Dr.Ohhira® 12 rūšių pieno rūgšties bakterijų kompleksas

OMX

Dr.OHHIRA® 12 rūšių pieno rūgšties bakterijų kompleksas

SUBRANDINTA GAMTOS. PATVIRTINTA MOKSLO

Gaminama natūralios fermentacijos būdu, nenaudojant terminio apdorojimo. 

  • 12 rūšių pieno rūgšties bakterijų (anglPRObiotics): Lactobacillus, Bifidobacterium, Streptococcus
  • Maistinės skaidulos (anglPREbiotics): daržovės, vaisiai, uogos, grybai, jūržolės 
  • Biogeniniai metabolitai (anglPOSTbiotics): organinės rūgštys, enzimai, polifenoliai

Smulkiau

Nauja

25,00 €

su PVM

Apie prekę

Pakuotėje yra 30 kapsulių po 580 mg

Vartojimas

Suaugusiems ir vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojama vartoti po 1-2 kapsules per dieną, užsigeriant vandeniu, geriausiai vakare.

Sudedamosios dalys

Cukrūs (melasa/oligosacharidai), naminių slyvų (Prunus domestica L.) vaisių ekstraktas, daržinio špinato (Spinacia oleracea L.) lapų ekstraktas, kininių ožerškių (Lycium chinense Mill.) vaisių ekstraktas, valgomojo dantenio (Lentinula edodes) milteliai, paprastojo bastučio tamsiojo porūšio (Brassica rapa var. Perviridis) lapų ir stiebų ekstraktas, skiautėtalapių fikusų (Ficus carica L.) vaisių ekstraktas, rykštinės ir pietinės šilauogių (V.ashei Reade, V. australe Small) vaisių ekstraktas, raudonosios vaškuonės (Myrica rubra) vaisių ekstraktas, kvapiųjų citrinmedžių (Citrus junos) vaisių ekstraktas, braziliško agariko (Agaricus blazei) milteliai, kuokštinių sėdžių (Grifola frondosa) milteliai, Hijiki jūržolių (Hizikia fusiforme) lapai ir stiebai, dumblių Undaria pinnatifida lapai ir stiebai, dumblių Laminaria japonica lapai ir stiebai, pieno rūgšties bakterijos: Bifidobacterium breve ss. breve, Bifidobacterium infantis ss. infantis, Bifidobacterium longum, Bifidobacterium lactis, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus brevis, Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus casei ss. casei, Lactobacillus fermentum, Lactobacillus helveticus ss. jugurti, Lactobacillus plantarum, Streptococcus thermophilus; dažinių dygminų (Carthamus tinctorius L.) sėklų aliejus, japoninių šukučių (Patinopecten yessoensis) kiauto milteliai, emulsiklis riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai, glajinė medžiaga bičių vaškas, dažiklis sulfitinė amoniakinė karamelė, emulsiklis sojų lecitinas, želatinas, drėgmę išlaikanti medžiaga glicerolis.

Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės.

Maisto papildas neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

JAPONIJOJE ATLIKTI KLINIKINIAI TYRIMAI

TAI JAPONŲ MIKROBIOLOGO SUKURTA 

3 METUS NATŪRALIAI FERMENTUOTA DAUGIAŠTAMĖ PIENO RŪGŠTIES BAKTERIJŲ FORMULĖ

* 15 vaisių, daržovių, uogų, grybų, jūros dumblių
* 12 rūšių gyvybingų ir aktyvių pieno rūgšties bakterijų
* 3 metus trunkanti fermentacija
* Brandinta skambant Mocarto muzikai
* Biogeniniai metabolitai – unikalus išskirtinumas
* Patentuota rūgščiai atspari minkšta kapsulė

  • Dr. OHHIRA® kapsulėse yra tirštos konsistencijos masė, kurios sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų ir skaidulinių medžiagų.
  • 3 metus fermentuoto Dr.OHHIRA® produkto sudėtyje yra net 12 rūšių pieno rūgšties bakterijų, priklausančių Lactobacillus, Bifidobacterium ir Streptococcus šeimoms.
  • Kapsulėje esančioje fermentuotoje masėje taip pat yra skaidulinių medžiagų - oligosacharidų - kurios sudaro palankias sąlygas gerųjų žarnyno bakterijų mitybai ir padeda palaikyti bakterijų pusiausvyrą virškinimo sistemoje.

Dr.OHHIRA® produktai yra parduodami daugiau kaip 10 pasaulio šalių: Japonijoje, JAV, Naujoje Zelandijoje, Malaizijoje, Singapūre, Filipinuose, Tailande, Hong Konge, Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Rusijoje, ir pelnę pasaulinį įvertinimą bei pripažinimą.

Jungtinės Karalystės princesė Meghan Markle teigia, kad tarp TOP 4 būtiniausių daiktų, be kurių į jokią kelionę nevyktų, yra ir Dr.OHHIRA® probiotikai. Pasak jos, šie probiotikai padeda išsaugoti sveiką žarnyną ir lengviau išgyventi organizmo paros ritmo sutrikimus perskridus keletą skirtingų laiko juostų.

Šiaulių respublikinės ligoninės Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė:

„Galvojama, kad žarnyne yra apie du šimtai rūšių bakterijų. Ne visos jos yra blogos, mes negalėtume gyventi be kai kurių. Dar galvojama, kad jei žmogus patiria stresą, pavyzdžiui, ruošiasi sunkiam kontroliniam, sutrinka gerųjų bakterijų pusiausvyra. Tuomet gali atsirasti sveikatos sutrikimų: užkietėję arba laisvi viduriai, skaudanti galva, sutrikęs virškinimas. Tada infekcija „iš gatvės“ kur kas pavojingesnė. Šiais atvejais ir reikalingi probiotikai, padedantys organizmui atsistatyti“, – paaiškina vaikų ligų gydytoja.

"Atgijos vaistinės" direktorė Dalia Pūrienė:

"Žmogaus žarnynas gi didelis, tad nieko keista, kad imunitetas iš dalies priklauso nuo ten vykstančių procesų. Kuo geresnis žarnyno darbas, kitaip tariant, virškinimas jame, tuo geriau funkcionuoja ir kitos gyvybinės sistemos, pagerėja naudingųjų medžiagų pasisavinimas. Fermentų žarnyne mes turime nedaug, čia veikia tik bakterijos, o jei jų trūksta, natūralu, kad žmogus ima dažniau sirgti, prastėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Probiotikai naudingi ir tiems, kas turi problemų dėl odos. Mat kai žarnynas užsiteršęs, normaliai nevyksta virškinimo procesas, iš karto padidėja spuoguotumas, sustiprėja alerginės reakcijos.

Holistikos praktikė Vilma Jomantienė:

„Probiotikų vartojimas gali padėti sureguliuoti svorį, kadangi jie aktyvina žarnyno veiklą. Gerėja maisto skaidymas, įsisavinimas ir pašalinimas. Taip pat probiotikai naudingi esant viduriavimui ir vidurių užkietėjimui, dirgliosios žarnos sindromui, kartu reguliuojant ir stiprinant nervų sistemą“,– teigia holistikos praktikė Vilma Jomantienė.

Probiotikai yra naudingi, nes mes su maistu negauname būtent maistinės terpės gerosioms bakterijoms ir pačių gerųjų bakterijų. Pastarųjų yra raugintuose produktuose: kopūstuose, česnakuose, burokėliuose, obuoliuose, pomidoruose... Tuose produktuose, kuriuos raugindavo senoliai. Tačiau tam, kad minėtų medžiagų organizmas pasisavintų pakankamai, tų produktų reikėtų suvalgyti didelį kiekį."


Socialinių tinklų liūtė Agnė Kulitaitė:

"Dr.Ohhira® probiotikus rekomenduoju. Valgiau kaip k _ _ _ _ ė, bet pilvo neskaudėjo, jaučiausi puikiai!" 

Tinklaraštininkė Greta Monstavičiūtė:

"Jau po pirmųjų savaičių pamiršau, ką reiškia pilvo pūtimas. Ši problema mane kamuoja išties dažnai: išgeri kavos - pilvas sunkus, pavalgai ryte košės - pilvas sunkus, pavalgai kepto maisto - vėl tas pats. Dėka Dr. Ohhira's prebiotikų bei probiotikų, jau po dviejų savaičių pradėjau iš naujo mėgautis maistu be jokių nepatogumų, netgi leidau sau suvalgyti sausų pusryčių su pienu. Galiu pasidžiaugti: vartojant šiuos prebiotikus ir probiotikus, mano svoris stabiliai sumažėjo dviem kilogramais!"

 

Įtariu, kad šios gerosios bakterijos padėjo man įveikti rimtą peršalimą be antibiotikų!

Naudojam nuo vasaros ir tik patys geriausi atsiliepimai. Mūsų dvynukai naudoja probiotikus ir prebiotinę masę, efektas jaučiasi, mažiau serga, lyginant su pernai metais daugiau lanko darželį. Esam labai dėkingi atstovams už išsamias ir geranoriškas konsultacijas, bei labai greitą pristatymą.

Nuo tada kai mūsų šeima išbandė Dr.Ohhira probiotikus prieš keletą metų, tai yra vieninteliai probiotikai mūsų namų vaistinėlėje :) Turim du mažamečius vaikus ir šie japoniški probiotikai gelbsti mus ne tik užklupus virškinamojo trakto problemoms, bet ir stiprinant organizmą po ligos. Esam labai patenkinti šiuo produktu ir drąsiai jį rekomenduojam savo draugams.

Vartoju ir probiotikus, ir kolageną. Probiotikus daugiau mano mažieji, kaip imuniteto stiprinimo priemonę. Nors ir pačiai, ir mamai jų yra labai prisireikę, kai teko vartoti antibiotikus ir kai po kelių antibiotikų kapsulių buvo išsiderinęs žarnynas, tuomet poveikis iškart pasijuto - kaipmat praėjo viduriavimas...Taigi, tikrai drąsiai, nebijodama apsijuokti šiuos produktus rekomenduoju ir kitiems, nes praktiškai išbandai, tai ir abejonių nebekyla.

Mano uošvis turi naudoti stiprius vaistus ir antibiotikus pastoviai. Po jų visada vartoja Dr.Ohhira probiotikus, kad atstatytų žarnyno pusiausvyrą. Mes pasitikime Dr.Ohhira.

Vaikams pradėjus duoti probiotiką sumažėjo susirgimų, o jei ir užpuola slogytė, ji po poros dienų praeina, kaip nebūta. Taip pat visą tą vartojimo laiką, neteko gydytis antibotikais, užtenka išgerti arbatėlių, pabūti namuose ir pavartoti probiotikų. Mažajam, kuriam nustatyta bronchinė asma, visą tą laiko nebuvo nei vieno astmos priepolio.

