DR. OHHIRA® Fermentuotas augalinis ekstraktas

OMX paste

Dr.OHHIRA® fermentuotas augalinis ekstraktas

5 metus fermentuotame ekstrakte yra maistinių skaidulų ir biogeninių metabolitų (angl. POSTBIOTICS), sukuriančių palankią terpę žarnyno mikroflorai. 

  • Vertingos skaidulinės medžiagos iš augalų
  • Biogeniniai metabolitai: organinės rūgštys, enzimai, vitaminai, mineralai
  • Tinka vaikams (nėra užspringimo rizikos)
  • Sudėtyje nėra GMO, pieno produktų ir glitimo
  • Tinka vegetarams ir veganams

Smulkiau

Nauja

50,00 €

su PVM

Apie prekę

Pakuotėje yra 30 maišelių po 2,5 g

Vartojimas

Po vieną maišelį vieną kartą per dieną, 3-7 kartus per savaitę (pagal poreikį), geriausiai – ryte, nevalgius. Maišelio turinį išspausti tiesiai į burną ir nuryti. Galima užgerti drungnu vandeniu. Atidarius maišelį - suvartoti nedelsiant.

Sudedamosios dalys

Galakto-oligosacharidai – 750 mg, frukto-oligosacharidai - 750 mg, cukrūs (melasa/oligosacharidai) – 551,12 mg, naminių slyvų (Prunus domestica L.) vaisių ekstraktas – 216,91 mg, daržinio špinato (Spinacia oleracea L.) lapų ekstraktas – 71,56 mg, kininių ožerškių (Lycium chinense Mill.) vaisių ekstraktas – 27,30 mg, valgomojo dantenio (Lentinula edodes) milteliai – 22,87 mg, paprastojo bastučio tamsiojo porūšio (Brassica rapa var. Perviridis) lapų ir stiebų ekstraktas – 13,28 mg, skiautėtalapių fikusų (Ficus carica L.) vaisių ekstraktas – 13,28 mg, rykštinės ir pietinės šilauogių (V.ashei Reade, V. australe Small) vaisių ekstraktas – 8,85 mg, raudonosios vaškuonės (Myrica rubra) vaisių ekstraktas - 8,85 mg, kvapiųjų citrinmedžių (Citrus junos SIEB. Ex Tanaka) vaisių ekstraktas - 8,85 mg, braziliško agariko (Agaricus blazei) milteliai - 8,85 mg, kuokštinių sėdžių (Grifola frondosa) milteliai - 8,85 mg, jūržolių (Hizikia fusiforme) lapai ir stiebai - 8,85 mg, dumblių (Undaria pinnatifida) lapai ir stiebai - 8,85 mg, dumblių (Laminaria japonica) lapai ir stiebai - 8,85 mg, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis – 4 mg, Bifidobacterium breve ss. breve, Bifidobacterium infantis ss. infantis, Bifidobacterium longum, Bifidobacterium lactis, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus brevis, Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus casei ss. casei, Lactobacillus fermentum, Lactobacillus helveticus ss. jugurti, Lactobacillus plantarum, Streptococcus thermophilus.

Skaidulinių medžiagų kiekis viename 2,5 g maišelyje: 2,49 g.

Pieno rūgšties bakterijų kiekis viename 2,5 g maišelyje: 0,009 g.

Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės.

Maisto papildas neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

JAPONIJOJE ATLIKTOS KLINIKINĖS STUDIJOS IR TYRIMAI

  • 5 metus fermentuotoje ir brandintoje masėje yra daug skaidulinių medžiagų, kurios sudaro palankias sąlygas gerųjų žarnyno bakterijų mitybai ir padeda palaikyti bakterijų pusiausvyrą virškinimo sistemoje.

  • Ilgas fermentacijos laikotarpis išsaugo vertingas medžiagas iš augalinių ingredientų ir lemia gerą produkto toleravimą.
  • Nereikia temperatūrinio režimo! Fermentacija natūralioje, t.y. kiekvienam sezonui būdingoje, temperatūroje garantuoja produkto atsparumą temperatūrų svyravimui.
  • Tinka vaikams (nėra užspringimo rizikos) bei suaugusiems, kurie turi fiziologinių sunkumų ryjant kapsules.
  • Maisto papildas idealiai tinka vegetarams ir veganams, nes jo sudėtyje nėra gyvūninės kilmės ingredientų.
  • Dr.OHHIRA® fermentuotame augaliniame ekstrakte nėra GMO, pieno produktų ir glitimo.

Dr.OHHIRA® produktai yra parduodami daugiau kaip 10 pasaulio šalių: Japonijoje, JAV, Naujoje Zelandijoje, Malaizijoje, Singapūre, Filipinuose, Tailande, Hong Konge, Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Rusijoje, ir pelnę pasaulinį įvertinimą bei pripažinimą.

Agnė Jagelavičiūtė, mažojo Leo mama, mados žurnalo „Aš Ikona“ vyriausioji redaktorė, televizijos laidų vedėja, kulinarinės knygos „Mažos nuodėmės taisyklė“ autorė, stilistė, rūbų dizainerė:

"Bandome susitarti, kuris pirmas ragaus. Aš pralaimėjau ir ragavau pirma! Beje, buvo lengviau, nei tikėjausi ir būčiau Leo pasakius, kad čia - "skystas saldainis", tai sueitų kaip sirupai nuo gerklės, kaip sakoma - tik daina!"

Šis produktas jau turi pasaulinį pripažinimą, o jo veiksmingumas - kliniškai patvirtintas."

