - suvartoti nedelsiant.

Sudedamosios dalys

Galakto-oligosacharidai – 750 mg, frukto-oligosacharidai - 750 mg, cukrūs (melasa/oligosacharidai) – 551,12 mg, naminių slyvų (Prunus domestica L.) vaisių ekstraktas – 216,91 mg, daržinio špinato (Spinacia oleracea L.) lapų ekstraktas – 71,56 mg, kininių ožerškių (Lycium chinense Mill.) vaisių ekstraktas – 27,30 mg, valgomojo dantenio (Lentinula edodes) milteliai – 22,87 mg, paprastojo bastučio tamsiojo porūšio (Brassica rapa var. Perviridis) lapų ir stiebų ekstraktas – 13,28 mg, skiautėtalapių fikusų (Ficus carica L.) vaisių ekstraktas – 13,28 mg, rykštinės ir pietinės šilauogių (V.ashei Reade, V. australe Small) vaisių ekstraktas – 8,85 mg, raudonosios vaškuonės (Myrica rubra) vaisių ekstraktas - 8,85 mg, kvapiųjų citrinmedžių (Citrus junos SIEB. Ex Tanaka) vaisių ekstraktas - 8,85 mg, braziliško agariko (Agaricus blazei) milteliai - 8,85 mg, kuokštinių sėdžių (Grifola frondosa) milteliai - 8,85 mg, jūržolių (Hizikia fusiforme) lapai ir stiebai - 8,85 mg, dumblių (Undaria pinnatifida) lapai ir stiebai - 8,85 mg, dumblių (Laminaria japonica) lapai ir stiebai - 8,85 mg, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis – 4 mg, Bifidobacterium breve ss. breve, Bifidobacterium infantis ss. infantis, Bifidobacterium longum, Bifidobacterium lactis, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus brevis, Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus casei ss. casei, Lactobacillus fermentum, Lactobacillus helveticus ss. jugurti, Lactobacillus plantarum, Streptococcus thermophilus.

Skaidulinių medžiagų kiekis viename 2,5 g maišelyje: 2,49 g.

Pieno rūgšties bakterijų kiekis viename 2,5 g maišelyje: 0,009 g.

Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės.

Maisto papildas neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

JAPONIJOJE ATLIKTOS KLINIKINĖS STUDIJOS IR TYRIMAI

  • 5 metus fermentuotoje ir brandintoje masėje yra daug skaidulinių medžiagų, kurios sudaro palankias sąlygas gerųjų žarnyno bakterijų mitybai ir padeda palaikyti bakterijų pusiausvyrą virškinimo sistemoje.

  • Ilgas fermentacijos laikotarpis išsaugo vertingas medžiagas iš augalinių ingredientų ir lemia gerą produkto toleravimą.
  • Nereikia temperatūrinio režimo! Fermentacija natūralioje, t.y. kiekvienam sezonui būdingoje, temperatūroje garantuoja produkto atsparumą temperatūrų svyravimui.
  • Tinka vaikams (nėra užspringimo rizikos) bei suaugusiems, kurie turi fiziologinių sunkumų ryjant kapsules.
  • Maisto papildas idealiai tinka vegetarams ir veganams, nes jo sudėtyje nėra gyvūninės kilmės ingredientų.
  • Dr.OHHIRA® fermentuotame augaliniame ekstrakte nėra GMO, pieno produktų ir glitimo.

Dr.OHHIRA® produktai yra parduodami daugiau kaip 10 pasaulio šalių: Japonijoje, JAV, Naujoje Zelandijoje, Malaizijoje, Singapūre, Filipinuose, Tailande, Hong Konge, Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Rusijoje, ir pelnę pasaulinį įvertinimą bei pripažinimą.

Analizuojant Google tendencijas, „žarnyno sveikata“, „padidėjęs žarnyno pralaidumas“ bei „pilvo pūtimas“ yra vienos dažniausiai ieškomų sąvokų internete. Spėjama, jog žarnyno sveikata bus sekanti „MEGA tendencija“ sveikatingumo pasaulyje, kadangi mokslininkai vis labiau pripažįsta žarnyno sveikatos svarbą. Tačiau ar viskas, ką skaitome internete yra tiesa?

KODĖL ŽARNYNO SVEIKATA TOKIA SVARBI?

Hipokratas yra pasakęs, jog visos ligos prasideda žarnyne. Žinoma, tai ne visada yra tiesa (pvz. genetiniai veiksniai), tačiau didelė dalis lėtinių ligų iš tiesų yra susijusi su žarnyno sveikata. Tik medicinos mokslas užtruko kelis tūkstančius metų tai pripažinti!

Dauguma mano klientų kovoja su įvairiomis sveikatos problemomis, nuo odos ligų iki antsvorio, tačiau dauguma šių problemų gali atsirasti nuo suprastėjusios žarnyno sveikatos. Skiriant pakankamai dėmesio žarnyno sveikatai bei virškinimo sistemos optimizavimui dažnai simptomai pagerėja, o svoris normalizuojasi. Kartais sunku patikėti, jog žarnyno sveikata gali turėti tiek daug įtakos mūsų bendrai savijautai.

Kiekvienas, kuriam kada yra tekę susidurti su virškinimo problemomis, tokiomis kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, tikrai žino, kokią neigiamą įtaką tai gali turėti gyvenimo kokybei. Jei esate tas laimingasis, kuriam nėra tekę su tuo susidurti, įsivaizduokite, jog kai kurie žmonės atiduotų 15 savo gyvenimo metų, kad tik simptomai išnyktų. Toks buvo vidutinis laikas, apklausus beveik 2000 žmonių, kuriems buvo diagnozuotas dirglios žarnos sindromas 2007 m. atliktoje apklausoje (1).

Žarnyno sveikata apima ne tik virškinamąjį traktą, bet ir kitus svarbius organus, tokius kaip mūsų smegenys, širdis, inkstai ir kepenys. Mokslininkai mano, jog tokią įtaką žarnynas turi dėka trilijono jame gyvenančių bakterijų, dar vadinamų žarnyno mikroflora. Naudingos žarnyno bakterijos turi daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui šie mikroorganizmai prisideda prie mūsų virškinimo, gamina vitaminus ir kitas maistines medžiagas, bei gina mūsų organizmą nuo „priešų“ – patogeninių bakterijų, kurios sukelia visokias ligas (2) bei turi įtakos mūsų imuninei sistemai (net 70% mūsų imuninės sistemos glūdi būtent žarnyne!) (3). Gerųjų ir patogeninių bakterijų santykis žmogaus organizme normaliomis sąlygomis turėtų būti atitinkamai subalansuotas, tačiau jei tų bakterijų pusiausvyra sutrinka ir patogeninių bakterijų kiekis išauga, gali kilti tikras chaosas! Mikrofloros disbalansas vadinamas disbakterioze, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog mokslininkai dar nenustatė, kaip tas balansas apskritai turėtų atrodyti, todėl kol kas svarbiausias rodiklis – mūsų sveikata ir simptomų visuma.

KAIP PAGERINTI ŽARNYNO VEIKLĄ?

Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad palaikytumėte sveiką žarnyną. Vienas pagrindinių dalykų yra įvairovė mityboje bei maistinės skaidulos, o tai reiškia: daug šviežių ir fermentuotų daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, pupelių ir kitų ankštinių, riešutų ir sėklų (2).

Jei jūsų mityboje skaidulinių medžiagų yra nedaug, tuomet kiekį didinkite palaipsniui ir užtikrinkite, kad geriate pakankamai vandens. Šios dvi paprastos rekomendacijos padės sumažinti nepageidaujamus žarnyno simptomus, kurie gali atsirasti didinant skaidulų kiekį mityboje.

ŽARNYNO MIKROFLORA

Žarnynas yra magiškas pasaulis! Ar galite įsivaizduoti, jog maždaug 3 kilogramai kiekvieno žmogaus organizmo sudaro mikroorganizmai? Nors bakterijos gyvena visame žmogaus organizme, tačiau pagrindinė bakterijų „gyvenamoji vieta“ yra žarnynas. Mūsų mikroorganizmai yra tokie pat jautrūs aplinkos veiksniams (stresas, sėdimas gyvenimo būdas, prasta mityba ir t.t.), kaip ir mes, todėl jais irgi reikia pasirūpinti.

PREBIOTIKAI IR PROBIOTIKAI

Prebiotikai yra skaidulinių medžiagų rūšis, kurios žmogaus organizmas negali visiškai suvirškinti, todėl prebiotikai praktiškai nesuvirškinti patenka į storąją žarną, kurioje maitina gerąsias bakterijas, taip stimuliuodami normalios žarnyno mikrofloros augimą (2). Taigi, kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos gali augti ir klestėti, o tai lemia gerą žmogaus sveikatą, nes žarnyno bakterijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį. Prebiotikų nauda žmogaus sveikatai siejama su „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio mažinimu, imuninės sistemos reguliavimu, geresniu kalcio įsisavinimu, žarnynui palankaus pH palaikymu ir kt. (2).