Vyrui, kol gėrė probiotikus, buvo geresnė žarnyno veikla. Prebiotinę masę karts nuo karto panaudojam, kai būna nekokia savijauta.

Dr.Ohhira produktus atradau atsitiktinai. Japonišką kokybę vertinu seniai, tad nedelsdama ėmiau “tikrinti “ kolageną ir probiotikus. Probiotikus vartoja visa mūsų šeima. Atsikratėme virškinimo problemų, visą šaltąjį sezoną nesirgome! Dabar namie visada yra Dr.Ohhira produktų, o ir į bet kurią kelionę būtinai vežamės ir kolageną, ir probiotikus. 

Probiotikus naudoju jau daugiau mėnesį kaip imuniteto stiprinimo priemonę. Šią žiemą nebuvo užpuolusi sloga ar peršalimas, tad džiaugiuosi atrastu veiksmingu ir natūraliu probiotiku!

Ačiū, kad siunčiate ir į užsienį!

Naudoju šituos produktus, esu labai patenkinta. Susitvarkė žarnyno veikla... O turėjau tikrai nemažų problemų. Tikrai rekomenduoju visiems išbandyt.

Pradėjus vartoti Dr.Ohhira probiotikus, jau pirmomis dienomis pasijautė pagerėjimas. Dingo pilvo pūtimas, nebekankino rėmuo. Po didelės antibiotikų dozės jautėsi ir bendras silpnumas, bet naudojant šiuos probiotikus jaučiuosi puikiai! AČIŪ daktarui OHHIRA.

Vartojau Dr. Ohhira probiotikus. Pastebėjau, kad pagerėjo bendra savijauta, atsirado daugiau energijos. Labiau esu atsparesnis peršalimams ir virusams. Prieš tai tiek pavasarį, tiek žiemą dažnai "pasigaudavau" slogą ir peršalimą. Probiotikus nusprendžiau įsigyti, nes gydytojai nustatė skrandžio bakteriją H.pylori. Iš pažįstamų girdėjau gerus atsiliepimus apie šiuos probiotikus, tad nusprendžiau išbandyti. Vėliau atlikus tyrimus, šios bakterijos daktarai nebenustatė. Esu labai patenkintas ir žadu toliau vartoti siuos probiotikus.

Esu dviejų vaikų mama ir neįsivaizduoju šaltojo metų laiko be japoniškų probiotikų. Bet labiausiai žavi tai, kad niekas kitas taip puikiai nesusidoroja su ROTO virusu, be to, natūraliai susibalansuoja viduriukų užkietėjimas.

Naudoju jau keli mėnesiai, atsiliepimai labai geri.

Probiotikai - mano rankinės komplektacijos dalis.  Jie nepamainomi po sunkaus maisto ryte, po truputį didesnio kiekio vyno vakare.  Sukilus rūgštingumui ir netgi skaudant galvai, nes, kaip byloja mano patirtis, man galvą skaudą dėl įvairių virškinimo problemų.

Anksčiau žiauriai kamavo rėmuo. Bendradarbės patarimu, pabandžiau japoniškus probiotikus kapsulėse. Vartojau 1,5 mėnesio rytais "ant tuščio skrandžio". Dabar paskutinius porą metų neturiu jokių problemų, jaučiuosi labai gerai. AČIŪ daktarui OHHIRA 

Pagal pažįstamų rekomendaciją nusprendžiau išbandyti Dr.OHHIRA probiotiką. Prieš tai bandžiau kitus probiotikus, pirktus Lietuvos vaistinėse. Dabar galiu palyginti paprastus probiotikus ir Ohhiros produktą: vartojant paprastus, porą savaičių nieko nepajutau, jokiu pasikeitimų nebuvo, netgi vartojant dvigubą dozę, o išbandzius šį probiotiką, po dviejų dienų pajutau detoksikacijos požymius. T.y. pradėjus vartoti Ohhira probiotiką, mano organizme greitai prasidėjo valymo procesai, pradėjo atsistatinėti gera mikroflora, kas jautėsi iš aktyviai vykstančiu procesų organizme ir virškinimo trakte. Apie galutinį poveikį galėsiu pasakyti tik praėjus vienam - porai mėnesių. Be to, planuoju pastoviai vartoti šį maisto papildą, nes mūsų laikais yra sunku palaikyti žarnyno mikroflorą geroje būsenoje, o Ohhira probiotikas yra labai efektyvi ir stipri priemonė.

Ačiū už nuostabią galimybę pirkti iš Jūsų žymiai stipresnį ir efektyvesnį probiotiką.

Dabar visa šeimyna baiginėjame probiotikus ir kaip niekad šį pavasarį esame stipresni ir sveikesni. REKOMENDUOJU 100%.

Mūsų šeima vartoja Dr.Ohhira probiotikus jau turbūt daugiau kaip 6 metai. Auginam 2 berniukus, tad labiausiai pasijautė poveikis imuninei sistemai. Geriam juos porą kartų per metus: iš rudens duodu kokį mėnesį po 1 kapsulę (anksčiau prieš darželį, dabar - išleidžiant į mokyklą) ir tada jau žiemą, kai gripai pradeda siausti - 2-3 savaites pastiprinu. Ir vaikai nėra sirgę. Aišku, pakosėjimų ir slogų šaltuoju metų sezonu pasitaiko, bet nieko rimčiau. Tikrai rekomenduočiau mamoms, kurių vaikams reikia sustiprinti imuninę sistemą ir dar nevalgiukams - nes po savaitės pavartojimo apetitas auga kaip ant mielių!

Japoniškus probiotikus pasirinko mano vaikai - tai puikus produktas kovojantis su pirmasiais peršalimo sindromais, mes beveik pamiršome, kas yra alerginįė sloga ir besikartojantys sinusitai. Labai rekomenduoju mamos, kuriuos turi nuolat sloguojančius vaikus!

Superinis atstatymas naudojant antibiotikus! Atradau Dr.Ohhira probiotikus dar prieš tamsųjį žiemos sezoną ir periodiškai pavartodavau imuniteto stiprinimui bei po šventinių - stresinių organizmui vaišių. Galutinai įsitikinau šių probiotikų veiksmingumu, kai šį pavasarį teko savaitę naudoti antibiotikus: kasnakt išgerdavau japoniškų probiotikų, ir net po savaitės antibiotikų kurso nejaučiau nuovargio (!!!), kaip paprastai būna vartojant antibiotikus (beje, tuo metu nenaudojau jokių kitų papildų ar vitaminų, išskyrus vit.C) . Džiaugiuosi japoniškos kokybės at(si)radimu Lietuvoje.

Mums labai padėjo, nes negalėjom visko valgyti.

OM-X Paste ir kapsules vyras geria jau 3 mėnesius. Pasta rytais ant tuščio skrandžio, o kapsulę - vakarais. Ankšciau gerdavo ant tuščio skrandžio Omeprazolį, be šių vaistu negalėjo gyvent. Ką nesuvalgydavo, niekas netikdavo, tai pūstavo, tai rėmuo ėsdavo... Žodžiu, buvo belikę nieko nevalgyt. Net vaisiai sukeldavo taip rūgštis, kad nuo galvos skausmo galima buvo ir numirt... Pradėjus gert OM-X Paste, jau pirmą mėnesi buvo visiškai atsisakyta vaistų, dingo pūtimo jausmas. Net vyras, kad ir koks skeptikas prieš bet kokius papildus, bet sako: žinai, turbūt man visgi padeda tavo tos nesąmones.

Buvau skeptiškai nusiteikus, bet mamai nupirkau, sakė dingo visi pilvo skausmai....

Mums su vyru šie produktai - tikras atradimas. :)

Šituos papildus naudoju jau daug metų, nekeičiu į kitus, jie brangūs, bet labai geri. Ir kolageną ir probiotikus. Patikėkit, jie tikrai yra to verti.

O vat padeda, sunaudojau pakuotę ir rudenį dar pakartosiu. 

Jie ne mandresni, jie geresni! O taip vertina tie, kurie jau antrus metus naudoja, ir nesiruošia keisti!

Puikus produktas (12-os rūšių pieno rūgšties bakterijų kompleksas), tikiuosi ir kitiems pagelbės!

Labai patiko probiotikai ir kolagenas. Vartojam keleta kartu per metus. Labai jauciasi efektas.

Dr.Ohhiros produktus atradau atsitiktinai. Japonišką kokybę vertinu seniai, tad nedelsdama ėmiau “tikrinti “ kolageną ir probiotikus. Dabar namie visada yra dr. Ohhiros produktų, o ir į bet kurią kelionę būtinai vežamės ir kolageną, ir probiotikus.

Prieš penkerius metus mano žmonai buvo atlikta žarnyno operacija, dėl onkologijos gydymo pasėkmių. Chemo terapijos, agresyvios spindulinės terapijos ir operacijos pasekoje, dalis plonojo žarnyno nefunkcionuoja. Dėl trumpo žarnyno, žarnyno mikroflora neįsitvirtina, taigi ilgą laiką teko gyventi su to pasėkmėmis. Pilvo pūtimas, sunkumas, viduriavimas... Išbandėm tikrai daug preperatų - nuo liaudiškų iki pasaulinio lygio produktų - kažkas padėdavo šiek tiek, kažkas nepadėdavo. Jau metus laiko naudojame Dr. Ohhira produktus, siūlomus "Gianteros". Šie produktai labai stipriai pagerino mūsų gyvenimo kokybę. Mūsų problema yra neišsprendžiama, todėl neturime ir tikslo išsigydyti, o kad gali būti dar geriau, nesitikime. Šiuo metu kitų produktų nebeieškome. Daugiausia naudojame prebiotikus (kasdien). Probiotikus žmona vartoja vakarais (kasdien). Bandėme ir kolageną. Vartojant jautėsi energijos antplūdis, ryškiai pagerėjo oda.

Kai tenka gerti antibiotikus visada perku Dr. Ohhiros probiotikus ir prebiotinę masę. Tai švelni ir veiksminga pagalba organizmui. Ačiū už kokybiškus ir savijautą gerinančius produktus.

Man labai pasiteisino gyvosios bakterijos, kadangi pavasarį kelis kursus naudojau antibiotikus, tai buvau priversta kažką naudoti, tai pasirinkau iš Japoniškų produktų.
Naudoju jau ketvirtą mėn. ir nežinau, kada nutrauksiu.
Pilvas "nebešneka", išmatos susitvarkė, žodziu, iš mano naudotų prieš tai, tai nėra ko lyginti su rezultatu.

Įrodyta, kad gerosios bakterijos ir sveika žarnyno mikroflora užtikrina gerą žmogaus savijautą ir stiprų imunitetą. Holistiko s praktikė Vilma Jomantienė akcentuoja, kad aktualiausias probiotikų vartojimas yra šaltuoju metų sezonu. „Šimtaprocentinė taisyklė, kad probiotikus būtinai reikėtų vartoti gydantis antibiotikais. Jei gydytojas paskyrė jų kursą, iš karto reikėtų klausti ir apie probiotikus. Antibiotikai veikia įvairias gyvybės formas, įskaitant ir gerąsias bakterijas, o šių skaičiui mažėjant silpsta žmogaus imunitetas. Mūsų imunitetas stiprus tuomet, kai stiprus žarnynas. Tad probiotikai – tikra pagalba imuniteto stiprinimui.