Veikli ir nuolat skubanti Agnė Kulitaitė atrado naują dienos ritualą - organizmą stiprina su japonišku Dr.OHHIRA® fermentuotu ekstraktu OM-X® 

Kosmetologė, grožio salono La Vie savininkė Vita Graliauskienė:

"Prisidedu prie rekomendacijų. Puikus produktas ir ne tik vaikams. Mano darbo patirtis leidžia daryti išvadą, kad šis produktas pasiteisino rekomendavus klientėms su problemine veido oda. Pasidomėkite šios firmos geriamuoju kolagenu."

Prebiotikus rekomendavo gydytoja. Nors ir brangus, bet padėjo vos ne iskart - dingo visi negalavimai. Stengiuos bent kartą per metus nusipirkti, kad daugiau tokios bedos nepasikartotų. O skonis man irgi labai patiko - kaip uogiene ;)

Prieš penkerius metus mano žmonai buvo atlikta žarnyno operacija, dėl onkologijos gydymo pasėkmių. Chemo terapijos, agresyvios spindulinės terapijos ir operacijos pasekoje, dalis plonojo žarnyno nefunkcionuoja. Dėl trumpo žarnyno, žarnyno mikroflora neįsitvirtina, taigi ilgą laiką teko gyventi su to pasėkmėmis. Pilvo pūtimas, sunkumas, viduriavimas... Išbandėm tikrai daug preperatų - nuo liaudiškų iki pasaulinio lygio produktų - kažkas padėdavo šiek tiek, kažkas nepadėdavo. Jau metus laiko naudojame Dr. Ohhira produktus, siūlomus "Gianteros". Šie produktai labai stipriai pagerino mūsų gyvenimo kokybę. Mūsų problema yra neišsprendžiama, todėl neturime ir tikslo išsigydyti, o kad gali būti dar geriau, nesitikime. Šiuo metu kitų produktų nebeieškome. Daugiausia naudojame prebiotikus (kasdien). Probiotikus žmona vartoja vakarais (kasdien). Bandėme ir kolageną. Vartojant jautėsi energijos antplūdis, ryškiai pagerėjo oda.

Geriame prebiotikus ir 3-ias chemoterapijos kursas lengvesnis.

Sveiki. Noriu pasidalinti patirtimi vartojant Om-x Paste. Japoniskus produktus atradau visai netiketai. Auginu gyvybinga ir aktyvu sunu. Tad rudeni ir pavasari pastiprinu ji Dr. Ohhira prebiotine mase. Pastebejau, kad vartojant si preparata mus aplenkia ligos, o jegu ir energijos nestygsta niekuomet.

Kai tenka gerti antibiotikus visada perku Dr. Ohhiros probiotikus ir prebiotinę masę. Tai švelni ir veiksminga pagalba organizmui. Ačiū už kokybiškus ir savijautą gerinančius produktus.

Vienos kompanijos supažindina su savo produktais per reklamą, kitos per informaciją.Ne paslaptis,jog daugumos kompanijų produktų efektyvumas pasireiškia tik pinigų išmetimu į balą. Dr.OHHIRA produkcija yra išskirtinai aukšto efektyvumo, tačiau reikia naudoti, laikantis teisingų rekomendacijų, tuomet produktas parodys savo galią. Jau spėjau tą pajusti. Kviečiu ir Jus šių produktų efektyvumą pajusti savo "kailiu".

Norėjau pasidalinti atsiliepimu apie fermentuotą daržovių ekstraktą. Vyras turi problemą dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, tad pabandė rytais gerti fermentuotą daržovių ekstraktą. Po mėnesio vartojimo, pajuto pagerėjimą, anksčiau net vaisių negalėjo valgyti, o dabar jau pradeda valgyti apelsinus. Puikus produktas!

 

Naudojam nuo vasaros ir tik patys geriausi atsiliepimai. Mūsų dvynukai naudoja prebiotikus ir prebiotinę masę, efektas jaučiasi, mažiau serga, lyginant su pernai metais daugiau lanko darželį. Esam labai dėkingi atstovams už išsamias ir geranoriškas konsultacijas, bei labai greitą pristatymą.

OM-X Paste ir kapsules vyras geria jau 3 mėnesius. Pasta rytais ant tuščio skrandžio, o kapsulę - vakarais. Ankšciau gerdavo ant tuščio skrandžio Omeprazolį, be šių vaistu negalėjo gyvent. Ką nesuvalgydavo, niekas netikdavo, tai pūstavo, tai rėmuo ėsdavo... Žodžiu, buvo belikę nieko nevalgyt. Net vaisiai sukeldavo taip rūgštis, kad nuo galvos skausmo galima buvo ir numirt... Pradėjus gert OM-X Paste, jau pirmą mėnesi buvo visiškai atsisakyta vaistų, dingo pūtimo jausmas. Net vyras, kad ir koks skeptikas prieš bet kokius papildus, bet sako: žinai, turbūt man visgi padeda tavo tos nesąmones.

Vyrui, kol gėrė probiotikus, buvo geresnė žarnyno veikla. Prebiotinę masę karts nuo karto panaudojam, kai būna nekokia savijauta.

Naudoju šituos produktus, esu labai patenkinta. Susitvarkė žarnyno veikla....o turėjau tikrai nemazų problemų. Tikrai rekomenduoju visiems išbandyt.

Imunitetą stiprinanti mityba turi tapti įpročiu. Imunitetas yra neatsiejamas nuo tinkamos mitybos. Sveiko vaiko studijos “Mama, aš esu” dietistė Rūta Symenaitė tvirtina, jog mityba, kuri gali padėti išvengti susirgimų, privalo būti įvairi ir gausi maistingų produktų.

Produktai ir preparatai su probiotikais ir prebiotikais dabar yra populiarūs. Tik dažnai neaišku, ar įvesti į žarnyną sveikas, bet svetimas bakterijas, ar maitinti savas, tačiau nusilpusias.