Verta paminėti, jog nors prebiotikai yra maistinių skaidulų rūšis, tačiau ne visos skaidulos yra prebiotikai (žinau, šiek tiek painu!) (2). Prebiotikais praturtinta mityba yra laikoma sveikatai palanki visiems žmonėms, išskyrus DŽS. Todėl, nors prebiotikai yra naudingi sveikatai, žemo FODMAP dietos atveju, nustatytą laikotarpį tam tikrų prebiotikų reikia vengti.

Paprastai kalbant, PRE-biotikai yra gerųjų bakterijų maistas (prebiotikuose pačių bakterijų nėra), o PRO-biotikai – tai yra organizmui naudingos ir reikalingos gerosios bakterijos.

Sujungus kartu, jie yra žinomi kaip SIM-biotikai dėl jų sinergetinio poveikio (prebiotikai + probiotikai = simbiotikai).

Potencialių prebiotikų reikalavimai (2):

  • Atsparūs (arba tik iš dalies) virškinimui
  • Nėra pasisavinami plonojoje žarnoje ir pasiekia gaubtinę žarną praktiškai nepakeitę formos
  • Fermentuojami žarnyno bakterijų
  • Turi teigiamą poveikį šeimininko sveikatai
  • Selektyviai stimuliuoja probiotikų augimą
  • Įvairiomis maisto perdirbimo sąlygomis išlieka stabilūs

Prebiotikai, kaip ir probiotikai, natūraliai gali būti randami įvairiuose maisto produktuose, tačiau jie taip pat gali būti į maistą įdedami tam, kad padidinti produkto maistinę vertę.

PREBIOTIKAI MAISTE

Dažniausiai pasitaikantys prebiotikai yra fruktanai, inulinas arba galaktooligosacharidai (GOS) (2). Tačiau nėra lengva sužinoti, kokiuose maisto produktus jie yra, nes ši informacija retai pateikiama maisto produktų etiketėje. Taip pat yra specialių papildų su prebiotikais, pavyzdžiui, inulino, skaidulų.

Nors yra manoma, kad valgyti maisto produktus, kurių sudėtyje yra prebiotikų, yra naudinga žarnyno sveikatai, šiuo metu negalima pateikti konkrečių rekomendacijų. Priežastis yra ta, kad kiekviename maisto produkte prebiotikų kiekis skiriasi, todėl sukurti tyrimą, kuriuo būtų galima pateikti tikslią rekomendaciją be galo sunku. To paties maisto produkto prebiotikų kiekis gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis gaminamas.

BET! Ką aš galiu pasakyti yra tai, kad turėtume siekti įtraukti į savo mitybą daugybę prebiotikų turinčių maisto produktų kasdien (išskyrus tuos atvejus, jei laikotės kitų, daktaro arba mitybos terapeuto, nurodytų rekomendacijų).

Žemiau pateikiamas patogus maisto produktų, kuriuose yra prebiotikų, sąrašas:

Daržovės: Jeruzalės artišokai (topinambai), porai, svogūnai, šparagai, česnakas, cikorijos šaknis

Vaisiai: slyvos, razinos, granatai, obuoliai

Pupelės ir riešutai: migdolai, sviestinės pupelės, daržinės pupelės, šilkinis tofu, sojos pupelės

Krakmolas: visų grūdo dalių miltų duona, granola, kviečių sėlenos, perlinės kruopos, muesli

Šaltinis: Monash, 2017; Markowiak ir Śliżewska, 2017

PREBIOTIKŲ ŠALUTINIS POVEIKIS

Per didelis suvartojamų prebiotinių medžiagų kiekis gali sukelti žarnyno diskomfortą. Kadangi prebiotikai geba pritraukti vandenį į stambiąją žarną (osmosiniu veikimu), tai gali pasireikšti viduriavimu, o fermentacijos pasekmė gali būti dujų padidėjimas (2). Tokioje situacijoje natūropatinės mitybos terapeutas galės jums patarti ir sudaryti individualų prebiotikų vartojimo planą su tolygiai didėjančiomis dozėmis atkreipiant dėmesį į tai, kaip reaguoja jūsų organizmas.

Prebiotikų ir probiotikų teorija yra ta, kad jei vartosime daugiau tuomet galime padidinti žarnyne gyvenančių gerųjų bakterijų populiaciją. Tai sakydama noriu pridurti, jog ši mokslinių tyrimų sritis dar tik pradiniame taške, yra labai daug neatsakytų klausimų ir dalykų, kurių mokslininkai dar nesupranta!

AR BŪTINA GERTI PAPILDUS?

Disbiozė (kitaip žarnyno bakterijų disbalansas) dažnai aptinkama virškinimo sistemos sutrikimuose tokiuose kaip digrlios žarnos sindromas arba Krono liga (4). Nors iki šiol nebuvo atlikta daug tyrimų tiriančių prebiotikų poveikį DŽS, tačiau probiotikams būdingas bifidobakterijų skaičiaus augimas yra daug žadantis (4).

Svarbu paminėti, jog skirtingi prebiotikai skatina skirtingų vietinių žarnyno bakterijų augimą ir nors prebiotikai gali keisti žarnyno mikroflorą, šie pokyčiai vyksta priklausomai nuo prebiotiko padermės, rūšies, todėl pokyčius yra sunku prognozuoti (2, 4). Rinkoje yra daugybė prebiotikų papildų, kurie gali turėti teigiamos įtakos jūsų žarnyno sveikatai, jei parinkta teisinga rūšis ir dozė.

Keturiasdešimt senyvo amžiaus (65-80 metų) žmonių tyrime GOS papildai po dešimties savaičių ženkliai padidino bifidobakterijų ir bakteroidų kiekį (5). Ši išvada yra svarbi ne tik senyvo amžiaus žmonėms, kadangi mažesni bifidobakterijų ir bakteroidų kiekiai taip pat susiję su DŽS (4).

Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 48 antsvorio turintys asmenys, neturintys jokių su virškinimu susijusių problemų, galaktooligosacharidų mišinys padidino bifidobakterijų skaičių sveikatai nepalankių bakterijų sąskaita (6).

PREBIOTIKAI IR DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS (DŽS)

Yra keletas kokybiškų tyrimų, kurie rodo prebiotikų naudą DŽS.

2009 m. atliktame tyrime buvo pastebėti pokyčiai naudojant GOS (3,5 g per dieną), kurie pagerino išmatų konsistenciją, pilvo pūtimą bei nerimo rezultatus. Manoma, jog tam įtakos turėjo padidėję Bifidobacterium ir Lactobacillus padermės bakterijų kiekiai (7).

Kitame tyrime buvo nagrinėjamas fruktooligosacharidų (5 g per dieną) poveikis DŽS pacientams – simptomai sėkmingai sumažėjo (8).

Kituose tyrimuose, kur buvo nagrinėjami oligofruktozė bei fruktooligosacharidai, nepastebėta jokio simptomų pagerėjimo (tikėtina dėl per didelės dozės) (9, 10).

FODMAP DIETA IR PREBIOTIKAI

Kadangi žemo FODMAP lygio dieta riboja prebiotikų suvartojimą, todėl tokios dietos ribojimo fazė yra laikina, dažniausiai 4-8 savaitės.

Moksliniai tyrimai rodo, jog probiotikų vartojimas laikantis žemo FODMAP dietos pagerino žarnyno bakterijų kiekį, kuris, kitu atveju, būtų sumažėjęs dėl prebiotikų trūkumo mityboje (11).

SVARBU
  • Jei skundžiatės virškinimo problemomis ir ketinate į savo mitybą įtraukti prebiotikų maisto pavidalu arba papildais, prašau, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar gydytoją gastoenterologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
  • Žmonėms, kurių žarnynas jautrus, staigus prebiotikų padidėjimas gali sukelti daug nemalonių pojūčių, tokių kaip sunkumas pilve, dujos žarnyne, vidurių laisvumas ir t.t.
  • Jei turite padidinti prebiotikų kiekį, darykite tai palaipsniui atsižvelgdami į savo tolerancijos lygį. Prebiotikai yra sunkiai virškinami plonojoje žarnoje, todėl patenka į storąją žarną, kur jie padidina vandens kiekį, o bakterijos pradeda fermentaciją, todėl šio proceso metu gaminasi dujos. Jei dujų labai daug, o jūsų žarnynas jau ir taip yra jautrus, tuomet galite susidurti su nelabai maloniais pojūčiais tokiais kaip pilvo pūtimas, dujos ar net viduriavimas.
  • DŽS atveju – nors prebiotikai yra naudingi, GOS arba fruktooligosacharidų papildą reikėtų vartoti atsargiai ir vengti dozės didesnės nei 3.5-5g per dieną, todėl, kad labai svarbu vartoti atitinkamą prebiotiką, kuris padės žarnyno bakterijoms susijusioms su DŽS simptomais, tuo pat metu vengiant didelių dozių, kurios siejamos su simptomų pablogėjimu (7, 4).
PABAIGAI

Įvairūs prebiotikai maisto pavidalu yra svarbi kasdienės mitybos dalis siekiant palaikyti bendrą žarnyno sveikatą.