Įvairiausi moksliniai tyrimai įrodė, jog gerųjų bakterijų visuma drauge su žarnyno gleivine mus apsaugo nuo išorinių mikroorganizmų, dalyvauja maisto medžiagų skaidyme, žarnyno gleivinės atsinaujinimo procesuose. Tad nieko keista, kad probiotikai, kupini gerųjų bakterijų, dažnai skiriami vaikams, turintiems virškinimo ar žarnyno veiklos sutrikimų. Kadangi tam tikros virškinamojo trakto ligos linkusios paūmėti rudenį ir žiemą, probiotikų vartojimo klausimas tampa itin aktualus. Apie tai pasakoja Šiaulių respublikinės ligoninės Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė.

Atvėsus orams ir prasidedant peršalimo ligų sezonui daugelis suskumba stiprinti imunitetą. Tiesa, tai reikėtų daryti nuolat taisyklinga mityba ir fiziškai aktyviu gyvenimo būdu, kita vertus, kartais prireikia papildomos pagalbos, o šiuo tikslu puikiai tinka probiotikai. Tačiau jų pasirinkimas – itin didelis. Į ką atkreipti dėmesį renkantis tokius papildus ir kokiais atvejais juos vartoti pasakoja „Atgijos“ vaistinės direktorė Dalia Purienė.

Imunitetą stiprinanti mityba turi tapti įpročiu. Imunitetas yra neatsiejamas nuo tinkamos mitybos. Sveiko vaiko studijos “Mama, aš esu” dietistė Rūta Symenaitė tvirtina, jog mityba, kuri gali padėti išvengti susirgimų, privalo būti įvairi ir gausi maistingų produktų.

Drįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?
Spalvos pakitimai. Organizmas – vientisa sistema. Todėl ir žarnyne vykstančius procesus iš dalies galima vertinti pagal odos ir gleivinių būklę. Tikriausiai visi girdėjote posakį, kad liežuvis – virškinamojo trakto veidrodis. Jei jo gleivinė padengta apnašomis, jei joje yra vadinamasis geografinis piešinys arba opelių ir t.t., visada galima įtarti, kad virškinamoji sistema veikia ne taip, kaip norėtųsi. O dabar žvilgtelkit į veidrodį ir paskaitykit, ką apie žarnyno, tiksliau – apie visos virškinamosios sistemos, atspindį gali pasakyti jūsų oda.

Pirmiausias ir bene svarbiausias simptomas, kurį turi žinoti visi, yra susijęs su kepenų ir tulžies pūslės būkle. Dėl tam tikrų priežasčių išsivysčius mechaninei tulžies takų obstrukcijai (pavyzdžiui, įstrigus tulžies pūslės akmenėliui, papildomam dariniui spaudžiant tulžies takus), susirgus hepatitu, sergant kai kuriomis kraujo ligomis, dėl kurių ỹra raudonieji kraujo kūneliai, oda ir gleivinės gali įgauti gelsvą ar net intensyviai geltoną atspalvį. Pasireiškus šiam simptomui, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Yra vienas „bet“. Kai kuriais atvejais gelta gali būti netikra. Esant tikrai geltai, pagelsta ir oda, ir gleivinės, esant netikrai geltai, pavyzdžiui, ilgą laiką vartojant karotinais papildytų maisto produktų (kasdien geriant morkų sulčių ir pan.), oda gali įgauti gelsvą atspalvį būtent dėl karotinų poveikio, tuo tarpu gleivinėms atspalvio pakitimas šiuo atveju nebus būdingas.

Odos patamsėjimas: Gali sukelti kelios ligos bei virškinamojo trakto pakitimai: kepenų cirozė, cukrinis diabetas, padidėjęs geležies kaupimasis kepenyse.
Tamsios rudos spalvos dėmės ant lūpų bei pirštų (kartu su pilvo skausmais): Peitso-Egerso sindromas + dauginiai polipai plonojoje žarnoje.
Hiperpigmentracijos (tamsesnės odos) dėmės kūno odoje: Esant lėtiniam mitybos nepakankamumui, pavyzdžiui, malabsorbcijos sindromui, kai sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas iš žarnyno.

Blyški oda: Vienas iš mažakraujystės požymių, viena iš mažakraujystės priežasčių – nepakankamas geležies pasisavinimas arba kraujavimas iš virškinamojo trakto.

Spuogai spuogeliai… Sutrikus virškinimui, ypač dėl žarnyno mikrofloros pakitimų, odoje gali atsirasti spuogų. Šių nemalonių „liudininkų“ gali atsirasti ir tuomet, jei vartojate pernelyg daug saldumynų ir pernelyg mažai „sveiko maisto“. Šiuo atveju patarčiau valgyti daugiau vitaminų turinčių maisto produktų bei natūralaus, termiškai neapdoroto jogurto, kuriame yra reikalingų normaliai žarnyno veiklai gerųjų bakterijų. Gerųjų bakterijų galite gerti ir kapsulių pavidalu. Gera žarnyno mikrofloros būklė labai svarbi kūdikiams ir jaunesnio amžiaus vaikams. Žinoma, kad, esant sutrikusiai žarnyno mikroflorai, vaikus dažniau kamuoja atopinis dermatitas.

Kaip „valyti“ žarnyną. Reikėtų tarti keletą žodžių ir apie liaudyje populiarų vadinamąjį žarnyno valymą, konkrečiau – apie valomąsias klizmas. Netradicinės medicinos centrai šį metodą (hidrokolonoterapiją) dažnai propaguoja kaip labai veiksmingą ir net būtiną gerai sveikatai palaikyti. Anaiptol. Valydami žarnyną tokiu būdu išvalote ne tik tai, kas nereikalinga, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas ir t.t. Pagalvokite, ar gamtoje kas nors atlieka žarnyno valymą? Ar esate kur girdėję, kad koks dramblys darytų sau klizmą? Atnaujinti gerąją žarnyno mikroflorą labai sudėtinga, o štai tokių drastiškų metodų padariniai jums atsilieps. Galbūt jūs patirsite virškinimo sutrikimų, galbūt paūmės kai kurios ligos ir teks daug kartų minti gydytojų slenksčius, kol sutvarkysime tai, ką sugriovėte. Jei norite išvalyti organizmą, paprasčiausiai vartokite daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, košių, rupaus malimo duonos ir pan. Išvengdami vidurių užkietėjimo, tikrai pašalinsite nebereikalingą žarnyno turinį, ir puvimo procesai jame tikrai neįsigalės.

Retesni atvejai. Yra aprašyta atvejų, kai dėl žarnyno kandidozės (Candida grybelio išvešėjimo žarnyne, pavyzdžiui, po ilgalaikio antibiotikų vartojimo ar nusilpus imunitetui) pasireiškė žiedinė odos eritema (tai odos būklė, kuriai esant atsiranda raudonų žiedo formos paburkusių dėmių labiau virš odos iškilusiais kraštais). Kai kuriais atvejais, esant žarnyno parazitozei, gali atsirasti į dilgėlinę panašus odos bėrimas.

Kasa ir oda. Jei nuolat atsiranda pūlinukų ar net vočių, reikėtų susirūpinti tuo, kaip vyksta angliavandenių apykaita organizme, patartina ištirti gliukozės koncentraciją kraujyje. Maža to, žmonėms, kurių angliavandenių apykaita sutrikusi, t.y. sergantieji cukriniu diabetu, kur kas dažniau būna odos pažeidimų. Visų pirma dėl to, kad ji blogiau aprūpinama krauju, joje, ypač blauzdų srityje, gali atsirasti sunkiai gyjančių opų. Be to, šių žmonių oda sensta greičiau nei sveikų bendraamžių.

Doc. Vaidotas Urbonas. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika

Žmogaus virškinamajame trakte gyvena apie 400-500 įvairių rūšių bakterijų ir grybelių. Šie mikroorganizmai (mikrobiota) sąveikauja tarpusavyje ir su mūsųorganizmu. Jų galima rasti ne tik virškinamajame trakte (burnoje, skrandyje, plonojoje, storojoje žarnoje), bet ir kitose sistemose (kvėpavimo, šlapimo ir lytinių organų). Didžiausia bakterijų koncentracija randama proksimalinėje storosios žarnos dalyje. Žmogaus organizme yra dešimt kartų daugiau apsauginės, savosios mikrobiotos nei eukariotinių ląstelių. Mikroorganizmai kolonizuoja gleives, gleivinių paviršius. Jie dalyvauja fermentacijos reakcijose, kuriose maistinės (angliavandeniai, baltymai, riebalai) ir endogeninės (nusilupęs epitelis, gleivės ir kt.) medžiagos metabolizuojamos iki įvairių galutinių produktų, pvz. trumpos grandinės riebalų rūgščių (TGRR),  arginino, glutamino ir kt. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančios bakterijos yra kiekvieno žmogaus individualus organas – “mikrobinis organas”,  toks pat kaip kepenys, širdis, plaučiai ir kt. Jis svoriu panašus į kepenis tik turi kur kas daugiau ląstelių – 95% viso organizmo ląstelių (1).

Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (angl. commensal), pvz. lakto, bifidobakterijos; sąlyginai patogeninius, pvz. klebsielės, protėjai ir patogeninius, pvz. salmonelės. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Žarnyno mikrobiotos atsiradimas ir jos kitimas

Vaisius vystosi sterilioje aplinkoje. Gimus mikroorganizmai kolonizuoja žarnyną ir kitus organus. Pirmosios bakterijos patenka iš mamos gimdymo takų ir storojo žarnyno (laktobakterijos, E.coli, streptokokai). Mamos pienu matinamo kūdikio žarnyne po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos. Kokios bakterijos apsigyvens pas naujagimį nulemia (3-5):
- aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis-išsivysčiusi ar besivystanti), 
- gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją – po jos bifidobakterijų kiekis pasiekia normą 6mėn. vėliau nei gimdant natūraliai),
- maitinimas (mamos pienu - vyrauja bifidobakterijos, o dirbtiniai - bakteroidai, E.coli). 

Pirmosios bakterijos pakliuvusios į žarnyną gali įtakoti epitelio genų ekspresiją sau palankia kryptimi, tuo pačiu pablogėja sąlygos įsitvirtinti kitoms bakterijoms (6). Todėl pradinė bakterijų kolonizacija nulemia kokia bus žmogaus pastovi mikrobiota. Vaikų žarnyno mikrobiota supanašėja su suaugusiųjų 1-3 metų amžiuje. Augant individo mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių – 25% (7). Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis, pvz. pas vaikus vyrauja Bifidum longum, B.infantis, o pas suaugusius B.adolescentis (36). 