Naudingi „svetimuoliai“

Probiotikai- gyvi mikroorganizmai, kurie patekę į žarnyną papildo nuosavos naudingos mikrofloros trūkumą. Minėtą vaidmenį atlieka įvairios bifido bakterijos (Bifidobactericum) ir laktobakterijos (Lactobacillus). Rečiau naudojamos  bakterijos Lactococcus  ir mielės Saccharomyces.

Sena tiesa, kad žarnyne yra ne tik gerieji, bet ir blogieji mikroorganizmai. Jie kaip gerosios- blogosios jėgos sulygina savo galias. Blogosios bakterijos išskiria toksinus, o gerosios juos neutralizuoja. Be to, gerosios  gamina specialias rūgštis, neleidžiančias blogosioms daugintis. Kai balansas išsilaiko - žarnyno veikla stabili. Kai žmogus vartoja antibiotikus ar priešmikrobinius preparatus, laikosi griežtos dietos, stresuoja, riebiai valgo, dalis gerųjų bakterijų žūsta. Likusioji dalis neutralizuoja toksinus, o kontroliuoti „blogiukų“ dauginimąsi nespėja. Patogeninių (sukeliančių ligas) mikroorganizmų daugėja, balansas suardomas. Rezultate išsivysto disbakteriozė (disbiozė), kuri pasireiškia įvairiais nemaloniais simptomais - nuo pilvo pūtimo ir skausmų, diarėjos ar vidurių užkietėjimo  iki irzlumo bei depresijos.

Žmogui pradėjus gerti probiotinius preparatus ir valgyti naudingomis bakterijomis praturtintą maistą, probiotikai, sėkmingai praslinkę skrandžiu, pasiekia žarnyną ir prisitvirtina prie jo paviršiaus. Apsigyvenę naujoje vietoje, dalyvauja fermentų ir vitaminų sintezėje, stimuliuodami mikrofloros dauginimąsi. Taip pat išskiria priešmikrobinius produktus- bakteriocidus ir taip sulaiko nedraugiškų bakterijų augimą.

 Pliusai:

-gausu probiotikais papildytų pieno produktų( pavadinimais „bio...“,“ bifi...“) . Tai prieinama vartotojui.

-teisingai parinkus preparatą ir tinkamai dozavus, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Naudingi žarnyno svečiai atstatys mikroflorą, pakels imunitetą ir užkirs kelius žarnyno susirgimams.

 Minusai:

-gerieji mikroorganizmai gali tiesiog nepasiekti galutinio punkto - žarnyno. Dalis žūsta rūgščioje skrandžio terpėje, veikiant skrandžio rūgštims bei dvylikapirštėje žarnoje, veikiant tulžies rūgštims. Kelyje juos gali pražudyti antibiotikai ir priešmikrobiniai preparatai.

-jei probiotikai ir pasiekė žarnyną, tai nereiškia, kad jie ten pritaps. Sava mikroflora gali juos atmesti.

-esant disbakteriozei,  pieno produktų su probiotikais dėka mikrofloros balanso atstatyti neįmanoma.

-sunku pritaikyti tinkamą dozuotę, juk žmonių organizmai skirtingi.

-maisto produktus  apdorojant termiškai, konservuojant, stabilizuojant (esant padidintam pieno bei acto rūgšties kiekiui), probiotikai lengvai žūsta.

 Maistas „saviškėms“

Prebiotikai- tai maistas nuosavoms žarnyno bakterijoms. Šį vaidmenį dažniausiai atlieka nesuvirškinami angliavandeniai (laktozė, rafinozė, poligosacharidai) ir tirpios maistinės skaidulos (pektinai, inulinas, gumiarabikas, polidekstrozė). Taip pat vartojami fermentai, daugiamoliakulinis spiritas (aktitas, maltitas, sorbitas, ksilitas), kai kurios rūgščių rūšys, antioksidantai bei vitaminai A, B, C.

Prebiotikų veikimas organizme paprastas. Žmogus suvartoja prebiotinį preparatą ar produktą su maistinėmis skaidulomis. Žarnyne  maitinama mikroflora. Gerosios bakterijos dauginasi, išsilygina pusiausvyra.

 Pliusai:

-jie pasiekia galutinį tikslą pilnumoje. Nežūsta deguonies, pieno bei acto rūgšties, temperatūros poveikyje. Blogosioms bakterijoms jie „neįkandami“ (blogosios bakterijos maitinasi baltyminiu maistu, esat stipriems sutrikimams- žarnyno audiniu).

-turi papildomų teigiamų savybių, dalyvauja lieknėjimo procese, širdies- kraujagyslių ligų susirgimuose atlieka  profilaktinį vaidmenį. Įrodyta, kad tirpios maistinės skaidulos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

-jų gausu kasdieniniame maiste. Fruktopolisacharidai yra svogūnuose, česnake, kukurūzų dribsniuose, avižų kruopose. Rafinozę galima rasti pupelėse,  inulino- cikorijoje, pektino- obuoliuose ir apelsinuose, taip pat žele patiekaluose ir marmeladuose. Vitaminus A, B, C praktiškai turi visi vaisiai ir daržovės.

 Minusai

-jie vartojami profilaktikos lygyje ir disbakteriozės ankstyvosiose stadijose. Esant rimtiems atvejams- prebiotikai neefektingi.

Verdiktas. Žmogui reikia ir probiotikų ir prebiotikų. Disbakteriozės gydymui individualiai parenkami minėti preparatai, vitaminai, imunomoduliatoriai, o taip pat sinbiotikai- priemonės, kuriose yra naudingos bakterijos ir maistinės skaidulos. Tačiau svarbiausia yra kasdieninė sveika mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis bei pieno produktais.