Prebiotikų papildų vartojimas, neturint jokių virškinamojo trakto sveikatos būklės sutrikimo simptomų, gali pagerinti gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, bet kokios konkrečios naudos galima tikėtis dar nėra žinoma.

Tiems, kuriems diagnozuotas DŽS, prebiotikų papildai gali būti naudingi, tačiau svarbiausia pasirūpinti teisinga prebiotikų forma ir doze.

ŠALTINIAI
  1. Drossman, D., Morris, C., Schneck, S., Hu, Y., Norton, N., & Norton, W. et al. (2009). International Survey of Patients With IBS. Journal Of Clinical Gastroenterology, 43(6), 541-550. doi: 10.1097/mcg.0b013e318189a7f9
  2. Markowiak, P. and Śliżewska, K. Effects of Probiotics, Prebiotics, and Synbiotics on Human Health. (2017). Nutrients, 9(9), p.1021.
  3. Belkaid, Y. and Hand, T. (2014). Role of the Microbiota in Immunity and Inflammation. Cell, 157(1), pp.121-141.
  4. Wilson, B. and Whelan, K. (2017). Prebiotic inulin-type fructans and galacto-oligosaccharides: definition, specificity, function, and application in gastrointestinal disorders. Journal of Gastroenterology and Hepatology, 32, pp.64-68.
  5. Vulevic, J., Juric, A., Walton, G., Claus, S., Tzortzis, G., Toward, R. and Gibson, G. (2015). Influence of galacto-oligosaccharide mixture (B-GOS) on gut microbiota, immune parameters and metabonomics in elderly persons. British Journal of Nutrition, 114(04), pp.586-595.
  6. Vulevic, J., Juric, A., Tzortzis, G. and Gibson, G. (2013). A Mixture of trans-Galactooligosaccharides Reduces Markers of Metabolic Syndrome and Modulates the Fecal Microbiota and Immune Function of Overweight Adults. The Journal of Nutrition, 143(3), pp.324-331.
  7. Silk, D., Davis, A., Vulevic, J., Tzortzis, G. and Gibson, G. (2009). Clinical trial: the effects of a trans-galactooligosaccharide prebiotic on faecal microbiota and symptoms in irritable bowel syndrome. Alimentary Pharmacology & Therapeutics, 29(5), pp.508-518.
  8. Paineau, D., Payen, F., Panserieu, S., Coulombier, G., Sobaszek, A., Lartigau, I., Brabet, M., Galmiche, J., Tripodi, D., Sacher-Huvelin, S., Chapalain, V., Zourabichvili, O., Respondek, F., Wagner, A. and Bornet, F. (2007). The effects of regular consumption of short-chain fructo-oligosaccharides on digestive comfort of subjects with minor functional bowel disorders. British Journal of Nutrition, 99(02).
  9. Hunter, J., Tuffnell, Q. and Lee, A. (1999). Controlled Trial of Oligofructose in the Management of Irritable Bowel Syndrome. The Journal of Nutrition, 129(7), pp.1451S-1453S.
  10. Olesen, M. and Gudmand-Høyer, E. (2000). Efficacy, safety, and tolerability of fructooligosaccharides in the treatment of irritable bowel syndrome. The American Journal of Clinical Nutrition, 72(6), pp.1570-1575.
  11. Staudacher, H., Lomer, M., Farquharson, F., Louis, P., Fava, F., Franciosi, E., Scholz, M., Tuohy, K., Lindsay, J., Irving, P. and Whelan, K. (2017). A Diet Low in FODMAPs Reduces Symptoms in Patients With Irritable Bowel Syndrome and A Probiotic Restores Bifidobacterium Species: A Randomized Controlled Trial. Gastroenterology, 153(4), pp.936-947.

Agnė Jagelavičiūtė, mažojo Leo mama, mados žurnalo „Aš Ikona“ vyriausioji redaktorė, televizijos laidų vedėja, kulinarinės knygos „Mažos nuodėmės taisyklė“ autorė, stilistė, rūbų dizainerė:

"Bandome susitarti, kuris pirmas ragaus. Aš pralaimėjau ir ragavau pirma! Beje, buvo lengviau, nei tikėjausi ir būčiau Leo pasakius, kad čia - "skystas saldainis", tai sueitų kaip sirupai nuo gerklės, kaip sakoma - tik daina!"

Šis produktas jau turi pasaulinį pripažinimą, o jo veiksmingumas - kliniškai patvirtintas."

Veikli ir nuolat skubanti Agnė Kulitaitė atrado naują dienos ritualą - organizmą stiprina su japonišku Dr.OHHIRA® fermentuotu ekstraktu OM-X® 

Kosmetologė, grožio salono La Vie savininkė Vita Graliauskienė:

"Prisidedu prie rekomendacijų. Puikus produktas ir ne tik vaikams. Mano darbo patirtis leidžia daryti išvadą, kad šis produktas pasiteisino rekomendavus klientėms su problemine veido oda. Pasidomėkite šios firmos geriamuoju kolagenu."

Prebiotikus rekomendavo gydytoja. Nors ir brangūs, bet padėjo vos ne iškart - dingo visi negalavimai. Stengiuos bent kartą per metus nusipirkti, kad daugiau tokios bėdos nepasikartotų. O skonis man irgi labai patiko - kaip uogienė. ;)

Prieš penkerius metus mano žmonai buvo atlikta žarnyno operacija, dėl onkologijos gydymo pasėkmių. Chemo terapijos, agresyvios spindulinės terapijos ir operacijos pasekoje, dalis plonojo žarnyno nefunkcionuoja. Dėl trumpo žarnyno, žarnyno mikroflora neįsitvirtina, taigi ilgą laiką teko gyventi su to pasėkmėmis. Pilvo pūtimas, sunkumas, viduriavimas... Išbandėm tikrai daug preperatų - nuo liaudiškų iki pasaulinio lygio produktų - kažkas padėdavo šiek tiek, kažkas nepadėdavo. Jau metus laiko naudojame Dr. Ohhira produktus, siūlomus "Gianteros". Šie produktai labai stipriai pagerino mūsų gyvenimo kokybę. Mūsų problema yra neišsprendžiama, todėl neturime ir tikslo išsigydyti, o kad gali būti dar geriau, nesitikime. Šiuo metu kitų produktų nebeieškome. Daugiausia naudojame prebiotikus (kasdien). Probiotikus žmona vartoja vakarais (kasdien). Bandėme ir kolageną. Vartojant jautėsi energijos antplūdis, ryškiai pagerėjo oda.

Geriame prebiotikus ir 3-ias chemoterapijos kursas lengvesnis.

Sveiki. Noriu pasidalinti patirtimi vartojant Om-x Paste. Japoniškus produktus atradau visai netikėtai. Auginu gyvybingą ir aktyvų sūnų. Tad rudenį ir pavasarį pastiprinu jį Dr.Ohhira prebiotine mase. Pastebėjau, kad vartojant šį preparatą mus aplenkia ligos, o jėgų ir energijos nestygsta niekuomet.

Kai tenka gerti antibiotikus visada perku Dr. Ohhiros probiotikus ir prebiotinę masę. Tai švelni ir veiksminga pagalba organizmui. Ačiū už kokybiškus ir savijautą gerinančius produktus.

Vienos kompanijos supažindina su savo produktais per reklamą, kitos per informaciją. Ne paslaptis,jog daugumos kompanijų produktų efektyvumas pasireiškia tik pinigų išmetimu į balą. Dr.OHHIRA produkcija yra išskirtinai aukšto efektyvumo, tačiau reikia naudoti laikantis teisingų rekomendacijų, tuomet produktas parodys savo galią. Jau spėjau tą pajusti. Kviečiu ir Jus šių produktų efektyvumą pajusti savo "kailiu".

Norėjau pasidalinti atsiliepimu apie fermentuotą daržovių ekstraktą. Vyras turi problemą dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, tad pabandė rytais gerti fermentuotą daržovių ekstraktą. Po mėnesio vartojimo, pajuto pagerėjimą, anksčiau net vaisių negalėjo valgyti, o dabar jau pradeda valgyti apelsinus. Puikus produktas!

 

Naudojam nuo vasaros ir tik patys geriausi atsiliepimai. Mūsų dvynukai naudoja probiotikus ir prebiotinę masę, efektas jaučiasi, mažiau serga, lyginant su pernai metais daugiau lanko darželį. Esam labai dėkingi atstovams už išsamias ir geranoriškas konsultacijas, bei labai greitą pristatymą.