Neišnešiotų naujagimių žarnyno mikrobiota skiriasi nuo išnešiotų. Jei neišnešiotas naujagimis patenka į reanimacijos ar terapinį skyrių, jo žarnyne apsigyvena tik keletos rūšių bakterijos: laktobakterijos ir bifidobakterijos randamos retai, vyrauja Enterococcus faecalis, E. coli, Enterobacter cloacae, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus epidermidis and Staphylococcus haemolyticus. Mikrobiotos sudėtį labiausiai įtakoja higieninės sąlygos ir antibiotikai (37).

Mikrobiotos kiekybinis ir/ar kokybinis pasiketimas, kuomet sumažėja obligatinės, t.y. normalios mikrofloros, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybelių, vadinamas disbijozė. Jos atsiradimui turi reikšmės: 
- infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, obstipacija, diabetas, vėžiniai susirgimai ir kt.), 
- medikamentai (antibiotikai, priešvėžiniai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, anticholinerginiai ir kt.), 
- operacijos, 
- maistas (kiek ir kokių valgo angliavandenių, baltymų), 
- aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai, higieninės priemonės, gyvenimas kaime ar mieste ir kt.), 
- stresai (psichiniai – po 24val. atsiranda disbijozė; fiziniai). 

Kam reikalinga žarnyno mikrobiota?

Mikrobiota gyvena visame virškinamajame trakte, o didžiausias bakterijų kiekis ir aktyvumas - proksimalinėje storosios žarnos dalyje. Dalis mikroorganizmų išsidėstę epitelio paviršiuje, dalis žarnos spindyje, todėl išmatų pasėlio tyrimas nėra tikslus diagnostikos metodas, juolab ne visas žarnyne esančias bakterijas pasiseka išauginti. Tiksliausia būtų tirti įvairių žarnyno vietų biopsinę medžiagą molekulinės biologijos metodais (8).  

Pagrindinės mikrobiotos funkcijos:

1.    Metabolinė

- fermentuoja nesuvirškintas maisto liekanas (svarbiausia medžiaga – organizmo nesuvirškinti angliavandeniai, t.y. maisto skaidulos) ir endogenines gleives, ko pasėkoje pasigamina trumpos grandinės riebalų rūgštys (sviesto, acto, skruzdžių), kurios tiekia 80% energijos reikalingos kolonocitams ir 50% energijos reikalingos enterocitams,
- sintezuoja K ir B grupės vitaminus, 
- palengvina Ca, Mg, Fe jonų absorbciją.

2.    Trofinė


- kontroliuoja epitelio ląstelių proliferaciją ir diferencijaciją (labai svarbu vėžinių ligų atsiradimui), 
- kontroliuoja imuninės sistemos išsivystymą ir jos homeostazę (svarbu alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui).

3.    Apsauginė

– neleidžia patogeniniams mikroorganizmams patekti į organizmą (9). Pelės gyvenančios steriliomis sąlygomis dažniau serga nei augančios normaliomis sąlygomis. Probiotikai apsauginę funkciją atlieka įvairiais mechanizmais:
- konkurencinis bakterijų adhezijos slopinimas,
- gamina medžiagas, kurios slopina patogenų augimą ar juos suardo, pvz. vandenilio peroksidą, pirogliutamatą,
- rūgština storosios žarnos turinį, o tai skatina mažiau patogeninių organizmų augimą,
- konkuruoja dėl maisto medžiagų reikalingų patogenų augimui, pvz. Clostridium difficile.

Probiotikai

Probiotikai, tai gyvi mikroorganizmai, kurių suvartojus tam tikrą kiekį pasireiškia teigiamas poveikis sveikatai (10). Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Bakterijos klasifikuojamos į gentis, rūšis ir padermes, pvz. gentis – Lactobacillus, rūšis L. rhamnosus, padermė - L. rhamnosus 1091 (probiotikas - Bifolac).     Probiotinių (naudingų) bakterijų vartojimas turi senas tradicijas. Įvairios probiotikų padermės pasižymi skirtingomis charakteristikomis ir poveikiu, o juolabiau rūšys ar gentys, todėl labai svarbu tiksliai identifikuoti koks probiotikas yra vartojamame produkte. Negalima lyginti mokslinių tyrimų rezultatų gautų vartojant skirtingų genčių probiotikus.

Laktobakterijų genties probiotikai buvo ir iki dabar išlieka dažniausiai naudojamais probiotikais, kiek rečiau naudojamos bifidobakterijos ir dar rečiau kitų genčių bakterijos.

Probiotikai naudojami įvairių ligų profilaktikai ir gydymui. 

Probiotikai ligų profilaktikai

Daugelį šimtmečių žmonės ieško jaunystės eleksyro. Probiotikai vieni iš jų. Jie naudojami įvairių ligų profilaktikai:


1.    *Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinės (20)
2.    *Clostridium difficile sukeltas viduriavimas (21)
3.    *Antibiotikų sukeltas viduriavimas (21)
4.    Radiacinės terapijos sukeltas viduriavimas (11)
5.    Pooperacinės ar sunkių būklių infekcinės komplikacijos (12)
6.    Kvėpavimo sistemos infekcijos (13)
7.    Genitourinarinės sistemos infekcijos (14) 
8.    Maisto, rečiau inhaliacinė alergija (22,23)
9.    Oralinės tolerancijos išsivystymas (15)
10.   Naujagimių nekrozinis enterokolitas (16)
11.   Onkologinių ligų, ypač storosios žarnos vėžio profilaktika (17)
12.   Dantų ėduonis (18)
13.    I tipo cukrinio diabetas ?
14.    Geriant probiotikus prieš vakcinaciją, susidaro didesnis antikūnų kiekis nei negeriant (19). 

* - prie šių ligų probiotikai naudojami dažniausiai
    
Metaanalizės duomenimis, vaikams profilaktiškai skiriant probiotikus (L.rhamnosus, L.acidophilus, B.bifidum-12 ir kt.) ar adaptuotus pieno mišinius su probiotikais sumažėjo virusinės etiologijos viduriavimo epizodų, o jei jie atsirasdavo vaikai sirgdavo lengviau nei tie, kurie nebuvo gavę probiotikų, beto jie trumpiau išskirdavo rotavirusus su išmatomis. Profilaktinis poveikis labiau pasireiškė dirbtinai maitinamiems kūdikiams (20).

Antibiotikai dažnai, ypač mažiems vaikams sukelia viduriavimą. Vaikams (6 mėn.-14 m. amžiaus) skiriant Saccharomyces boulardii sumažėjo viduriavimo epizodų: 4 iš 119 (3.4%) vs. 22 iš 127 (17.3%) (21). Taip pat sumažėjo C.difficile sukeltų viduriavimų skaičius. 

Atopinių ligų profilaktikai skiriant L.rhamnosus GG moteriai paskutinį nėštumo mėnesį, o vėliau naujagimiui iki 6mėn. amžiaus, vaikai sulaukę 2m. amžiaus, atopiniu dermatitu sirgo du kartus rečiau nei negavę probiotiko (22). Atopinę egzemą labiau sumažina L.rhamnosus GG, tuo tarpu sensibilizaciją ir IgE kiekį – bifidobakterijos (E.Isolauri, 2003).  

Probiotikai ligų gydymui

Daugelio ūminių ir lėtinių ligų gydymui naudojami probiotikai (9,24). 

1.    Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinės (20)
2.    Clostridium difficile sukeltas viduriavimas 
3.    Antibiotikų sukeltas viduriavimas 
4.    Helicobacter pylori infekcija
5.    Uždegiminės žarnyno ligos: Krono liga, maišelio uždegimas (angl.pouchitis) nespecifinis opinis kolitas
6.    Dirglios žarnos sindromas  (22)
7.    Radiacinės terapijos sukeltas viduriavimas (11)
8.    Maisto alergija, atopinis dermatitas (25) 
9.    Laktozės netoleravimas
10.    Steotohepatitas (26)
11.    Mažina homocisteino kiekį dializuojamiems ligoniams (39)

Vaikams ir suaugusiems probiotikai, gydant kartu su oralinės rehidracijos tirpalais, 30,5val. sutrumpina ūminį infekcinį viduriavimą (27). C.difficile etiologijos viduriavimo gydymui efektyviausiai veikia  S.boulardi. Antibiotikų sukeltos diarėjos gydymui efektyvūs: L.acidophilus, LGG, L.bulgaricus, bifidobacterium, S.boulardii (22,28). H.pylori infekcijos gydymui kartu su antibiotikais galima skirti ir probiotikus (L.acidophilus, L.reuteri), kurie ne tik apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo, bet ir tiesiogiai slopina H. pylori bakterijų augimą ir adheziją (22).

Bakterijos neabejotinai turi įtakos uždegiminių žarnyno ligų išsivystymui, nes steriliame žarnyne (atliekant eksperimentus su gyvūnais) šios ligos neišsivysto. Deje, nėra aišku koks probiotikas labiausiai tiktų gydyti šias ligas. Maišelio uždegimo recidyvų profilaktikai geriausiai tinka VSL#3 bakterijų mišinys (29).  

Gydant kūdikių atopinį dermatitą hidrolizuotais adaptuotais pieno mišiniais su Bifidobacterium lactis Bb-12 ar L. GG pasiektas geresnis efektas nei gydant hidrolizatais be probiotikų (30).

Po mėnesį trukusio opinio kolito gydymo su probiotiko (B.longum) ir prebiotiko mišiniu, storojoje žarnoje sumažėjo uždegimas (40).

Probiotikų preparatų parinkimas

Mokslinių tyrimų duomenimis, kol kas negalima tiksliai ir aiškiai pasakyti, kuris probiotikas geriausias, kokią parinkti dozę, kursą, skirti vieną probiotiką ar jų mišinį. 

Dozės efektas. Išmatose laktobakterijų aptinkama 10x5-10x8 k.f.v./g, bifidobakterijų 10x10-10x11 k.f.v./g, todėl ir išleidžiant probiotinius preparatus orientuojamasi į panašius probiotikų kiekius vienoje kapsulėje, pakelyje ar kt., kuriuos dažniausiai skiriame po 1x2-3 kartus per parą. 

Probiotinio preparato išleidimo forma. Bakterijos, tame tarpe ir probiotinės gali būti neatsparios skrandžio (didžiausias bakteriocidinis poveikis), tulžies rūgštims, kasos fermentams. Bifidobakterijos neatsparios skrandžio rūgščių poveikiui (39). Probiotikai esantys kapsulėse šio poveikio dalinai išvengia, ypač skrandžio sulčių, tačiau maži vaikai jų nepraryja, todėl analogiškai kasos fermentiniams preparatams (Creon, Pangrol) išleidžiami milteliai mikrokapsulių pavidalu (Bifolac). 