Parengė: L.Varanavičienė

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta į juos investuoti, ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? O jei jau vartoti, kaip pasirinkti tinkamus ir kaip naudoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? 

Šie ir daugybė kitų klausimų kyla kiekvienam, aktyviai besidominčiam savo sveikata ir naujausiais mokslininkų atradimais jai pagerinti. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė bent iš dalies patenkins mūsų smalsumą ir atsakys į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su probiotikais ir prebiotikais.

Kiekvienam – po 3 kilogramus bakterijų

Tiems, kurie domisi sveikatos klausimais, populiarioje literatūroje greičiausiai jau teko aptikti informacijos, kad nuo 3 iki 4 kg sveiko žmogaus turimo svorio sudaro jo žarnyno „gyventojai“ – mikroorganizmai. Sutikite, tokios masės ignoruoti negalima. Šie skaičiai rodo, kad mikroorganizmų mūsų kūne yra 10 kartų daugiau nei savų ląstelių!

Bakterijos gyvena praktiškai visame žmogaus organizme. Nors jų pilna visur: ir ant odos, ir ląstelėse, ir tarpląstelinėje terpėje, pagrindinė bakterijų „gyvenamoji vieta“ yra žarnynas. Įdomu ir tai, kad žmogaus organizme esančių bakterijų turimi genai maždaug 100 kartų viršija paties žmogaus genų skaičių, t. y. 99 proc. turimos genetinės intormacijos priklauso ne žmogui, bet jame gyvenantiems mikroorganizmams.

Iš visos energijos, kurią gauname suvartoję maisto produktus, nuo 5 iki 10 proc. jos mus pasiekia tik dėl organizme gyvenančių ir besidarbuojančių bakterijų.

Žmogaus organizme yra nuo 400 iki 500 rūšių bakterijų, o nuolat jame gyvena daugiau nei 200 rūšių.

Mikroorganizmai veikia lyg atskiras organas

Ką ir pridursi, turime tikrai turtingą vidinį pasaulį – mikroflorą, visų mikroorganizmų visumą (bifidobakterijas, laktobakterijas, streptokokus, enterokokus, žarnyno lazdeles ir kt.). Mikroflora turi itin reikšmingą įtaką žmogaus organizmui, ji netgi laikoma atskiru žmogaus kūno organu, kurį reikia nuolatos maitinti, malšinti troškulį ir kitaip rūpintis.

Mikroflora aktyviai dalyvauja:

- šalinant toksinus;

- vitaminų sintezėje;

- kontroliuojant viso organizmo medžiagų apykaitą;

- aminorūgščių sintezėje;

- pasisavinant kalcį;

- palaikant sveiką žarnyno gleivinę;

- stimuliuojant žarnyno peristaltiką;

- reguliuojant imunitetą.

Turime gerųjų, blogųjų ir net veidmainių

Dauguma mūsų kūne gyvenančių mikroorganizmų prigimtimi yra mūsų pagalbininkai. Tai – pačios įvairiausios gerosios bakterijos, ginančios mus nuo „priešų“ – patogeninių bakterijų, kurios sukelia visokias ligas. Gerųjų bakterijų visuomet turime turėti gerokai daugiau. Jei jos saugo organizmą, žmogus jaučiasi gerai.

Gerųjų ir patogeninių bakterijų santykis žmogaus organizme normaliomis sąlygomis turėtų būti apie 80:20 gerųjų naudai.

Jei mikrofloros pusiausvyra dėl kokių nors priežasčių sutrinka, patogeninių bakterijų kiekis išauga ir jos ima įsigalėti išstumdamos gerąsias bakterijas.

Jei patogeninių bakterijų kiekis peržengia 20 proc., žmogaus imunitetas nusilpsta, sulėtėja metaboliniai ir biocheminiai organizmo procesai, jis tampa pažeidžiamesnis, galiausiai susergama. Mikrofloros disbalansas vadinamas disbakterioze.

Tačiau bet kokiu atveju normalu, jei sveiko žmogaus organizme randama patogeninių bakterijų. Tam tikrą jų kiekį turime kiekvienas.

Įdomiausia, kad kiekvienas turime ne tik gerųjų ir blogųjų bakterijų. Mumyse gyvena ir vadinamosios bakterijos veidmainės, kurias mokslininkai vadina sąlyginai patogeninėmis. Jos yra visiškai nekenksmingos tik iki to momento, kai nusilpsta žmogaus imunitetas. Kai tik sumažėja organizmo apsauginės jėgos, veidmainės netrunka pereiti į blogųjų pusę.

90 proc. visų ligų galime išvengti

Stengtis palaikyti tinkamą mikrofloros pusiausvyrą tikrai labai svarbu. Štai keli patarimai:

- stiprinkite imunitetą ir reguliariai sportuokite, judėkite;

- pereikite prie sveikos subalansuotos mitybos;

- stenkitės vengti ilgai besitęsiančio streso;

reklama
- atsisakykite žalingų įpročių;

- išsimiegokite;

- vartokite probiotinius preparatus (probiotikus) kaskart pavartoję antibiotikų, po apsinuodijimo ir organizmo intoksikacijos, susirgę ligomis, sukeliančiomis disbakteriozę ir silpninančiomis imunitetą. Svarbu atminti, kad 90 proc. visų ligų užklumpa nusilpus imunitetui.

Probiotikai ar prebiotikai?

Šie žodžiai yra tokie panašūs, kad kai kurie žmonės galvoja tai esant vieną ir tą patį. Juolab kad apie probiotikus mes dažnai girdime reklamoje ir skaitome publikacijose apie sveikatą, o apie prebiotikus kalbama kur kas mažiau. Tačiau mikrofloros sveikatai reikalingi ir vieni, ir kiti. Tad ar žinote, kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai?