OM-X Paste ir kapsules vyras geria jau 3 mėnesius. Pasta rytais ant tuščio skrandžio, o kapsulę - vakarais. Ankšciau gerdavo ant tuščio skrandžio Omeprazolį, be šių vaistu negalėjo gyvent. Ką nesuvalgydavo, niekas netikdavo, tai pūstavo, tai rėmuo ėsdavo... Žodžiu, buvo belikę nieko nevalgyt. Net vaisiai sukeldavo taip rūgštis, kad nuo galvos skausmo galima buvo ir numirt... Pradėjus gert OM-X Paste, jau pirmą mėnesi buvo visiškai atsisakyta vaistų, dingo pūtimo jausmas. Net vyras, kad ir koks skeptikas prieš bet kokius papildus, bet sako: žinai, turbūt man visgi padeda tavo tos nesąmones.

Vyrui, kol gėrė probiotikus, buvo geresnė žarnyno veikla. Prebiotinę masę karts nuo karto panaudojam, kai būna nekokia savijauta.

Naudoju šituos produktus, esu labai patenkinta. Susitvarkė žarnyno veikla... O turėjau tikrai nemažų problemų. Tikrai rekomenduoju visiems išbandyt.

Puikus produktas tiek kolagenas, tiek augalinis ekstraktas!!! :) Pagerėjo tiek žarnyno veikla, tiek ypatingai odos būklė. :) Užsisakineju antrą kursą! Ačiū!

Esu nustebinta ir patenkinta Dr. Ohhira prebiotinės masės efektyvumu. Jaučiasi palengvėjimas, dingo nemalonūs pojūčiai. Džiaugiuosi organizmo pokyčiais ir vertinu tik teigiamai. 
Ačiū už kokybiškus ir sveikatai naudingus produktus!

Imunitetą stiprinanti mityba turi tapti įpročiu. Imunitetas yra neatsiejamas nuo tinkamos mitybos. Sveiko vaiko studijos “Mama, aš esu” dietistė Rūta Symenaitė tvirtina, jog mityba, kuri gali padėti išvengti susirgimų, privalo būti įvairi ir gausi maistingų produktų.

Produktai ir preparatai su probiotikais ir prebiotikais dabar yra populiarūs. Tik dažnai neaišku, ar įvesti į žarnyną sveikas, bet svetimas bakterijas, ar maitinti savas, tačiau nusilpusias.

Naudingi „svetimuoliai“

Probiotikai- gyvi mikroorganizmai, kurie patekę į žarnyną papildo nuosavos naudingos mikrofloros trūkumą. Minėtą vaidmenį atlieka įvairios bifido bakterijos (Bifidobactericum) ir laktobakterijos (Lactobacillus). Rečiau naudojamos  bakterijos Lactococcus  ir mielės Saccharomyces.

Sena tiesa, kad žarnyne yra ne tik gerieji, bet ir blogieji mikroorganizmai. Jie kaip gerosios- blogosios jėgos sulygina savo galias. Blogosios bakterijos išskiria toksinus, o gerosios juos neutralizuoja. Be to, gerosios  gamina specialias rūgštis, neleidžiančias blogosioms daugintis. Kai balansas išsilaiko - žarnyno veikla stabili. Kai žmogus vartoja antibiotikus ar priešmikrobinius preparatus, laikosi griežtos dietos, stresuoja, riebiai valgo, dalis gerųjų bakterijų žūsta. Likusioji dalis neutralizuoja toksinus, o kontroliuoti „blogiukų“ dauginimąsi nespėja. Patogeninių (sukeliančių ligas) mikroorganizmų daugėja, balansas suardomas. Rezultate išsivysto disbakteriozė (disbiozė), kuri pasireiškia įvairiais nemaloniais simptomais - nuo pilvo pūtimo ir skausmų, diarėjos ar vidurių užkietėjimo  iki irzlumo bei depresijos.

Žmogui pradėjus gerti probiotinius preparatus ir valgyti naudingomis bakterijomis praturtintą maistą, probiotikai, sėkmingai praslinkę skrandžiu, pasiekia žarnyną ir prisitvirtina prie jo paviršiaus. Apsigyvenę naujoje vietoje, dalyvauja fermentų ir vitaminų sintezėje, stimuliuodami mikrofloros dauginimąsi. Taip pat išskiria priešmikrobinius produktus- bakteriocidus ir taip sulaiko nedraugiškų bakterijų augimą.

 Pliusai:

-gausu probiotikais papildytų pieno produktų( pavadinimais „bio...“,“ bifi...“) . Tai prieinama vartotojui.

-teisingai parinkus preparatą ir tinkamai dozavus, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Naudingi žarnyno svečiai atstatys mikroflorą, pakels imunitetą ir užkirs kelius žarnyno susirgimams.

 Minusai:

-gerieji mikroorganizmai gali tiesiog nepasiekti galutinio punkto - žarnyno. Dalis žūsta rūgščioje skrandžio terpėje, veikiant skrandžio rūgštims bei dvylikapirštėje žarnoje, veikiant tulžies rūgštims. Kelyje juos gali pražudyti antibiotikai ir priešmikrobiniai preparatai.

-jei probiotikai ir pasiekė žarnyną, tai nereiškia, kad jie ten pritaps. Sava mikroflora gali juos atmesti.

-esant disbakteriozei,  pieno produktų su probiotikais dėka mikrofloros balanso atstatyti neįmanoma.

-sunku pritaikyti tinkamą dozuotę, juk žmonių organizmai skirtingi.

-maisto produktus  apdorojant termiškai, konservuojant, stabilizuojant (esant padidintam pieno bei acto rūgšties kiekiui), probiotikai lengvai žūsta.

 Maistas „saviškėms“

Prebiotikai- tai maistas nuosavoms žarnyno bakterijoms. Šį vaidmenį dažniausiai atlieka nesuvirškinami angliavandeniai (laktozė, rafinozė, poligosacharidai) ir tirpios maistinės skaidulos (pektinai, inulinas, gumiarabikas, polidekstrozė). Taip pat vartojami fermentai, daugiamoliakulinis spiritas (aktitas, maltitas, sorbitas, ksilitas), kai kurios rūgščių rūšys, antioksidantai bei vitaminai A, B, C.

Prebiotikų veikimas organizme paprastas. Žmogus suvartoja prebiotinį preparatą ar produktą su maistinėmis skaidulomis. Žarnyne  maitinama mikroflora. Gerosios bakterijos dauginasi, išsilygina pusiausvyra.

 Pliusai:

-jie pasiekia galutinį tikslą pilnumoje. Nežūsta deguonies, pieno bei acto rūgšties, temperatūros poveikyje. Blogosioms bakterijoms jie „neįkandami“ (blogosios bakterijos maitinasi baltyminiu maistu, esat stipriems sutrikimams- žarnyno audiniu).

-turi papildomų teigiamų savybių, dalyvauja lieknėjimo procese, širdies- kraujagyslių ligų susirgimuose atlieka  profilaktinį vaidmenį. Įrodyta, kad tirpios maistinės skaidulos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

-jų gausu kasdieniniame maiste. Fruktopolisacharidai yra svogūnuose, česnake, kukurūzų dribsniuose, avižų kruopose. Rafinozę galima rasti pupelėse,  inulino- cikorijoje, pektino- obuoliuose ir apelsinuose, taip pat žele patiekaluose ir marmeladuose. Vitaminus A, B, C praktiškai turi visi vaisiai ir daržovės.

 Minusai

-jie vartojami profilaktikos lygyje ir disbakteriozės ankstyvosiose stadijose. Esant rimtiems atvejams- prebiotikai neefektingi.

Verdiktas. Žmogui reikia ir probiotikų ir prebiotikų. Disbakteriozės gydymui individualiai parenkami minėti preparatai, vitaminai, imunomoduliatoriai, o taip pat sinbiotikai- priemonės, kuriose yra naudingos bakterijos ir maistinės skaidulos. Tačiau svarbiausia yra kasdieninė sveika mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis bei pieno produktais.

Parengė: L.Varanavičienė

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta į juos investuoti, ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? O jei jau vartoti, kaip pasirinkti tinkamus ir kaip naudoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? 

Šie ir daugybė kitų klausimų kyla kiekvienam, aktyviai besidominčiam savo sveikata ir naujausiais mokslininkų atradimais jai pagerinti. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė bent iš dalies patenkins mūsų smalsumą ir atsakys į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su probiotikais ir prebiotikais.

Kiekvienam – po 3 kilogramus bakterijų

Tiems, kurie domisi sveikatos klausimais, populiarioje literatūroje greičiausiai jau teko aptikti informacijos, kad nuo 3 iki 4 kg sveiko žmogaus turimo svorio sudaro jo žarnyno „gyventojai“ – mikroorganizmai. Sutikite, tokios masės ignoruoti negalima. Šie skaičiai rodo, kad mikroorganizmų mūsų kūne yra 10 kartų daugiau nei savų ląstelių!

Bakterijos gyvena praktiškai visame žmogaus organizme. Nors jų pilna visur: ir ant odos, ir ląstelėse, ir tarpląstelinėje terpėje, pagrindinė bakterijų „gyvenamoji vieta“ yra žarnynas. Įdomu ir tai, kad žmogaus organizme esančių bakterijų turimi genai maždaug 100 kartų viršija paties žmogaus genų skaičių, t. y. 99 proc. turimos genetinės intormacijos priklauso ne žmogui, bet jame gyvenantiems mikroorganizmams.