Kas geriau - vienas probiotikas ar jų mišinys? Literatūros apžvalgos duomenimis kelių rūšių probiotikų mišiniai buvo efektyvesni gydant antibiotikų sukeltą viduriavimą vaikams, taip pat įvairios etiologijos žarnyno infekcinius (S.typhimurium ir enteritidis, E.coli O157) viduriavimus gyvūnams. Labai svarbu, kad mišinyje esančios bakterijos veiktų sinergistiškai (38). Mišinio privalumą prieš pavienio probiotiko skyrimą galėtų pagrįsti atlikti tyrimai su sveikų žmonių išmatų klizmomis. Nors gydytų ligonių buvo nedaug, tačiau toks gydymo metodas buvo efektyvus gydant  įvairios etiologijos, ypač C.difficile sukeltus viduriavimus (41). 

Probiotikų skyrimo trukmė

Priklausomai nuo to kokiu tikslu skiriame probiotikus - profilaktiškai ar gydant ūminę ar lėtinę ligą - parenkame ir atitinkamą kursą.

Ūmines ligas dažniausiai gydome 2-4 savaites, tuo tarpu gydant lėtines ar skiriant profilaktiškai, probiotikų skyrimo trukmė neribojama, pvz. kūdikiams nuo gimimo buvo skiriama 6mėn., sergant maišelio uždegimu (angl.pouchitis) - 1 m.

Probiotinių preparatų kokybės problema. Didžiojoje Britanijoje 1996m. ištyrus 13 probiotikų preparatų rasta: dvejuose - tai kas ir turėtų būti, vienuolikoje trūko anotacijoje išvardintų bakterijų rūšių ar jų kiekis buvo dešimtadalių mažesnis, keturiuose buvo rastos papildomos rūšys, kurios nebuvo nurodytos anotacijoje (35). Šiomis dienomis galbūt panašių problemų nebūna, tačiau prieš skiriant reikėtų pagalvoti ar gamintojas patikimas, ar jis rūpinasi savo produktų kokybe. 

Probiotikų naudojimo saugumas. Griežtų kontraindikacijų probiotikų vartojimui nėra. Sisteminė infekcija (dažniausiai naudojant S.boulardii) nuo probiotikų pasitaiko labai retai ir tai ligoniams su imunodeficitu bei keletui vaikų su  trumpos žarnos sindromu (42). Gydytojas turėtų individualiai nuspręsti skirti ar ne probiotiką ligoniui ir kokį. S.boulardii šiais atvejais netinka. Atsargiai reikėtų skirti probiotikus vaikams su trumpos žarnos sindromu, nes aprašyti keli acidozės kraujyje atvejai po probiotikoterapijos. 

Prebiotikai

Prebiotikai tai įvairios maisto medžiagos, kurios nesuskaldomos žmogaus fermentų - kasos, plonosios žarnos ir kt., o tuo pačiu ir nerezorbuojamos plonojoje žarnoje, tačiau bakterijų fermentuojamos storojoje ir nedaug plonojoje žarnoje (34). Prebiotikai kaip ir probiotikai skiriasi pagal savo poveikį į mikroorganizmų funkcionavimą, aktyvių maisto metabolitų susidarymą, o tuo pačiu ir žmogaus sveikatą,  pvz. avižų skaidulos sumažina sepsio tikimybę, kviečių labiausiai apsaugo nuo vėžio, o pektinas pasižymi antioksidantinėmis sąvybėmis. Pagrindinė prebiotikų veikimo vieta storasis žarnynas.

Prebiotikai tai:
1.    Nesuvirškinti angliavandeniai – augalinės kilmės maisto medžiagos 
•    Kompleksiniai angliavandeniai 
•    Oligo- ir polisacharidai:
- fruktooligosacharidai (fruktozė + gliukozė = 5-60 molekulių),
- galakto-oligosacharidai (galaktozė + gliukozė = 2-7 molekulės),
- inulinas,
•    Mono- ir disacharidai (laktuliozė, laktitolis),
•    Sintetiniai ir modifikuoti angliavandeniai (rezistentiškas krakmolas),

2.    Neangliavandenių kilmės medžiagos (riebalai, baltymai) – gydymo tikslu jos nevartojamos (31,32). 

Prebiotikai – galaktooligosacharidai randami mamos piene, todėl jų įdedama į kai kuriuos adaptuotus pieno mišinius (Aptamil 1,2,3). Kūdikiams jie padidina bifidobakterijų ir kiek mažiau laktobakterijų kiekį žarnyne (33).

Dr.OHHIRA® formulėje yra ir gyvybingų probiotinių kultūrų, ir prebiotinių medžiagų, tarnaujančių kaip maistas ir terpė gerosioms žarnyno bakterijoms.


Literatūros sąrašas

1.    Bengmark S. Ecological control of the gastrointestinal tract: the role of probiotic flora. Gut 1998;42:2–7.
2.    Hooper LV, Gordon JI. Commensal host-bacterial relationships in the gut. Science.2001;292:1115-8.
3.     Harmsen HJ, Wildeboer-Veloo AC, Raangs GC, et al. Analysis of intestinal flora development in breast-fed and formula-fed infants by using molecular identification and detection methods. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2000;30:61–67.
4.    Gronlund MM, Lehtonen OP, Eerola E, Kero P. Fecal microflora in healthy infants born by different methods of delivery: permanent changes in intestinal flora after cesarean delivery. J Pediatr Gastroenterol Nutr 1999;28:19–25.
5.     Adlerberth I, Carlsson B, de Man P, et al. Intestinal colonization of enterobacteriaceae in Pakistani and Swedish hospital delivered children. Acta Pediatr Scand 1991;80:602–10.
6.    Hooper LV, Wong MH, Thelin A, Hansson L, Falk PG, Gordon JI. Molecular analysis of commensal host-microbial relationships in the intestine. Science 2001; 291: 881–84.
7.    Teitelbaum JE, Walker WA. International Sem Pediatr Gastroenterol Nutr 2002;11:1-7.
8.    Namsolleck P, Thiel R, Lawson P et al. Molecular methods for the analysis of gut microbiota. Microbial Ecology Health Dis 2004;16:71-85.
9.    Guarner F, Malagelada JR. Gut flora in health and disease. Lancet 2003;361:512–19. 
10.    Guarner F, Schaafsma G. Probiotics. Int J Food Microbiol 1998;39:237–38.
11.    Delia P, Sansotta G, Donato V, et al. Prevention of radiation-induced diarrhea with the use of VSL#3, a new high-potency probiotic preparation. Am J Gastroenterol 2002, 97:2150–2152.
12.    Rayes N, Seehofer D, Muller AR, et al.: [Influence of probiotics and fibre on the incidence of bacterial infections following major abdominal surgery— results of a prospective trial]. Z Gastroenterol 2002, 40:869–876
13.    Hatakka K, Savilahti E, Ponka A, Meurman JH, Poussa T, Nase L, Saxelin M, Korpela R. Effect of long term consumption of probiotic milk on infections in children attending day care centres: double blind, randomised trial. BMJ 2001;322:1327.
14.    Marelli G, Papaleo E, Ferrari A. Lactobacilli for prevention of urogenital infections: a review. Eur Rev Med Pharmacol Sci. 2004;8:87-95.
15.    Rook GAW, Brunet LR. Microbes, immunoregulation, and the gut. Gut 2005;54:317-20.
16.    Lin HC, Su BH, Chen AC, Lin TW, Tsai CH, Yeh TF, Oh W. Oral probiotics reduce the incidence and severity of necrotizing enterocolitis in very low birth weight infants. Pediatrics 2005;115:1-4.
17.    Rafter J. Probiotic and colon cancer. Best Pract Res Clin Gastroenterol 2003;17:849-59.
18.    Nase L, Hatakka K, Savilahti E, Saxelin M, Ponka A, Poussa T, Korpela R, Meurman JH..Effect of long-term consumption of a probiotic bacterium, Lactobacillus rhamnosus GG, in milk on dental caries and caries risk in children. Caries Res 2001;35:412-20.
19.    de Vrese M, Rautenberg P, Laue C, Koopmans M, Herremans T, Schrezenmeir J.
Probiotic bacteria stimulate virus-specific neutralizing antibodies following a booster polio vaccination. Eur J Nutr. 2004 Dec 1;
20.    Szajewska H, Mrukowicz JZ. Probiotics in prevention of antibiotic-associated diarrhea: meta-analysis. J Pediatr.2003;142:85.
21.    Kotowska M, Albrecht P, Szajewska H. Saccharomyces boulardii in the prevention of antibiotic-associated diarrhoea in children: a randomized double-blind placebo-controlled trial. Aliment Pharmacol Ther 2005;21:583-90.
22.    Kalliomaki M, Salminen S, Poussa T, et al. Probiotics and prevention of atopic disease: 4-year follow-up of a randomised placebo-controlled trial. Lancet 2003,61:1869–1871.
23.    Ishida Y, Nakamura F, Kanzato H, Sawada D, Hirata H, Nishimura A, Kajimoto O, Fujiwara S. Clinical effects of Lactobacillus acidophilus strain L-92 on perennial allergic rhinitis: a double-blind, placebo-controlled study. J Dairy Sci. 2005 ;88:527-33. 
24.    Fedorak RN, Madsen KL. Probiotics and prebiotics in gastrointestinal disorders. Current Opinion in Gastroenterology 2004, 20:146–155.
25.    Vanderhoof JA, Young RJ. Role of probiotics in the management of patients with food allergy. Ann Allergy Asthma Immunol.2003;90(6 Suppl 3):99-103.
26.    Nardone G, Rocco A. Probiotics: a potential target for the prevention and treatment of steatohepatitis. J Clin Gastroenterol. 2004;38(6 Suppl):S121-2. 
27.    Allen SJ, Okoko B, Martinez E, Gregorio G, Dans LF Probiotics for treating infectious diarrhoea. Cochrane Database Syst Rev. 2004;(2):CD003048
28.    Vanderhoof JA, Young RJ. Current and potential uses of probiotics. Ann Allergy Asthma Immunol.2004;93(5 Suppl 3):S33-7.
29.    Gionchetti P, Rizzello F, Helwig U, et al. Prophylaxis of pouchitis onset with probiotic therapy: a double-blind, placebo-controlled trial. Gastroenterology 2003, 124:1202–1209.
30.    Isolauri E, Arvola T, Sutas Y, Moilanen E, Salminen S. Probiotics in the management of atopic eczema.. Clin Exp Allergy.2000;30:1604-10.
31.    Rook GA, Brunet LR. Microbes, immunoregulation, and the gut. Gut.2005;54:317-20.
32.    Tuohy KM, Rouzaud GC, Bruck WM, Gibson GR. Modulation of the human gut microflora towards improved health using prebiotics--assessment of efficacy. Curr Pharm Des.2005;11:75-90.
33.    Knol J, Scholtens P, Kafka C, Steenbakkers J, Gro S, Helm K, Klarczyk M, Schopfer H, Bockler HM, Wells J. Colon microflora in infants fed formula with galacto- and fructo-oligosaccharides: more like breast-fed infants. J Pediatr Gastroenterol Nutr.2005;40:36-42.
34.    Isolauri E, Ribeiro HC, Gison G, Saavedra J, Saliminen S, Vanderhoof  J, Varavithya W. Functional foods and probiotics. World Congress of Pediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition. Report of the Working Groups 2000;75-81.
35.    Hamilton-Miller JM, Shah S, Smith CT. "Probiotic" remedies are not what they seem. BMJ 1996;312:55-6 
36.    Vlkova E, Rada V, Bujnakova D, Kmet V.Enumeration, isolation, and identification of bifidobacteria from infant feces. Folia Microbiol (Praha).2004;49:209-12.
37.    Fanaro S, Chierici R, Guerrini P, Vigi V. Intestinal microflora in early infancy: composition and development. Acta Paediatr Suppl.2003 Sep;91(441):48-55.
38.    Timmerman HM, Koning CJ, Mulder L, Rombouts FM, Beynen AC.Monostrain, multistrain and multispecies probiotics - A comparison of functionality and efficacy. Int J Food Microbiol. 2004;96:219-33. 
39.    Taki K, Takayama F, Niwa T. Beneficial effects of Bifidobacteria in a gastroresistant seamless capsule on hyperhomocysteinemia in hemodialysis patients. J Ren Nutr.2005;15:77-80.
40.    Furrie E, Macfarlane S, Kennedy A, Cummings JH, Walsh SV, O'neil DA, Macfarlane GT. Synbiotic therapy (Bifidobacterium longum/Synergy 1) initiates resolution of inflammation in patients with active ulcerative colitis: a randomised controlled pilot trial. Gut.2005;54:242-9.
41.    Borody TJ, Warren EF, Leis SM, Surace R, Ashman O, Siarakas S. Bacteriotherapy using fecal flora: toying with human motions. J Clin Gastroenterol. 2004;38:475-83.
42.    De Groote MA, Frank DN, Dowell E, Glode MP, Pace NR. Lactobacillus rhamnosus GG bacteremia associated with probiotic use in a child with short gut syndrome. Pediatr Infect Dis J.2005;24:278-280.