Kas yra probiotikai?

Kaip minėjome, probiotikai – tai gyvosios bakterijos, kurios sudaro naudingąją žmogaus mikrofloros dalį. Paprastai dauguma probiotikų įsikūrę storajame žmogaus žarnyne. Greta jų yra ir patogeninių bakterijų. Jei gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra pažeidžiama, pavyzdžiui, pavartojus antibiotikų, jai ir kartu sveikatos būklei atkurti rekomenduojama papildomai vartoti naudingųjų probiotinių bakterijų. Jų yra maiste ar specialiai paruoštuose preparatuose, kuriuos taip pat vadina probiotikais.

Probiotiniais mikroorganizmais laikomos laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos, termofiliniai streptokokai, kai kurios sporinės bakterijos.

Gyvosiomis gerosiomis bakterijomis, pavyzdžiui, bifidobakterijomis, praturtinamas maistas: jogurtai, pienas, kefyras, varškė, kiti natūralūs produktai. Taip pat šios bakterijos gali būti vartojamos kapsulėmis, kuriose jos būna anabiozinės būklės, nurytos „prabunda“ ir ima veikti jau žarnyne.

Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną, iš karto pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams.

Apsigyvenusios žarnyne gerosios bakterijos pakeičia jo pH terpę į rūgštesnę. O žarnyno infekcijų sukėlėjai negali pakęsti „rūgštaus gyvenimo“ ir tokiomis sąlygomis žūva.

Prebiotikai – ne bakterijos!

Prebiotikai – tai probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Prebiotikų galima rasti maisto produktuose. Tai medžiagos, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti ir kurie praktiškai nesuvirškinti patenka į storąjį žarnyną, kur ir gyvena probiotinės bakterijos. Storajame žarnyne prebiotikai tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu. Taigi kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti, o tai lemia gerą žmogaus sveikatą.

Prebiotikai yra fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kai kurios kitos medžiagos. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje. Taip pat yra specialių papildų su prebiotikais, pavyzdžiui, inulino, skaidulų.

Kai kurie mokslininkai mano, kad iš viso maisto, patenkančio į mūsų organizmą, bent 70 proc. storąjį žarnyną turi pasiekti praktiškai nepakitęs ir tik ten turi būti pasisavinamas. Tai reiškia, kad net du trečdalius mūsų raciono turi sudaryti sunkiau virškinamas augalinis maistas, kuris turi nepakeičiamą probiotinį poveikį žarnyno mikroflorai.

Tad jei parduotuvėje rinkdamiesi maisto produktus galvotume ne apie nuovargį darbe ar spręstinus reikalus namuose, o apie pirkti ketinamų produktų kokybę ir naudą, galėtume išvengti daugybės sveikatos problemų.

Saugo nuo ligų ir galimai ilgina gyvenimą

Prebiotikai ir probiotikai stabdo fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne, aktyviai dalyvaudami maisto virškinime absorbuoja susidarančių dujų paviršių, pagerina virškinimą. Probiotikų bakterijos turi daugybę medžiagų, kurios stiprina žarnyno sieneles ir stabdo uždegiminius procesus.

Gerosios probiotinės bakterijos sugeba neutralizuoti daugybę organizmui kenksmingų medžiagų, pradedant nuodingais medžiagų apykaitos produktais ir baigiant antibiotikais, sunkiaisiais metalais ir koncerogenais, t. y. medžiagomis, provokuojančiomis vėžines ligas.

Probiotikai ir prebiotikai sugeba savo paviršiumi absorbuoti toksinus ir netgi virusus. Kartu su žarnyno turiniu jie išstumia lauk daugybę organizmą teršiančių medžiagų, taip pademonstruodami savo detoksikuojamąsias savybes.

Žarnyno mikrofloroje veikiantys probiotikai turi didelę įtaką imunitetui. Jie stiprina organizmo atsparumą daugybei ligų: peršalimo, herpiui ir net vėžiui! Probiotikai gali užkirsti kelią alergijai ir autoimuninėms ligoms.

Tyrimais nustatyta, kad Kaukazo ilgaamžių (vyresnių nei 95 metų) žarnyno mikrofloros sudėtis labai panaši į vaikų: joje gausu laktobakterijų ir bifidobakterijų. Šių bakterijų kiekis nebuvo sumažėjęs dėl amžiaus, taigi galima sakyti, kad turėjo tiesioginės įtakos ilgaamžiškumui. Galbūt probiotikai padės žmonijai įminti amžinos jaunystės paslaptį?

Probiotikai – ne visagaliai

Eksperimentuojant probiotiniai ir prebiotiniai preparatai atskleidė daug privalumų ir žadėjo tapti panacėja nuo visų ligų, vaistu, neturinčiu faktiškai jokio šalutinio poveikio. Mokslininkai jau tikėjosi radę stebuklingą geros sveikatos eliksyrą.

Tačiau realybėje paaiškėdavo, kad gydymuisi probiotikais ir prebiotikais išleisti pinigai – lyg išmesti į balą.

Terapijos efektas neretai netenkina nei gydytojų, nei pacientų. Negana to, pastaruoju metu vis pasigirsta pranešimų apie neigiamą probiotikų įtaką sveikatai.

Tai kada ir kam reikia probiotikų ir prebiotikų? Kada jų veiksmingumas neatitinka rezultato, kuris nurodomas informaciniame lapelyje? Kada probiotikai nepadeda?