Iš visos energijos, kurią gauname suvartoję maisto produktus, nuo 5 iki 10 proc. jos mus pasiekia tik dėl organizme gyvenančių ir besidarbuojančių bakterijų.

Žmogaus organizme yra nuo 400 iki 500 rūšių bakterijų, o nuolat jame gyvena daugiau nei 200 rūšių.

Mikroorganizmai veikia lyg atskiras organas

Ką ir pridursi, turime tikrai turtingą vidinį pasaulį – mikroflorą, visų mikroorganizmų visumą (bifidobakterijas, laktobakterijas, streptokokus, enterokokus, žarnyno lazdeles ir kt.). Mikroflora turi itin reikšmingą įtaką žmogaus organizmui, ji netgi laikoma atskiru žmogaus kūno organu, kurį reikia nuolatos maitinti, malšinti troškulį ir kitaip rūpintis.

Mikroflora aktyviai dalyvauja:

- šalinant toksinus;

- vitaminų sintezėje;

- kontroliuojant viso organizmo medžiagų apykaitą;

- aminorūgščių sintezėje;

- pasisavinant kalcį;

- palaikant sveiką žarnyno gleivinę;

- stimuliuojant žarnyno peristaltiką;

- reguliuojant imunitetą.

Turime gerųjų, blogųjų ir net veidmainių

Dauguma mūsų kūne gyvenančių mikroorganizmų prigimtimi yra mūsų pagalbininkai. Tai – pačios įvairiausios gerosios bakterijos, ginančios mus nuo „priešų“ – patogeninių bakterijų, kurios sukelia visokias ligas. Gerųjų bakterijų visuomet turime turėti gerokai daugiau. Jei jos saugo organizmą, žmogus jaučiasi gerai.

Gerųjų ir patogeninių bakterijų santykis žmogaus organizme normaliomis sąlygomis turėtų būti apie 80:20 gerųjų naudai.

Jei mikrofloros pusiausvyra dėl kokių nors priežasčių sutrinka, patogeninių bakterijų kiekis išauga ir jos ima įsigalėti išstumdamos gerąsias bakterijas.

Jei patogeninių bakterijų kiekis peržengia 20 proc., žmogaus imunitetas nusilpsta, sulėtėja metaboliniai ir biocheminiai organizmo procesai, jis tampa pažeidžiamesnis, galiausiai susergama. Mikrofloros disbalansas vadinamas disbakterioze.

Tačiau bet kokiu atveju normalu, jei sveiko žmogaus organizme randama patogeninių bakterijų. Tam tikrą jų kiekį turime kiekvienas.

Įdomiausia, kad kiekvienas turime ne tik gerųjų ir blogųjų bakterijų. Mumyse gyvena ir vadinamosios bakterijos veidmainės, kurias mokslininkai vadina sąlyginai patogeninėmis. Jos yra visiškai nekenksmingos tik iki to momento, kai nusilpsta žmogaus imunitetas. Kai tik sumažėja organizmo apsauginės jėgos, veidmainės netrunka pereiti į blogųjų pusę.

90 proc. visų ligų galime išvengti

Stengtis palaikyti tinkamą mikrofloros pusiausvyrą tikrai labai svarbu. Štai keli patarimai:

- stiprinkite imunitetą ir reguliariai sportuokite, judėkite;

- pereikite prie sveikos subalansuotos mitybos;

- stenkitės vengti ilgai besitęsiančio streso;

reklama
- atsisakykite žalingų įpročių;

- išsimiegokite;

- vartokite probiotinius preparatus (probiotikus) kaskart pavartoję antibiotikų, po apsinuodijimo ir organizmo intoksikacijos, susirgę ligomis, sukeliančiomis disbakteriozę ir silpninančiomis imunitetą. Svarbu atminti, kad 90 proc. visų ligų užklumpa nusilpus imunitetui.

Probiotikai ar prebiotikai?

Šie žodžiai yra tokie panašūs, kad kai kurie žmonės galvoja tai esant vieną ir tą patį. Juolab kad apie probiotikus mes dažnai girdime reklamoje ir skaitome publikacijose apie sveikatą, o apie prebiotikus kalbama kur kas mažiau. Tačiau mikrofloros sveikatai reikalingi ir vieni, ir kiti. Tad ar žinote, kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai?

Kas yra probiotikai?

Kaip minėjome, probiotikai – tai gyvosios bakterijos, kurios sudaro naudingąją žmogaus mikrofloros dalį. Paprastai dauguma probiotikų įsikūrę storajame žmogaus žarnyne. Greta jų yra ir patogeninių bakterijų. Jei gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra pažeidžiama, pavyzdžiui, pavartojus antibiotikų, jai ir kartu sveikatos būklei atkurti rekomenduojama papildomai vartoti naudingųjų probiotinių bakterijų. Jų yra maiste ar specialiai paruoštuose preparatuose, kuriuos taip pat vadina probiotikais.

Probiotiniais mikroorganizmais laikomos laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos, termofiliniai streptokokai, kai kurios sporinės bakterijos.

Gyvosiomis gerosiomis bakterijomis, pavyzdžiui, bifidobakterijomis, praturtinamas maistas: jogurtai, pienas, kefyras, varškė, kiti natūralūs produktai. Taip pat šios bakterijos gali būti vartojamos kapsulėmis, kuriose jos būna anabiozinės būklės, nurytos „prabunda“ ir ima veikti jau žarnyne.

Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną, iš karto pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams.

Apsigyvenusios žarnyne gerosios bakterijos pakeičia jo pH terpę į rūgštesnę. O žarnyno infekcijų sukėlėjai negali pakęsti „rūgštaus gyvenimo“ ir tokiomis sąlygomis žūva.

Prebiotikai – ne bakterijos!

Prebiotikai – tai probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Prebiotikų galima rasti maisto produktuose. Tai medžiagos, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti ir kurie praktiškai nesuvirškinti patenka į storąjį žarnyną, kur ir gyvena probiotinės bakterijos. Storajame žarnyne prebiotikai tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu. Taigi kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti, o tai lemia gerą žmogaus sveikatą.

Prebiotikai yra fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kai kurios kitos medžiagos. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje. Taip pat yra specialių papildų su prebiotikais, pavyzdžiui, inulino, skaidulų.

Kai kurie mokslininkai mano, kad iš viso maisto, patenkančio į mūsų organizmą, bent 70 proc. storąjį žarnyną turi pasiekti praktiškai nepakitęs ir tik ten turi būti pasisavinamas. Tai reiškia, kad net du trečdalius mūsų raciono turi sudaryti sunkiau virškinamas augalinis maistas, kuris turi nepakeičiamą probiotinį poveikį žarnyno mikroflorai.

Tad jei parduotuvėje rinkdamiesi maisto produktus galvotume ne apie nuovargį darbe ar spręstinus reikalus namuose, o apie pirkti ketinamų produktų kokybę ir naudą, galėtume išvengti daugybės sveikatos problemų.

Saugo nuo ligų ir galimai ilgina gyvenimą

Prebiotikai ir probiotikai stabdo fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne, aktyviai dalyvaudami maisto virškinime absorbuoja susidarančių dujų paviršių, pagerina virškinimą. Probiotikų bakterijos turi daugybę medžiagų, kurios stiprina žarnyno sieneles ir stabdo uždegiminius procesus.

Gerosios probiotinės bakterijos sugeba neutralizuoti daugybę organizmui kenksmingų medžiagų, pradedant nuodingais medžiagų apykaitos produktais ir baigiant antibiotikais, sunkiaisiais metalais ir koncerogenais, t. y. medžiagomis, provokuojančiomis vėžines ligas.

Probiotikai ir prebiotikai sugeba savo paviršiumi absorbuoti toksinus ir netgi virusus. Kartu su žarnyno turiniu jie išstumia lauk daugybę organizmą teršiančių medžiagų, taip pademonstruodami savo detoksikuojamąsias savybes.

Žarnyno mikrofloroje veikiantys probiotikai turi didelę įtaką imunitetui. Jie stiprina organizmo atsparumą daugybei ligų: peršalimo, herpiui ir net vėžiui! Probiotikai gali užkirsti kelią alergijai ir autoimuninėms ligoms.

Tyrimais nustatyta, kad Kaukazo ilgaamžių (vyresnių nei 95 metų) žarnyno mikrofloros sudėtis labai panaši į vaikų: joje gausu laktobakterijų ir bifidobakterijų. Šių bakterijų kiekis nebuvo sumažėjęs dėl amžiaus, taigi galima sakyti, kad turėjo tiesioginės įtakos ilgaamžiškumui. Galbūt probiotikai padės žmonijai įminti amžinos jaunystės paslaptį?