Vitaminų ir maisto papildų pasiūla šiandien tokia didelė, jog sunku susigaudyti, ko iš tiesų mums reikia. Beveik visi papildų gamintojai teigia, jog jų produktai turi sveikatinantį poveikį ir, jei tikėti viskuo, kas rašoma ant pakuočių, per dieną turėtume išgerti šimtus tablečių. Kaip žinoti, kas iš tiesų būtina mūsų organizmui?

Dr. Joel Kahn, ilgametę patirtį turintis kardiologas, pateikia atsakymą. Yra 4 maisto papildai – tik keturi! – kuriuos šis gydytojas pasiimtų su savimi į negyvenamą salą. Sužinok, kokie jie ir kodėl!

Koenzimas Q10 yra galingas antioksidantas ir užtikrina energijos gamybą organizmo ląstelėse dieną ir naktį.

Magnis yra mineralas, kuris dalyvauja daugiau kaip 300 reakcijų, kasdien vykstančių mūsų organizme. Deja, mūsų kasdieniniame racione šio mineralo labai mažai.

Probiotikai optimizuoja mūsų virškinamojo trakto veiklą, kas teigiamai veikia imuninę sistemą.

Daugeliui mūsų trūksta vitamino D, tad papildai gali papildyti jo atsargas organizme iki reikiamo lygio.

Jei iš šio ketvertuko galėčiau rinktis tik vieną kažkurį papildą, rinkčiausi probiotikus. Hipokratas dar prieš 2000 metų teigė, jog visa sveikata prasideda žarnyne ir aš visiškai su juo sutinku", sako Dr.Dr. Joel Kahn.

Šaltinis:

http://www.mindbodygreen.com/0-18372/the-4-vitamins-a-cardiologist-wants-you-to-take.html

​Šiandien rinkoje atsirado daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį.

Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam virškinimo trakto darbui. Mikroorganizmų skaičius įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Jų galima rasti ne tik burnoje, plonojoje, storojoje žarnoje, bet ir skrandyje. Dėl rūgštinės skrandžio terpės jame aptinkama tiktai keletas bakterijų rūšių (dažniausiai rūgštį toleruojančios laktobacilos). Dėl didesnio sąlyčio su maisto medžiagomis ir lėtesnio turinio slinkimo storojoje žarnoje yra milijoną kartų daugiau mikroorganizmų nei skrandyje.

Žmogaus virškinimo trakte yra daugiau nei 200 įvairių rūšių bakterijų. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų ir toks pats kiekis pašalinamas su išmatomis per metus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar esant stresui, gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, ir bakterijų, kurios gali būti žalingos sveikatai. Organizmas tampa mažiau atsparus maisto infekcijoms, kurias sukelia tokios bakterijos kaip Salmonella, E. coli ar Listeria. Ilgalaikis bakterijų disbalansas žarnyne gali prisidėti prie gaubtinės žarnos vėžio ir opinio kolito atsiradimo.

Kas tai – probiotikai?

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“. Idealus probiotikas turi būti: atsparus rūgštims ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, būti saugus. Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės bei E. coli ir Bacillus kai kurios rūšys.

Probiotikų reikšmė organizmui

Virškinimo trakto bakterijos būtinos virškinimo fiziologijoje. Disbiozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas) atsiranda, kai sutrinka virškinamojo trakto bakterinės mikrofloros pusiausvyra. Disbiozė gali skatinti lėtinių kvėpavimo takų, autoimuninių, onkologinių, uždegimo ligų vystymąsi; gali būti nepaaiškinamo nuovargio ir psichiatrinių simptomų priežastimi. Disbiozę skatina dažnas antibiotikų ir vaistų vartojimas, žarnyno infekcijos. Virškinimo trakto mikroflorą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra; įtakos gali turėti ir genetinis polinkis.

Nepaisant dažno iš mūsų įsitikinimo, kad probiotinių bakterijų vartojimas visada yra naudingas mūsų sveikatai, moksliniai tyrimai rodo, kad šis poveikis siejamas tik su tam tikromis bakterijų padermėmis ir negali būti taikomas apibendrintai visoms probiotinėms bakterijoms. Todėl pastaraisiais metais mokslinių tyrimų metu didžiausiais dėmesys buvo skiriamas kiekvienos probiotikų padermės gebėjimams apsaugoti ar gydyti tam tikras ligas.

Yra keletas mechanizmų kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį. Kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagas, naikinančias mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą.

Šaltinis: www.ve.lt

Žodis probiotikas yra graikų kilmės, reiškiantis „skirtas gyvenimui“. Pirmą kartą šį terminą pavartojo Lilly ir Stillwell (1965 m.) mikroorganizmų išskiriamoms medžiagoms, stimuliuojančioms kitų mikroorganizmų gyvybingumą, apibūdinti. Terminas „probiotikas“ yra „antibiotiko“ antonimas, priešingybė.

Probiotikus pirmasis išsamiai tyrinėjo žymusis Rusijos mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas XX amžiaus pradžioje, dirbęs Pastero institute. I. Mečnikovas pirmasis pastebėjo, jog kai kuriuose maisto produktuose (rūgpienyje ir kt.) esantys mikroorganizmai gali būti naudingi žmogui, nes normalizuoja žarnyno mikroflorą – padeda pašalinti bloguosius, kenksmingus mikroorganizmus ir pakeičia juos geraisiais.

I. Mečnikovo amžininkas prancūzas pediatras Henry Tissier atkreipė dėmesį, kad daugelio viduriuojančių vaikų išmatose labai maža Y formos mikroorganizmų, vadinamųjų bifidobakterijų. Vaikų viduriavimui gydyti H. Tissier pasiūlė bifidobakterijas ir pasiekė puikių rezultatų.

Probiotikų samprata ilgainiui keitėsi, tačiau esminiai jos teiginiai išliko tie patys. Vienas naujausių (Guarner ir Schaafsma, 1998 m.) apibrėžimų probiotikus apibūdina kaip „gyvus mikroorganizmus, kurie, vartojami adekvačiais kiekiais, yra naudingi šeimininko (gyvūno ar žmogaus) sveikatai“. Probiotikai ir jų panaudojimo galimybės ypač aktyviai tyrinėjami pastaruosius 20 metų.

Sveiko žmogaus žarnyne yra daugiau nei 500 rūšių probiotinių bakterijų. Jos slopina žalingų patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi virškinimo trakte, prisideda prie normalaus jo funkcionavimo. Probiotikai taip pat normalizuoja įvairių ligų ir toksinų sutrikdytą virškinimo trakto gleivinės integralumą (pažeidimus), gerina lokalaus (žarnyno) ir sisteminio imuniteto funkciją.

Didžiausią žarnyno probiotinių bakterijų grupę sudaro laktobacilos, iš jų geriausia žinoma Lactobacillus acidophilus, jos gyvų kultūrų randama jogurte, rūgpienyje. Fiziologinei žarnyno veiklai taip pat būtini mieliagrybiai (Saccharomyces) ir kitos probiotinės bakterijos. Esama hipotezių, kad probiotinėmis savybėmis gali pasižymėti ir neląsteliniai mikroorganizmai, galbūt netgi kai kurie virusai, riketsijos.

Įvairus poveikis

Probiotikai pasižymi mitybiniu, fiziologiniu ir antimikrobiniu poveikiais. Probiotikai:
•    gerina maisto kokybę ir mitybines savybes;
•    metaboliškai stimuliuoja vitaminų ir fermentų sintezę;
•    stabilizuoja žarnų mikroflorą ir konkurenciniu principu padeda pašalinti patogenus;
•    skatina antimikrobinių medžiagų gamybą ir stiprina įgimtus gynybinius šeimininko (žmogaus) organizmo pajėgumus, pasipriešinimą infekcijai.

Esama įrodymų, kad probiotikai:
•    mažina serumo cholesterolio kiekį, veikdami asimiliacijos mechanizmais;
•    detoksikuoja karcinogenus (kancerogenus), mažina storžarnių ir galbūt kitų lokalizacijų vėžio riziką;
•    moduliuoja ląstelinį imunitetą ir slopina onko (tumoro) genezę.

Probiotikų skiriama profilaktikos ir gydymo tikslais normalizuoti, suaktyvinti vietinį gleivinių, epitelio, žarnyno ar sisteminį imunitetą ir pagerinti žmogaus sveikatą.

Šiuolaikiniams probiotikams keliami aukšti saugumo ir funkcionalumo reikalavimai.