Probiotikai nesugeba atlikti savo pareigų, kai juos vartojantieji tikisi nuslopinti ligos simptomus (nestabilų tuštinimąsi, pilvo pūtimą, pilvo skausmus ar panašiai) prieš tai nepašalinę jų priežasčių:

- lėtinių ligų ar infekcijų, hormoninių sutrikimų;

- ilgalaikės nesveikos mitybos pasekmių (nepakankamas skaidulų, raugintų produktų kiekis, piktnaudžiavimas monodietomis, badavimas);

- ilgalaikio vaistų vartojimo pasekmių (pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas 7 ar 14 dienų, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais, antisekretoriniais vaistais, kortikosteroidais, geriamųjų kontraceptikų vartojimas);

- taip pat probiotikai gali būti bejėgiai dėl besaikio konservantų, dažiklių, maisto stipriklių vartojimo;

- jie neveiks ir jei imunitetas bus itin nusilpęs.

Į atskirą grupę, kurioje gydymasis probiotikais neduos efekto, patenka vyresnio amžiaus ir pilvo organų operacijas patyrę žmonės.

Visais šiais atvejais žarnyne ilgą laiką būna sąlygos, visiškai netinkamos gyvuoti gerosioms bakterijoms, todėl vartojami probiotikai gali turėti tik trumpalaikį efektą, tačiau niekuomet žarnyne neprigis ilgam.

Visų pirma reikėtų pasiekti lėtinės ligos remisiją (ypač virškinimo sistemos), išgydyti infekcijos židinius, atkurti hormonų pusiausvyrą ir subalansuoti mitybą.

Be gydytojo patarimų toli nenuvažiuosi

Dar viena priežastis, kodėl gali neveikti probiotikai, yra ta, kad patekę į žarnyną jie gali būti atmesti lyg koks svetimas organas po transplantacijos, nepaisant to, kad biologinė kilmė yra ta pati. Taip nutinka todėl, kad kiekvieno mūsų organizme susiformuoja unikali, vienas su kitu tarpusavyje susijusių ir netgi genetine informacija besidalijančių žarnyno mikrobų terpė, todėl net patys geriausi probiotikai su „laboratorinėmis“ bakterijomis negali įsitvirtinti natūraliomis sąlygomis.

Bet kokiu atveju, kad gydymasis būtų efektyvus ir nepakenktų, probiotikus ir prebiotikus dera vartoti tik tuos ir tik taip, kaip paskyrė gydytojas, žinantis paciento organizmo būklę.

Kas tie prebiotikai ir probiotikai, apie kuriuos tiek daug kalbama? Ar jie padeda išgydyti virškinamojo trakto ligas? Juk įvairių jogurtų reklamose nuolatos pabrėžiama, kad būtent tai padės jums pagerinti virškinimą.

Ar žinojote, kad maždaug 2-3 kg sveiko suaugusio žmogaus organizme sudaro mikroorganizmai, kuriais reikia rūpintis? Kasdienis stresas, aktyvumo stoka, prasta mityba ir kitos priežastys neigiamai veikia mikroorganizmus, todėl kartais jiems reikia papildomos paramos. Tam ir buvo išrasti prebiotikai ir probiotikai.

Ar fermentuotas maistas, turintis probiotinių kultūrų gali padėti sergant egzema?

Naujas Korėjos mokslininkų tyrimas, atliktas su 9763 suaugusiais žmonėmis parodė, kad reguliarus fermentuotų produktų vartojimas 44% sumažina egzemos susirgimo atvejus. Paaiškėjo, jog egzemos ar atopinio dermatito paplitimą padidina didelis suvartojamos mėsos ir apdoroto maisto kiekis bei mažas fermentuotų maisto produktų kiekis. „Šie rezultatai rodo, jog mitybos raciono vesternizacija, tuo pačiu ir mažas fermentuotų maisto produktų vartojimas susijęs su atopinio dermatito padidėjimu ir paplitimu“, – parašė Sunmin Park (Hoseo University) ir Ji-Hyun Bae (Keimyung University). Ši informacija svarbi, ji skleidžiama norint informuoti gyventojus ir siekiant sumažinti atopinio dermatito paplitimą.

Ar priežastis slypi probiotikuose?                

Atsakydami į šį klausimą, Park ir Bae pateikė tradicinių korėjietiškų produktų pavyzdžius (tvendžan, kimči, makkoli) ir paaiškino, kad sveikatos būklė gali būti tiesiogiai susijusi su maiste esančiais gyvaisiais mikroorganizmais, tokiais kaip bakterijos, mielės, arba jų metaboliniai produktai, biogeniniai metabolitai, pasigaminantys fermentacijos metu.

„Biologiškai aktyvūs peptidai susidaro mikrobų fermentacijos metu (proteolizė) iš maistinių baltymų ir turi imunostimuliuojantį efektą, tokį kaip padidėjusį lgA – gaminantį produkuojančias ląsteles ir skatinantį makrofagų aktyvumą. O tai paskatina teigiamą imunologinį poveikį žmogaus apsauginėje sistemoje, apsaugo nuo infekcinių susirgimų“, – rašo jie.

„Fermentacijos proceso metu sintezuojasi svarbios maistingosios medžiagos, tokios kaip vitaminas K ir vitaminas B12. Šitie vitaminai labai svarbūs sveikatai, ypatingai atopinių susirgimų profilaktikai“. Tuo pačiu metu padidėjęs mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas skatina didesnį egzemos plitimą, skirtingai nei vartojant tradicinį subalansuotą maistą, ankštines bei kitas daržoves, vaisius ir jūros produktus.

„Tokiu būdu, mitybos raciono vesternizacija tampa atopinio dermatito rizikos faktoriumi, kaip pavyzdį pateikiant suaugusius korėjos gyventojus“.