Probiotikai – ne visagaliai

Eksperimentuojant probiotiniai ir prebiotiniai preparatai atskleidė daug privalumų ir žadėjo tapti panacėja nuo visų ligų, vaistu, neturinčiu faktiškai jokio šalutinio poveikio. Mokslininkai jau tikėjosi radę stebuklingą geros sveikatos eliksyrą.

Tačiau realybėje paaiškėdavo, kad gydymuisi probiotikais ir prebiotikais išleisti pinigai – lyg išmesti į balą.

Terapijos efektas neretai netenkina nei gydytojų, nei pacientų. Negana to, pastaruoju metu vis pasigirsta pranešimų apie neigiamą probiotikų įtaką sveikatai.

Tai kada ir kam reikia probiotikų ir prebiotikų? Kada jų veiksmingumas neatitinka rezultato, kuris nurodomas informaciniame lapelyje? Kada probiotikai nepadeda?

Probiotikai nesugeba atlikti savo pareigų, kai juos vartojantieji tikisi nuslopinti ligos simptomus (nestabilų tuštinimąsi, pilvo pūtimą, pilvo skausmus ar panašiai) prieš tai nepašalinę jų priežasčių:

- lėtinių ligų ar infekcijų, hormoninių sutrikimų;

- ilgalaikės nesveikos mitybos pasekmių (nepakankamas skaidulų, raugintų produktų kiekis, piktnaudžiavimas monodietomis, badavimas);

- ilgalaikio vaistų vartojimo pasekmių (pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas 7 ar 14 dienų, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais, antisekretoriniais vaistais, kortikosteroidais, geriamųjų kontraceptikų vartojimas);

- taip pat probiotikai gali būti bejėgiai dėl besaikio konservantų, dažiklių, maisto stipriklių vartojimo;

- jie neveiks ir jei imunitetas bus itin nusilpęs.

Į atskirą grupę, kurioje gydymasis probiotikais neduos efekto, patenka vyresnio amžiaus ir pilvo organų operacijas patyrę žmonės.

Visais šiais atvejais žarnyne ilgą laiką būna sąlygos, visiškai netinkamos gyvuoti gerosioms bakterijoms, todėl vartojami probiotikai gali turėti tik trumpalaikį efektą, tačiau niekuomet žarnyne neprigis ilgam.

Visų pirma reikėtų pasiekti lėtinės ligos remisiją (ypač virškinimo sistemos), išgydyti infekcijos židinius, atkurti hormonų pusiausvyrą ir subalansuoti mitybą.

Be gydytojo patarimų toli nenuvažiuosi

Dar viena priežastis, kodėl gali neveikti probiotikai, yra ta, kad patekę į žarnyną jie gali būti atmesti lyg koks svetimas organas po transplantacijos, nepaisant to, kad biologinė kilmė yra ta pati. Taip nutinka todėl, kad kiekvieno mūsų organizme susiformuoja unikali, vienas su kitu tarpusavyje susijusių ir netgi genetine informacija besidalijančių žarnyno mikrobų terpė, todėl net patys geriausi probiotikai su „laboratorinėmis“ bakterijomis negali įsitvirtinti natūraliomis sąlygomis.

Bet kokiu atveju, kad gydymasis būtų efektyvus ir nepakenktų, probiotikus ir prebiotikus dera vartoti tik tuos ir tik taip, kaip paskyrė gydytojas, žinantis paciento organizmo būklę.

Kas tie prebiotikai ir probiotikai, apie kuriuos tiek daug kalbama? Ar jie padeda išgydyti virškinamojo trakto ligas? Juk įvairių jogurtų reklamose nuolatos pabrėžiama, kad būtent tai padės jums pagerinti virškinimą.

Ar žinojote, kad maždaug 2-3 kg sveiko suaugusio žmogaus organizme sudaro mikroorganizmai, kuriais reikia rūpintis? Kasdienis stresas, aktyvumo stoka, prasta mityba ir kitos priežastys neigiamai veikia mikroorganizmus, todėl kartais jiems reikia papildomos paramos. Tam ir buvo išrasti prebiotikai ir probiotikai.

Ar fermentuotas maistas, turintis probiotinių kultūrų gali padėti sergant egzema?

Naujas Korėjos mokslininkų tyrimas, atliktas su 9763 suaugusiais žmonėmis parodė, kad reguliarus fermentuotų produktų vartojimas 44% sumažina egzemos susirgimo atvejus. Paaiškėjo, jog egzemos ar atopinio dermatito paplitimą padidina didelis suvartojamos mėsos ir apdoroto maisto kiekis bei mažas fermentuotų maisto produktų kiekis. „Šie rezultatai rodo, jog mitybos raciono vesternizacija, tuo pačiu ir mažas fermentuotų maisto produktų vartojimas susijęs su atopinio dermatito padidėjimu ir paplitimu“, – parašė Sunmin Park (Hoseo University) ir Ji-Hyun Bae (Keimyung University). Ši informacija svarbi, ji skleidžiama norint informuoti gyventojus ir siekiant sumažinti atopinio dermatito paplitimą.

Ar priežastis slypi probiotikuose?                

Atsakydami į šį klausimą, Park ir Bae pateikė tradicinių korėjietiškų produktų pavyzdžius (tvendžan, kimči, makkoli) ir paaiškino, kad sveikatos būklė gali būti tiesiogiai susijusi su maiste esančiais gyvaisiais mikroorganizmais, tokiais kaip bakterijos, mielės, arba jų metaboliniai produktai, biogeniniai metabolitai, pasigaminantys fermentacijos metu.

„Biologiškai aktyvūs peptidai susidaro mikrobų fermentacijos metu (proteolizė) iš maistinių baltymų ir turi imunostimuliuojantį efektą, tokį kaip padidėjusį lgA – gaminantį produkuojančias ląsteles ir skatinantį makrofagų aktyvumą. O tai paskatina teigiamą imunologinį poveikį žmogaus apsauginėje sistemoje, apsaugo nuo infekcinių susirgimų“, – rašo jie.

„Fermentacijos proceso metu sintezuojasi svarbios maistingosios medžiagos, tokios kaip vitaminas K ir vitaminas B12. Šitie vitaminai labai svarbūs sveikatai, ypatingai atopinių susirgimų profilaktikai“. Tuo pačiu metu padidėjęs mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas skatina didesnį egzemos plitimą, skirtingai nei vartojant tradicinį subalansuotą maistą, ankštines bei kitas daržoves, vaisius ir jūros produktus.

„Tokiu būdu, mitybos raciono vesternizacija tampa atopinio dermatito rizikos faktoriumi, kaip pavyzdį pateikiant suaugusius korėjos gyventojus“.

Source: Nutrition Research

Published online ahead of print: 10.1016/j.nutres. 2015.11.011
“Fermented food intake is associated with a reduced likelihood of atopic dermatitis in an adult population (KNHANES 2012–2013)”
Authors: S. Park, J-H. Bae

Skaidulinių medžiagų poveikis itin didelis: jos ne tik palengvina žarnyno veiklą, bet ir apsaugo nuo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ar net vėžio, sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotoja Ilona Drulytė. „Jos sudaro nevirškinamą masę, kuri palengvina kelią ir kitoms maistinėms medžiagoms. Todėl apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje“, – vardija ji.

Mitybos specialistės teigimu, daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda ir sulieknėti: „Tokius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o, ilgiau kramtant, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Žinoma, toks maistas turi ir mažiau kalorijų.“

Mikrobiota (mikrobiomas ar biofilmas) – taip vadinama mikroorganizmų ekobendruomenė, sukurianti specialią terpę mūsų žarnyne ir atliekanti milžinišką darbą, teigia Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys.

Šiuo metu moksle ir tarp medicinos praktikų labai populiari mikrobiotos tema remiasi ne vienu labai iškalbingu faktu, rašoma ligoninės pranešime spaudai. Ar žinojote, kad: - vienas trečdalis mikrobiotos yra panašus daugelio žmonių, tačiau du trečdaliai – būdingi tik tam tikram žmogui, unikalūs taip pat, kaip mūsų pirštų antspaudai; - žarnyne gyvenančios bakterijos turi daugiau kaip 3 mln. genų, tai yra 150 kartų daugiau nei visas žmogaus genomas; - suaugusio žmogaus organizme esančios mikrobiotos svoris siekia apie 2 kg; - organizme gyvenančių bakterijų skaičius yra didesnis nei viso organizmo ląstelių.

Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas skaldo storosios žarnos mikroflora.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams pateikiamas toks skaidulinių medžiagų apibrėžimas: Skaidulinė medžiaga – angliavandenių polimerai su trimis ar daugiau monomero grandžių, kurių žmogaus plonoji žarna nevirškina ir neįsisavina, ir kurie priskiriami šioms kategorijoms:
— valgomiems angliavandenių polimerams, kurie vartojant natūraliai susidaro maiste,
— valgomiems angliavandenių polimerams, gautiems iš maisto žaliavos fiziniu, fermentavimo ar cheminiu būdu ir turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais,
— valgomiems sintetiniams angliavandenių polimerams, turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.