Saugumas:
•    nepatogeniški;
•    nesukelia infekcijų (infekcinio endokardito, virškinimo trakto infekcijų);
•    neskaido tulžies rūgščių druskų;
•    neturi perduodamų atsparumo antibiotikams genų.

Funkcionalumas:
•    stabilumas tulžyje ir rūgštyse;
•    kibumas prie žmogaus žarnų ląstelių;
•    aktyvi žmogaus virškinimo trakto kolonizacija;
•    imunostimuliacija;
•    neturi prouždegiminio poveikio;
•    gamina antimikrobines medžiagas;
•    veikia antagonistiškai kariogenines ir patogenines bakterijas.

Technologiniai reikalavimai:
•    pakankamas jautrumas ir stabilumas;
•    atsparumas fagocitozei;
•    gyvybingumas.

Probiotikai privalo turėti maistinio ir klinikinio saugumo bei mokslinių naudos sveikatai įrodymų.

Ne visų rinkoje esančių probiotikų efektyvumas yra vienodas ir patikimai įrodytas, kai kurių paremtas tik empirika, įspūdžiu ar prielaidomis. Naujausi tyrimai rodo, jog tik kai kurie probiotikai užtikrina pakankamą žmogaus virškinimo trakto kolonizaciją probiotinėmis bakterijomis, tačiau ne visi gamintojai tai pažymi savo produktų anotacijose.

Daugiausia efektyvumo įrodymų turi probiotikai, kurių  sudėtyje yra trys svarbiausi laktobacilų štamai (padermės): L. casei rhamnosus, L. rhamnosus T-1 ir Neoangelac 12A laktobacilas. Iš dabar rinkoje esančių probiotikų vienas perspektyviausių neabejotinai yra L.casei rhamnosus, kuris gali padėti apsisaugoti nuo daugumos infekcinių ligų, virškinimo ir kvėpavimo takų infekcijų.

Poveikis

Probiotikų sudėtyje esančios laktobacilos sintetina trumpos grandinės riebalų rūgštis, esencines organines rūgštis (folio, oroto), todėl sumažėja žarnų turinio pH (turinys parūgštėja), tai daro palankų fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Žarnų laktobacilos taip pat dalyvauja B ir K vitaminų sintezės, tulžies rūgščių ir kitų sterolių, ksenobiotikų apykaitos (metabolizmo) procesuose.

Probiotikai pasižymi imunomoduliaciniu veikimu: jie sąveikauja su žarnų limfoidiniu audiniu ir gerina imuninį atsaką. Išskirtinis imunomoduliacinis veikimas būdingas Lactobacillus probiotikams, kurie aktyviai veikia enterinių infekcijų sukėlėjus, kaip adjuvantai vartojami esant nepakankamai mitybai, saugo nuo chemiškai indukuotų navikų.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad probiotikų nauda sveikatai tiesiogiai priklauso nuo jų kibumo prie žarnų epitelio ir žarnyno kolonizacijos intensyvumo. Puikiomis kibumo (adherencijos) savybėmis pasižymi laktobacilos, todėl laktobacilų turintys probiotikai esti veiksmingi gydant ūminę diarėja, radiacinį gastroenteritą, uždegiminę žarnų ligą (opinį kolitą, Krono ligą). Nustatyta, kad laktobacilos gerina žarnyno mikrofloros sudėtį, didina žarnyno bakterijų fermentų aktyvumą, stabilizuoja žarnų sienelių pralaidumą.

Probiotikai plačiai ir sėkmingai vartojami įvairių ligų gydymui ir profilaktikai: esant antibiotikų sukeltai diarėjai, bakteriniam ir virusiniam viduriavimui (taip pat kūdikių ir vaikų rotavirusinei infekcijai), laktozės netoleravimui, sukrozės ir maltazės stokai. Esama duomenų, kad probiotikai gali būti naudingi sergantiesiems maisto alergija, gali mažinti cholesterolio kiekį, turėti antikarcinogeninį poveikį. Probiotikų siūloma skirti moterims, sergančioms pasikartojančia vaginoze, siekiant rekolonizuoti makštį naudingais mikroorganizmais.

Dažniausiai probiotikų skiriama virškinimo trakto ligoms gydyti:
 •    antibiotikų sukeliamos diarėjos profilaktikai ir kompleksiniam gydymui;
•    sveikstant po infekcinių viduriavimų, maisto toksinių infekcijų;
•    sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu, funkcine dispepsija, uždegimine žarnyno liga (opiniu kolitu, Krono liga).

Pastaraisiais metais probiotikų pradėta sėkmingai vartoti gydant:
•    grybelių sukeltą kolpitą;
•    šlapimo takų infekcijas;
•    įvairių ligų (ne tik infekcijų) sukeltą viduriavimą.

Probiotikų rekomenduojama skirti:
•    įvairios etiologijos diarėjos profilaktikai;
•    virškinimo trakto infekcijų profilaktikai;
•    imuninio atsako normalizavimui sergant uždegimine žarnyno liga, hospitalinėmis infekcijomis (ir jų profilaktikai).

Esama duomenų, kad probiotikai gali būti naudingi sergantiesiems storžarnių vėžiu, odos infekcijomis, karvės pieno sukelta egzema (ir jos profilaktikai).
2010 metais paskelbtais mokslinio tyrimo duomenimis, vartojantys probiotikų vaikai rečiau serga daugeliu ligų, tarp jų ausų infekcijomis, streptokokiniu tonzilofaringitu, sloga, peršalimo ligomis.

Antiinfekcinis poveikis

Probiotikų antiinfekcinio poveikio mechanizmas esti kompleksinis:
•    sintetina antimikrobines medžiagas;
•    mažina patogenams gyvybiškai reikalingų maisto medžiagų kiekį žarnyne;
•    slopina patogenų adheziją (prilipimą) prie žarnyno epitelio ir tolesnę invaziją;
•    modifikuoja patogenų toksinams jautrius žarnyno receptorius;
•    skatina imuninį atsaką.

Gerąsias probiotines žarnyno bakterijas naikina antibiotikai, antibakteriniai chemopreparatai, todėl vartojant šių vaistų, ypač ilgesnį laiką, gali sutrikti virškinimo trakto veikla, mikrofloros pusiausvyra, atsirasti gleivinės pažeidimų. Tai pasireiškia viduriavimu, pilvo pūtimu, gurguliavimu, spazminiais skausmais ir kitokiu diskomfortu. Tyrimai rodo, kad šių negalavimų profilaktikai ir korekcijai gali būti naudingi probiotikai. Antibiotikai skatina atsirasti ir kitas infekcijas (kvėpavimo organų, hospitalinių, odos ir gleivinių grybelių).

Antiinfekcinis probiotikų poveikis ir nauda neapsiriboja virškinimo traktu. Įvairių tyrimų duomenimis, probiotikai padeda gydyti ar apsisaugoti nuo kvėpavimo, odos ir minkštųjų audinių, urogenitalinės sistemos infekcijų.

Antibiotikų sukelta diarėja
Antibiotikų sukeltos diarėjos profilaktikai ir gydymui pastaraisiais dešimtmečiais (ypač pastaraisiais metais) vis plačiau efektyviai vartojami probiotikai. Nustatyta, kad jie:
•    atkuria antibiotikų sunaikintą ar prislopintą žarnyno mikroflorą;
•    aktyvina imuninį atsaką;
•    šalina iš paciento organizmo patogenus ir jų toksinus;
•    padeda normalizuoti infekcijos pažeistą virškinimo trakto gleivinės integralumą.

Probiotikų naudą gydant ar pažabojant antibiotikų sukeltą diarėją patikimai įrodė daugelis klinikinių tyrimų, tai patvirtina ir viena naujausių metaanalizių (31 klinikinis atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas).

Helicobacter pylori infekcija
Pastaraisiais metais daugėjo duomenų, kad virškinimo trakto, ypač jo viršutinės dalies, pažeidimų ir lėtinių ligų patogenezei didelės įtakos gali turėti spiralinis mikroorganizmas Helicobacter pylori. Kol kas nėra visiškai aišku, kiek ši bakterija patogeniška žmogui, kiek ji turi įtakos susirgti lėtinėmis virškinimo trakto ligomis ir jų progresavimui. Dabar plačiai tyrinėjama H. pylori reikšmė vaikų virškinimo organų patologijai.
H. pylori yra labai paplitusi, šiuo mikroorganizmu yra užsikrėtę apie 60 proc. pasaulio gyventojų. H. pylori yra svarbiausia lėtinio gastrito ir opaligės priežastis: ji nustatoma 95 proc. sergančiųjų dvylikapirštės žarnos ir 70–80 proc. – skrandžio opalige, 50 proc. – neopine dispepsija. Įrodytas H. pylori infekcijos ryšys su skrandžio vėžiu ir maltlimfoma.

Vaikams H. pylori dažniausiai sukelia lėtinį gastritą ar gastroduodenitą, kuriam būdinga daug metų trunkanti banguojanti eiga su paūmėjimais ir remisijomis, be gleivinės atrofijos, normo- arba hipersekrecija.
Pastaruoju metu taikant H. pylori eradikaciją, kartu su antibiotikais (klaritromicinu, amoksicilinu, metronidazoliu ir PSI) rekomenduojama vartoti ir probiotikų, padedančių išvengti žarnyno mikrofloros sutrikdymo, dispepsijos ir viduriavimo. Nustatyta, jog kai kurie probiotikai (Lactobacillus acidophilus ir Lactobacillus salivarius) gali slopinti H. pylori adheziją prie skrandžio gleivinės ir šio mikroorganizmo dauginimąsi. Prie standartinio eradikacinio gydymo pridėjus probiotikų, eradikacija esti efektyvesnė, rečiau pasitaiko nepageidaujamų šalutinių poveikių. Dažniausiai kartu su eradikacija vartojami probiotikai, kurių sudėtyje yra bifido ir (arba) laktobacilų.
Eradikacijai vartojamų antibiotikų šalutinis nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui pasireiškia daugumai pacientų, todėl dabart kartu su standartine eradikacine terapija rekomenduojama skirti ir probiotikų: jie gydymą daro efektyvesnį ir saugesnį.

Kvėpavimo takų infekcijos
Tyrimai, kuriuose dalyvavo dienos ugdymo įstaigas lankantys vaikai, parodė, kad probiotikai sumažina riziką susirgti ne tik virškinimo trakto, bet ir kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat palengvina šių ligų eigą.
Jun-Song Lin ir bendr. (Nacionalinis Taivanio universitetas) palygino tris rinkoje esančius komercinius probiotikus: Lactobacillus casei rhamnosus, Lactobacillus T cell-1 ir mišrų probiotiką. Šiame 7 mėnesius trukusiame dvigubai aklame atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 1062 ikimokyklinio amžiaus vaikai: 285 vaikai vartojo L. casei rhamnosus, 222 vaikai – L. rhamnosus T-1, o 286 vaikai – mišrios sudėties probiotiko. Šių trijų grupių tiriamieji statistiškai nesiskyrė amžiumi, lytimi, maitinimo krūtimi trukme, kontaktu su rūkymu namų aplinkoje, šeimos pajamomis, alergijos anamneze. Buvo įvertintas trumpalaikės ir ilgalaikės intervencijos šiais trimis probiotikais efektyvumas:
•    įtaka bakterinių ir virusinių infekcijų dažnumui (sergamumui);
•    įtaka specifinių virškinimo trakto ir kvėpavimo takų dažnumui.