Source: Nutrition Research

Published online ahead of print: 10.1016/j.nutres. 2015.11.011
“Fermented food intake is associated with a reduced likelihood of atopic dermatitis in an adult population (KNHANES 2012–2013)”
Authors: S. Park, J-H. Bae

Skaidulinių medžiagų poveikis itin didelis: jos ne tik palengvina žarnyno veiklą, bet ir apsaugo nuo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ar net vėžio, sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotoja Ilona Drulytė. „Jos sudaro nevirškinamą masę, kuri palengvina kelią ir kitoms maistinėms medžiagoms. Todėl apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje“, – vardija ji.

Mitybos specialistės teigimu, daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda ir sulieknėti: „Tokius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o, ilgiau kramtant, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Žinoma, toks maistas turi ir mažiau kalorijų.“

Mikrobiota (mikrobiomas ar biofilmas) – taip vadinama mikroorganizmų ekobendruomenė, sukurianti specialią terpę mūsų žarnyne ir atliekanti milžinišką darbą, teigia Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys.

Šiuo metu moksle ir tarp medicinos praktikų labai populiari mikrobiotos tema remiasi ne vienu labai iškalbingu faktu, rašoma ligoninės pranešime spaudai. Ar žinojote, kad: - vienas trečdalis mikrobiotos yra panašus daugelio žmonių, tačiau du trečdaliai – būdingi tik tam tikram žmogui, unikalūs taip pat, kaip mūsų pirštų antspaudai; - žarnyne gyvenančios bakterijos turi daugiau kaip 3 mln. genų, tai yra 150 kartų daugiau nei visas žmogaus genomas; - suaugusio žmogaus organizme esančios mikrobiotos svoris siekia apie 2 kg; - organizme gyvenančių bakterijų skaičius yra didesnis nei viso organizmo ląstelių.

Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas skaldo storosios žarnos mikroflora.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams pateikiamas toks skaidulinių medžiagų apibrėžimas: Skaidulinė medžiaga – angliavandenių polimerai su trimis ar daugiau monomero grandžių, kurių žmogaus plonoji žarna nevirškina ir neįsisavina, ir kurie priskiriami šioms kategorijoms:
— valgomiems angliavandenių polimerams, kurie vartojant natūraliai susidaro maiste,
— valgomiems angliavandenių polimerams, gautiems iš maisto žaliavos fiziniu, fermentavimo ar cheminiu būdu ir turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais,
— valgomiems sintetiniams angliavandenių polimerams, turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.

Terminas ,,skaidulinės medžiagos“ pirmą kartą buvo pavartotas 1953 m. Hipsley apibūdinant maiste esančias augalų ląstelių sienelių dalis. 1970 m. Burkitt, stebėjęs Afrikoje gyvenančių žmonių mitybą, kurioje yra gausu skaidulinių medžiagų, iškėlė hipotezę, kad maiste esančios skaidulinės medžiagos sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę bei mažina gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio.

Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, maistinės skaidulos yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ arba 2 kcal energijos.

Viena žymiausių Amerikos gastroenterologių dr. Robynne Chutkan savo knygoje „Ideali organizmo būklė“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Sofoklis“, atskleidžia, koks aktyvus gyvenimas be mūsų žinios vyksta mūsų žarnyne.

Pasak medikės, būtent nuo žarnyno būklės priklauso kasdienė mūsų savijauta. Sutrikus jame gerųjų bakterijų pusiausvyrai, prasideda negalavimai, kurių priežasčių dažniausiai nepavyksta rasti. Plačiau apie tai – ištraukoje iš knygos. Žarnyno bakterijos: „gerosios“, „blogosios“ ir „bjauriosios“ Bakterijos yra tokia pati neatskiriama organizmo dalis, kaip ir odos, kaulų, sąnarių, smegenų bei kitų organų ląstelės. Tiesą sakant, žarnyno bakterijų atliekamos medžiagų apykaitos funkcijos yra tokios pat esminės, kaip ir daugelio organų funkcijos.

Mikrobinių ląstelių mūsų organizme dešimt kartų daugiau nei mūsų pačių ląstelių, ir daugiausia jų yra žarnyne – čia bendras jų svoris sudaro nuo 1,3 iki 1,8 kilogramų. Jūsų specifinė ir unikali bakterinė sandara veikia daugybę dalykų: tai, kaip Jūs jaučiatės, kaip atrodote, kokia Jūsų nuotaika, atsparumas ligoms ir net Jūsų svoris. Mes tiksliai nežinome, kiek skirtingų bakterijų rūšių yra žarnyne, tačiau manoma, kad jų gali būti nuo 500 iki 1000, taip pat čia gyvena virusai ir tokie grybeliai kaip mieliagrybis (Candida). Ir tai tik tos rūšys, apie kurias mes žinome.


Papildų gamybos pramonės vertė siekia milijardus, tačiau, skirtingai nuo farmacijos bendrovių, šios produkcijos gamintojai neprivalo įrodyti jų efektyvumo, – pakanka patvirtinti, kad jie yra saugūs.

Taigi daugeliui būtų neabejotinai įdomu sužinoti, kurie papildai verti mūsų dėmesio ir pinigų. 6 mokslininkai, dirbantys skirtingose srityse, pradedant visuomenės sveikata ir baigiant fiziologija, papasakojo, kuriuos papildus vartoja kasdien ir kodėl tai daro, rašo „The Independent“.