Terminas ,,skaidulinės medžiagos“ pirmą kartą buvo pavartotas 1953 m. Hipsley apibūdinant maiste esančias augalų ląstelių sienelių dalis. 1970 m. Burkitt, stebėjęs Afrikoje gyvenančių žmonių mitybą, kurioje yra gausu skaidulinių medžiagų, iškėlė hipotezę, kad maiste esančios skaidulinės medžiagos sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę bei mažina gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio.

Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, maistinės skaidulos yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ arba 2 kcal energijos.

Viena žymiausių Amerikos gastroenterologių dr. Robynne Chutkan savo knygoje „Ideali organizmo būklė“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Sofoklis“, atskleidžia, koks aktyvus gyvenimas be mūsų žinios vyksta mūsų žarnyne.

Pasak medikės, būtent nuo žarnyno būklės priklauso kasdienė mūsų savijauta. Sutrikus jame gerųjų bakterijų pusiausvyrai, prasideda negalavimai, kurių priežasčių dažniausiai nepavyksta rasti. Plačiau apie tai – ištraukoje iš knygos. Žarnyno bakterijos: „gerosios“, „blogosios“ ir „bjauriosios“ Bakterijos yra tokia pati neatskiriama organizmo dalis, kaip ir odos, kaulų, sąnarių, smegenų bei kitų organų ląstelės. Tiesą sakant, žarnyno bakterijų atliekamos medžiagų apykaitos funkcijos yra tokios pat esminės, kaip ir daugelio organų funkcijos.

Mikrobinių ląstelių mūsų organizme dešimt kartų daugiau nei mūsų pačių ląstelių, ir daugiausia jų yra žarnyne – čia bendras jų svoris sudaro nuo 1,3 iki 1,8 kilogramų. Jūsų specifinė ir unikali bakterinė sandara veikia daugybę dalykų: tai, kaip Jūs jaučiatės, kaip atrodote, kokia Jūsų nuotaika, atsparumas ligoms ir net Jūsų svoris. Mes tiksliai nežinome, kiek skirtingų bakterijų rūšių yra žarnyne, tačiau manoma, kad jų gali būti nuo 500 iki 1000, taip pat čia gyvena virusai ir tokie grybeliai kaip mieliagrybis (Candida). Ir tai tik tos rūšys, apie kurias mes žinome.


Papildų gamybos pramonės vertė siekia milijardus, tačiau, skirtingai nuo farmacijos bendrovių, šios produkcijos gamintojai neprivalo įrodyti jų efektyvumo, – pakanka patvirtinti, kad jie yra saugūs.

Taigi daugeliui būtų neabejotinai įdomu sužinoti, kurie papildai verti mūsų dėmesio ir pinigų. 6 mokslininkai, dirbantys skirtingose srityse, pradedant visuomenės sveikata ir baigiant fiziologija, papasakojo, kuriuos papildus vartoja kasdien ir kodėl tai daro, rašo „The Independent“.

Indijos mokslininkai teigia, jog, norėdami pagerinti savo sveikatą, turėtume suvartoti daugiau maistinių skaidulų. Peržiūrėjus kelių pastarųjų dešimtmečių mokslinius tyrimus visame pasaulyje, paaiškėjo, kad norint išvengti tokių problemų kaip pilvo pūtimas ar užkietėję viduriai, geriausia palaipsniui didinti daug skaidulų turinčių produktų suvartojimą. Mokslininkai siūlo valgyti daugiau vaisių, daržovių, sveikų grūdų.


Augaliniame maiste, be angliavandenių yra ir nemaistinių angliavandenių. Vienas iš jų ir yra ląsteliena. Jos organizmas pasisavina tik apie 25%, tad anksčiau manyta, kad mums ji išvis nėra reikalinga. Tačiau dabar įrodyta, jog ląsteliena yra labai naudinga. Ląsteliena būna tirpi ir netirpi. Tirpi (prebiotikai) storojoje žarnoje fermentuojasi į fiziologiškai aktyvias šalutines medžiagas ir dujas, o netirpi sugeria vandenį, slenka žarnynu dirginama jo sieneles ir palengvina tuštinimąsi.

Savo švara itin besirūpinantiems žmonėms žodis „bakterija“ vis dar kelia neigiamas asociacijas. Jie kruopščiai muilinasi rankas, blizgina stalviršius antibakterinėmis šluostėmis tikėdamiesi išvengti šių nepageidaujamų svečių. Tai bakterijoms turėtų atrodyti kaip kova su vėjo malūnais – mat jos jau seniausiai įsikūrusios mūsų organizme ir užima ten gana daug vietos. Vien žarnyne šių mikroorganizmų gyvena apie 100 bilijonų, sveria apie 2 kg, o jei norėtume su kiekvienu jų pasisveikinti, reikėtų kokių trijų milijonų metų. Ką mūsų pilve veikia bakterijos ir kodėl neturėtume jų bijoti, suprantamai, įdomiai ir labai šmaikščiai knygoje „Žarnyno žavumynai“ pasakoja vokiečių mikrobiologė Giulia Enders (leidykla „Kitos knygos“).

Apie probiotikus girdėjo bene kiekvienas – jų yra jogurtuose, riešutuose, kituose maisto produktuose, o ir geriant antibiotikų vaistininkės visuomet pasiūlo įsigyti gerųjų bakterijų. Tačiau ar žinojote, kas yra prebiotikai? Tai nevirškinami angliavandeniai, kurie maitina gerąsias bakterijas mūsų žarnyne ir padeda sustiprinti ir atstatyti organizmą, turi antiuždegiminių savybių.

Mūsų organizme gyvena milijardai mikroorganizmų. Vieni iš jų geri, kiti – blogi, ir geriesiems kartais reikia padėti, nes dabartinės mūsų gyvenimo sąlygos ir kasdienis stresas neigiamai veikia organizmą. Probiotikai yra gerosios žarnyno bakterijos, o prebiotikai bakterijų neturi, tačiau jie yra maistinė tų bakterijų medžiaga ir padeda joms greičiau prisitaikyti žarnyne.

Prebiotikai bakterijų neturi, tačiau jie yra maistinė tų bakterijų medžiaga ir padeda joms greičiau prisitaikyti žarnyne. Prebiotikų sudėtis – fermentai, rūgštys, oligosacharidai ir kitos medžiagos. Jos padeda natūraliai mikrofloros terpei, skatina žarnyno motoriką.


Ar tai, ką valgome, gali pagerinti jūsų žarnyno bakterijų balansą? Daktaras Michaelas Mosley bandė išsiaiškinti, kokie maisto produktai ir gėrimai gali turėti daugiausiai įtakos, rašo bbc.com.

Žarnyno mikroflora – įvairios mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos – šiuo metu yra aktuali mokslo tema. Beveik kiekvieną dieną mes susiduriame su antraštėmis, kurios tvirtina, kad jos gali veikti mūsų sveikatą naujais ir netikėtais būdais, pavyzdžiui, turėti įtakos mūsų svoriui, nuotaikai ar gebėjimui atsispirti infekcijai. Turint omenyje staiga išaugusį susidomėjimą mūsų vidine ekosistema, nenuostabu, kad mūsų prekybos centrų ir vaistinių lentynose galima rasti plataus spektro probiotikų – produktų, kuriuose yra gyvųjų bakterijų ir mielių – kurie tariamai gali pagerinti mūsų žarnyno mikroflorą. Tačiau ar tai iš tikrųjų įmanoma?

Norėdami tai išsiaiškinti, laidos „Trust Me, I’m A Doctor“ kūrėjai atliko eksperimentą Inverneso mieste (Škotija), kuriame dalyvavo trys dešimtys savanorių ir mokslininkai iš visos šalies.


Jūsų vaikas visą vasarą būna sveikas, tačiau vos atėjus rudeniui pradeda šniurkščioti ir kosėti. Ir jus kaskart kankina vienas ir tas pats klausimas: kaip sustiprinti vaiko imunitetą ir ar yra tam kažkokių specialių priemonių? Žinoma, kad yra, tik jas reikia protingai taikyti.

Ką daryti?

Specialistai tvirtina, kad normalu, jeigu rudenį ir žiemą ikimokyklinio amžiaus vaikas pasigauna infekcijas. Imuniteto formavimasis yra labai sudėtingas procesas. Imuninė sistema visiškai susiformuoja tik apie dvyliktus gyvenimo metus. Naujagimio imuninė sistema yra silpna. Pirmaisiais gyvenimo metais mažylį nuo infekcijų saugo antikūniai, kuriuos jis įgijo dar būdamas embrionu, ir antikūniai, kuriuos jis gavo su motinos pienu, jeigu maitinamas krūtimi, taip pat gauti po skiepijimo. Būtent jie stimuliuoja imuninę sistemą ir apsaugo vaiką nuo ligų.

Kaip atstatyti žarnyną po antibiotikų?