Indijos mokslininkai teigia, jog, norėdami pagerinti savo sveikatą, turėtume suvartoti daugiau maistinių skaidulų. Peržiūrėjus kelių pastarųjų dešimtmečių mokslinius tyrimus visame pasaulyje, paaiškėjo, kad norint išvengti tokių problemų kaip pilvo pūtimas ar užkietėję viduriai, geriausia palaipsniui didinti daug skaidulų turinčių produktų suvartojimą. Mokslininkai siūlo valgyti daugiau vaisių, daržovių, sveikų grūdų.


Augaliniame maiste, be angliavandenių yra ir nemaistinių angliavandenių. Vienas iš jų ir yra ląsteliena. Jos organizmas pasisavina tik apie 25%, tad anksčiau manyta, kad mums ji išvis nėra reikalinga. Tačiau dabar įrodyta, jog ląsteliena yra labai naudinga. Ląsteliena būna tirpi ir netirpi. Tirpi (prebiotikai) storojoje žarnoje fermentuojasi į fiziologiškai aktyvias šalutines medžiagas ir dujas, o netirpi sugeria vandenį, slenka žarnynu dirginama jo sieneles ir palengvina tuštinimąsi.

Savo švara itin besirūpinantiems žmonėms žodis „bakterija“ vis dar kelia neigiamas asociacijas. Jie kruopščiai muilinasi rankas, blizgina stalviršius antibakterinėmis šluostėmis tikėdamiesi išvengti šių nepageidaujamų svečių. Tai bakterijoms turėtų atrodyti kaip kova su vėjo malūnais – mat jos jau seniausiai įsikūrusios mūsų organizme ir užima ten gana daug vietos. Vien žarnyne šių mikroorganizmų gyvena apie 100 bilijonų, sveria apie 2 kg, o jei norėtume su kiekvienu jų pasisveikinti, reikėtų kokių trijų milijonų metų. Ką mūsų pilve veikia bakterijos ir kodėl neturėtume jų bijoti, suprantamai, įdomiai ir labai šmaikščiai knygoje „Žarnyno žavumynai“ pasakoja vokiečių mikrobiologė Giulia Enders (leidykla „Kitos knygos“).

Apie probiotikus girdėjo bene kiekvienas – jų yra jogurtuose, riešutuose, kituose maisto produktuose, o ir geriant antibiotikų vaistininkės visuomet pasiūlo įsigyti gerųjų bakterijų. Tačiau ar žinojote, kas yra prebiotikai? Tai nevirškinami angliavandeniai, kurie maitina gerąsias bakterijas mūsų žarnyne ir padeda sustiprinti ir atstatyti organizmą, turi antiuždegiminių savybių.

Mūsų organizme gyvena milijardai mikroorganizmų. Vieni iš jų geri, kiti – blogi, ir geriesiems kartais reikia padėti, nes dabartinės mūsų gyvenimo sąlygos ir kasdienis stresas neigiamai veikia organizmą. Probiotikai yra gerosios žarnyno bakterijos, o prebiotikai bakterijų neturi, tačiau jie yra maistinė tų bakterijų medžiaga ir padeda joms greičiau prisitaikyti žarnyne.

Prebiotikai bakterijų neturi, tačiau jie yra maistinė tų bakterijų medžiaga ir padeda joms greičiau prisitaikyti žarnyne. Prebiotikų sudėtis – fermentai, rūgštys, oligosacharidai ir kitos medžiagos. Jos padeda natūraliai mikrofloros terpei, skatina žarnyno motoriką.


Ar tai, ką valgome, gali pagerinti jūsų žarnyno bakterijų balansą? Daktaras Michaelas Mosley bandė išsiaiškinti, kokie maisto produktai ir gėrimai gali turėti daugiausiai įtakos, rašo bbc.com.

Žarnyno mikroflora – įvairios mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos – šiuo metu yra aktuali mokslo tema. Beveik kiekvieną dieną mes susiduriame su antraštėmis, kurios tvirtina, kad jos gali veikti mūsų sveikatą naujais ir netikėtais būdais, pavyzdžiui, turėti įtakos mūsų svoriui, nuotaikai ar gebėjimui atsispirti infekcijai. Turint omenyje staiga išaugusį susidomėjimą mūsų vidine ekosistema, nenuostabu, kad mūsų prekybos centrų ir vaistinių lentynose galima rasti plataus spektro probiotikų – produktų, kuriuose yra gyvųjų bakterijų ir mielių – kurie tariamai gali pagerinti mūsų žarnyno mikroflorą. Tačiau ar tai iš tikrųjų įmanoma?

Norėdami tai išsiaiškinti, laidos „Trust Me, I’m A Doctor“ kūrėjai atliko eksperimentą Inverneso mieste (Škotija), kuriame dalyvavo trys dešimtys savanorių ir mokslininkai iš visos šalies.


Jūsų vaikas visą vasarą būna sveikas, tačiau vos atėjus rudeniui pradeda šniurkščioti ir kosėti. Ir jus kaskart kankina vienas ir tas pats klausimas: kaip sustiprinti vaiko imunitetą ir ar yra tam kažkokių specialių priemonių? Žinoma, kad yra, tik jas reikia protingai taikyti.

Ką daryti?

Specialistai tvirtina, kad normalu, jeigu rudenį ir žiemą ikimokyklinio amžiaus vaikas pasigauna infekcijas. Imuniteto formavimasis yra labai sudėtingas procesas. Imuninė sistema visiškai susiformuoja tik apie dvyliktus gyvenimo metus. Naujagimio imuninė sistema yra silpna. Pirmaisiais gyvenimo metais mažylį nuo infekcijų saugo antikūniai, kuriuos jis įgijo dar būdamas embrionu, ir antikūniai, kuriuos jis gavo su motinos pienu, jeigu maitinamas krūtimi, taip pat gauti po skiepijimo. Būtent jie stimuliuoja imuninę sistemą ir apsaugo vaiką nuo ligų.