Dėl bet kokių šiame straipsnyje esančių patarimų tarkitės su gydytoju - priminsim, kad mes nesame gydytojos, tik atsakymų ir sprendimų ieškotojos :)) 

 Žodžiu, prireikė mums išnagrinėti šitą temą. Ar kas esate susidūrę su žarnyno problemom po antibiotikų vartojimo? Nemažai daliai žmonių sutrinka virškinimas, atrodo, jog dalies maisto išvis pradedi nelabai toleruot, nuo daug ko pučia pilvą, atsiranda jausmas lyg kažkas būtų ne taip, gali atsirasti bėrimų ant veido - taip pat nuo žarnyno problemų gali užkietėti viduriai arba visai atvirkščiai, žodžiu, visokių bėdų sukelia tie antibiotikai, bet jei jau prireikė juos vartoti ir suvartojot taip kaip liepė gydytojas (tas labai svarbu!), vėliau reikėtų imtis priemonių grąžinti žarnyną į jo tvarkingą ir sveiką pusiausvyrą. Juk antibiotikai žudo ne tik blogąsias bakterijas, bet ir gerąsias, esančias mūsų žarnyne, taip prarandame labai daug virškinimo pagalbininkų, imuniteto pagalbininkų, išdraskoma žarnyno pusiausvyra - bet juk tas seniai žinoma. Bet o ko imtis, kad pagreitinti procesą? Kad įprastas virškinimas būtų ir vėl įprastas? Nes tas nuolatinis nepatogumas tikrai erzina.. 

 1. VALGYTI SVEIKAI - sena nuobodi taisyklė, bet šįkart būtina. Kas iš to, kad gersi probiotikus, valgysi raugintus produktus (apie tai vėliau), bet valgysi greitą maistą, kalnus cukraus, čipsus ir pan. - na atrodys lyg stengiesi, bet iš tiesų rezultate nelabai kokio teigiamo rezultato bus. 

2. VALGYTI FERMENTUOTUS PRODUKTUS - jau pirmam punkte išduotas patarimas :) fermentuoti (liaudiškai - rauginti) produktai (jokiu būdu ne marinuoti) turi savų gerųjų bakterijų, kurios yra sveikos ir naudingos mūsų žarnyno sistemai. Nepatikėsit, bet turim labai gerą straipsnį ta tema :D taigi apie tai, kad rauginimas padidina vitaminų kiekį daržovėse, kad rauginti produktai turi milijonus gerųjų bakterijų, kad naudingi yra ir rauginti pieno produktai, kad šalys, valgančios daugiau raugintų produktų, turi mažiau virškinimo ligų atvejų mūsų straipsnyje Fermentuoti produktai.

 3. PROBIOTIKAI turėtų būti tavo naujas ir pagrindinis papildas. Probiotikai ir yra gerosios bakterijos, kuriomis tu gali papildyti savo virškinimo gerųjų bakterijų arsenalą. Pačios tikrai tikim šiais papildais ir laikas nuo laiko vartojam (tarkim ir važiuojant atostogaut į užsienį Milda vaikams nupirko probiotikų - kad lengviau būtų žarnynui kovot su svetimom bakterijom - padėjo ar nepadėjo, bet jokių virškinimo bėdų vaikai neturėjo). Ir apie probiotikus turim net kelis straipsnius: Pirmasis apie tai, kuo gi jie taip naudingi mūsų sveikataiantrasis apie tai, kur jų rasti natūraliaitrečiasis apie bakterijų rūšis (ką kuri veikia, kokiom situacijom naudinga), ir žinoma, probiotikų rinkimai - atrinkome pagal mus geriausius Lietuvoje esančius probiotikus.

4. PREBIOTIKAI - jei probiotikai yra tos mažosios gerosios bakterijos tai prebiotikai yra tai, ką jos valgo. Kaip jau ir sakėm pirmam punkte - valgyk sveikai :) jei vartosi probiotikus, valgysi fermentuotus produktus, bet gerosios bakterijos neturės ką valgyt - jos žus, žinai, kas mėgsta cukrų?? Ogi blogiukės. Tad reiktų valgyti daugiau prebiotinio maisto: svogūnų, česnakų, šparagų, bananų, porų, obuolių, žalių daržovių ir pilnų grūdų, netgi medaus, avižų, saldžių bulvių, morkų,... na matai - tiesiog valgyk sveikai ir padarysi gerą darbą tiek savo žarnynui, tiek gerosiom bakterijom:)

5. NEVALGYTI žalios žuvies - tiesiog jei su žarnynu viskas gerai tai ir tie sušiai nieko blogo tikriausiai nepadarys, gerosios bakterijos tiesiog nudirba savo darbą jei yra reikalas, bet jei gerųjų bakterijų pusiausvyra išbalansuota...tada galbūt kurį laiką po antibiotikų vartojimo reiktų pavengti sušių. Kaip ir raudonos mėsos - nedaug valgyti galima, bet pasirodo didesni kiekiai raudonos mėsos taip pat prisideda prie blogųjų bakterijų didėjimo žarnyne, tad ypač kol žarnynas po antibiotikų serijos yra silpnas - kasdien steiko nevalgykim :)) 

 

Imunitetas ir žarnynas

Taigi žarnynas yra labai svarbi imuninės sistemos dalis. Jau yra žinoma, jog kai kurios ligos bent iš dalies priklauso būtent nuo mikrobų, gyvenančių mūsų žarnynuose (tarkim alergijos, nutukimas, kai kurios vėžio rūšys, kai kurios žarnyno uždegiminio tipo ligos ir pan.). Visi tie gyvi padarėliai: bakterijos, virusai, parazitai ir grybai sudaro žarnyno mikrobiotą.

Daugiausiai turime bakterijų – 100 trilijonų:) jų yra maždaug 1000 rūšių (taip taip, Tavo žarnyne yra maždaug tiek). Dauguma šių bakterijų mums padeda virškinti maistą – jos taip pat išskiria enzimus. Bakterijos ypač svarbio virškinant tuos angliavandenius, kurių mūsų organizmas nepajėgia apvirškinti. Taip pat kai kurios geradarės bakterijos gamina vitaminus. Dar vienas geras darbas – kadangi gerosios bakterijos nori išgyventi ir valdyti mūsų žarnynus – jos kovoja su blogosiomis.

 

Kas sudaro žarnyną?

 Grubiai  ir sutrumpintai kalbant mūsų virškinimo sistemą sudaro skrandis, plonosios žarnos ir storoji žarna. Kas susiję su imunitetu vyksta plonosiose žarnose ir storojoje. Skrandis čia ne taip labai susijęs. Daugiausiai virškinimo ir vyksta plonosiose žarnose – žmogus jų turi apie 6 metrus, o ištiesus visus plaušelius būtų apie 200 kvadratinių metrų plotas (įsivaizduojat? Čia kaip namas:)). Toks didelis plotas labai svarbus, nes būtent čia susiurbiamos visos naudingos medžiagos. O storoji žarna tim 1,5 metro ilgio, neturi plaušelių ir šiaip yra skirta vandens ištraukimui. Dar vienas skirtumas – plonosiose žarnose ph rūgštingesnis (kuo arčiau skrandžio), tad nepalankesnė aplinka gyvent bakterijom (iš dalies todėl ir žarnyno sienelės plonesnės). O jau storojoje žarnoje gyvena didžioji dalis mūsų bakterijų.

 

Kaip veikia žarnyno imuninė sistema?

 Vėlgi stengiamės kažkaip trumpai ir be šimto neaiškių žodžių: yra tokie makrofagai, kurie puola bet kokius įsibrovėlius, kurie bando iš žarnyno prasibrauti į kitus audinius, panašiai veikia ir dendritinės ląstelės, taip pat yra antikūnai, kurie gaudo mikrobus, taip pat yra limfocitai, kurie irgi yra visada pasiruošę. Turėk omenyje, kad net mūsų gerosios bakterijos yra naudingos mūsų žarnyne, tačiau jų visai nereikia mums kažkur kitur audiniuose, o kadangi tarkim plonosios žarnos sienelė yra ypač plona – tokių bandančių prasibrauti lauk iš žarnų pasitaiko nuolat, tad žarnyno imuninė sistema yra ypač pasiruošusi visiems įsibrovėliams.

 Be to, žarnyno imuninė sistema yra lig atskira nuo organizmo imuninės sistemos. Kaip pavyzdys – limfocitai šiaip yra po organizmą keliaujančios ląstelės, bet va būtent žarnyno limfocitai turi užduotį likti ginti žarnyno. Nors apie žarnyno imuninę sistemą dar daug ko nežinoma, bet kai kurios detalės tiesiog brukte bruka, kad še sistema yra itin svarbi mūsų organizmo gynybai.

 Žodžiu, šitais straipsniais – kas sudaro imuninę sistemą – mes norime parodyti Tau, kad imuninė sistema YRA SISTEMA (na ne be reikalo toks pavadinimas:), kad tai nėra kažkoks kažkur pilve esantis organas, kurį galima taip paprastai sustiprinti ar susilpninti. Bet apie tai – vėliau:)

 Absoliučiai nuostabus video:

https://www.youtube.com/watch?v=gnZEge78_78