Įvertintas 167 ligų dažnumas visose trijose tiriamųjų grupėse. Pediatrinės ligos suskirstytos į: virškinimo trakto, kvėpavimo, atopines ir dermatologines.
Bakterinės infekcijos: limfadenitas, vidurinis otitas, plaučių uždegimas, sinusitas, šlapimo takų infekcija, meningitas ir kt.
Virusinės infekcijos: gripas, ūminis faringotonzilitas, ūminis laringitas, krupas, enterovirusinė infekcija, ūminis brinchitas ar bronchiolitas, encefalitas, virusinis gastroenteritas ir kt.
Kvėpavimo infekcijos: sloga, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (kataras), ūminis bronchitas, bronchiolitas, ūminis sinusitas, epiglotitas, gripas ir kt.
Virškinimo trakto infekcijos: virusinė ir bakterinė diarėja, infekcinis vėmimas, su infekcija susijęs pilvo skausmas.
Visų trijų grupių vaikų sergamumas kvėpavimo organų infekcijomis patikimai padidėjo pradėjus lankyti  dienos ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Probiotiko L. casei rhamnosus trumpalaikis ir ilgalaikis vartojimas ikimokyklinio amžiaus vaikų kvėpavimo infekcijų dažnumą sumažino atitinkamai 17 ir 18 proc., lyginant su kontrolinės grupės vaikais, taip pat palengvino šių infekcijų eigą. L. rhamnosus T-1 ir mišrių probiotikų vartojimas sumažino, tiesa, statistiškai nepatikimai, pakartotinių respiracinių infekcijų dažnumą.

Parengė gyd. J. Kastys
Žurnalas "Farmacija ir laikas"

Alergijų daugėja

Vis daugiau ir daugiau žmonių kenčia nuo alergijų, todėl šį kartą kaip tik apie jas. Kas sukelia alergijas, kodėl jos atsiranda ir kaip jas gydyti. Alergijų yra labai daug ir įvairių: alergijos maistui, alergijos žiedadulkėms, chemikalams, odos ir t.t.

Kas yra alergija?

Alergija yra organizmo imuninės sistemos reakcija į organizmą patekusį neatpažįstamą objektą (žiedadulkes, dulkes, maistą, chemikalus ir t. t.). Kad sunaikintų į organizmą patekusius alergenus, imuninė sistema gamina antikūnius (tai dar vadinama imuniniu kompleksu), kurie atlikę savo darbą (sunaikinę alergeną) žūsta. Žuvusius antikūnius organizmas turi neutralizuoti ar pašalinti iš organizmo ir tai dažnai daroma per slogą. Jei tų antikūnių gaminama daug ir dažnai, tai organizmas jų visų pašalinti nesugeba ir jie gali atsidurti įvairiuose organuose ir sukelti daug problemų - jie gali būti atidedami ant arterijų sienelių, smegenyse, kepenyse, inkstuose, sąnariuose. Yra manoma, kad 90% inkstų ligų yra dėl imuninių reakcijų ir antikūnių atidėjimo. Taip pat perteklinis antikūnių gaminimas (dėl nuolat patenkančių alergenų) siaurina kraujagysles ir žaloja sąnarius (reumatoidinis artritas). Taip pat vykstant alerginei reakcijai (atsakui) gaminamas chemikalas - histaminas, kuris yra toksiškas organizmui ir sukelia odos bėrimus, niežėjimą.Dėl imuninio komplekso ir histamino gamybos audiniai ir organai gali patinti ir ląstelei pradeda trūkti deguonies, sumažėja jos ph ir ląstelė negali normaliai funkcionuoti. Alergija gali pasireikšti įvairiais simptomais - čiaudėjimu, odos išbėrimais, niežėjimu, sloga, viduriavimu, vidurių pūtimu ar užkietėjimu ir net sąmonės netekimu. Alerginės reakcijos  silpnina imuninę sistemą ir taip atitraukisa nuo jos pagrindinio darbo - organizmo apsaugos bei ‘remontavimo’. Taip pat alerginė reakcija eikvoja organizmo energiją. Todėl dažnai nuo alergijų kenčiantys žmonės yra labiau linkę į įvairias ligas, infekcijas, jaučiasi pavargę.

Dauguma alergijų dėl nusilpusios imuninės sistemos ir užsiteršusio organizmo

Dauguma alergijų atsiranda dėl nusilpusios imuninės sistemos ir užsiteršusio organizmo, nes ne kiekvienam žmogui tie patys alergenai sukelia alerginę reakciją. Yra manoma, kad 50-80 % imuninės sistemos priklauso nuo gero žarnyno bakterijų balanso. Kai žarnyne įsivyrauja blogos bakterijos, žarnyno sienelės išplonėja ir nesuvirškinti ar nevisiškai suvirškinti baltymai bei kitas nevisiškai suvirškintas maistas patenka į kraują. Imuninė sistema jų neatpažįsta ir palaiko priešais ir atakuoja - taip išsivysto alergija įvairiems maisto produktams, ypač baltymams, nes baltymai turi daugiausiai šansų būti nesuvirškinti ir todėl dažniausiai maisto alergija būna baltyminiam maistui - pieno produktams, riešutams, kiaušiniams, sojai, daugelis žmonių yra alergiški ar netoleruoja kviečių dėl juose esančio baltymo gluteino. Šiandien kviečių veislės yra modifikuotos taip, kad juose būtų kuo daugiau gluteino (nes gaunasi geresni kepiniai ir taip geriau prekybininkams), deja, žmogui tai nieko gero neduoda, nes organizmas yra neprisitaikęs apdoroti didelį kiekio gluteino ir vien dėl to per pastaruosius 10-20 metų labai padaugėjo alergijų kviečiams - kviečiuose esančiam gluteinui (gluteino randama daugelyje produktų, kiti grūdai taip pat turi gluteino, bet mažiau, todėl dažniausiai problemų nesukelia). Jie įtariate maisto alergiją, tai reikia nevartoti labiausiai alergiškų maisto produktų kokias 2 sav. Po to po vieną pradėti valgyti ir žiūrėti, kaip organizmas reaguoja. Jei alerginiai simptomai pradeda vėl pasireikšti, tai reiškia, kad jūs tam produktui esate alergiškas ir jo reikia vengti.

Alergija kaip narkotikas

Dažniai žmonės yra alergiški ar jautrūs tiems produktams, kuriuos jie labiausiai mėgsta ir sako, kad be jų negalėtų gyventi. O tai yra dėl to, kad organizmas, jei negauna šio maisto, siunčia į smegenis signalą (panašiai kaip narkomanui reikia dozės atsigauti), suvalgius alergiją sukeliančio maisto organizmas trumpam jaučia pasitenkinamą ir net gaminasi endorfinai ir kiti nuotaiką keliantys chemikalai, bet tai trunka trumpai ir po to pasireiškia alerginiai simptomai. Beje, tas pats vyksta ir su  saldumynų ir cukraus mėgėjais ir cukraus troškimą dar labiau sustiprina kandidos grybelinė infekcija (valgant daug cukraus ir saldumynų bei rafinuotų produktų ji įsivyrauja, bet randama visų žmonių kraujyje ir net padeda kontroliuoti cukraus kiekį, bet kai ši grybelinė infekcija išplinta, prasideda problemos, taip pat ji įsivyrauja žarnyne ir naikina gerąsias bakterijas. Kandidos augimą dar skatina antibiotikai ir gyvsidabris).

Kaip su alergijomis kovoja šiuolaikinė medicina ir daugelis žmonių?

Deja, šiuolaikinė medicina nuo alergijų kenčiantiems žmonėms mažai kuo gali padėti ir turi tik simptomus valdantį metodą - antihistamininius vaistus. Bet toks gydymo metodas prilygsta šiukšlių šlavimui po kilimu, histamino gamybos slopinimas alergijos nepašalina, o tik sušvelnina simptomus. Dar kartais daromos kortizono injekcijos (kortizoną gamina antinksčiai, bet jiems nusilpus gamyba sutrinka ir dėl to kaip tik ir pasireiškia alergijos), bet leidžiamas dirbtinis ne natūralus kortizonas, kuris per ilgesnį laiką dar labiau sugriauna imuninę sistemą ir taip pridaro daugiau žalos nei duoda naudos.

Kaip efektyviai atsikratyti alergijų?

Kadangi dauguma alergijų yra dėl nusilpusios imuninės sistemos, išsekusių antinksčių ir užsiteršusio organizmo tai atsakymas kaip ir aiškus - reikia atstatyti ir sustiprinti imuninę sistemą bei antinksčius ir išvalyti organizmą.

Kas silpnina imuninę sistemą?

Imuninę sistemą ir antinksčius labai silpnina stresas, todėl jo reikia kaip galima vengti, bei daryti atsipalaidavimo pratimus, tokius kaip gilus kvėpavimas, meditacija, savihipnozė.

Dar imuninę sistemą labai silpnina bloga mityba ir ypač cukrus - yra manoma, kad šaukštelis cukraus bent 50% prislopina imuninę sistemą bent 2 valandom. O kadangi daugelis žmonių nuolat vartoja cukrų ar jo turinčius produktus (saldumynus, baltų miltų gaminius, kurie beveik prilygsta cukrui), tai jų imuninė sistema yra nuolat prislopinta ir per ilgesnį laiką ji nusilpsta. Taip pat, cukrus labai sutrikdo žarnyno bakterijų balansą, nuo kurio kaip tik ir priklauso 50-70% imuninės sistemos. Todėl reikia atstatyti tinkamą balansą (80% gerųjų ir 20% blogųjų, jei šis santykis pakrypsta blogųjų bakterijų (tokių kaip kandidos) naudai, prasideda problemos). Gerųjų bakterijų dauginimąsi skatina bananai, špinatai, nepasterizuotas rūgpienis (surauginamas nepasterizuotas pienas) svogūnai, česnakai (žali, bet reikia vartoti saikingai, nes yra manoma, kad per didelis kiekis gali net ir sunaikinti bakterijas, nes česnakas yra natūralus antibiotikas, o antibiotikai naikina žarnyno bakterijas ir skatina blogųjų veisimąsi, bet vieningos nuomonės apie česnaką nėra), todėl net ir vienas antibiotikų kursas labai sutrikdo žarnyno floros balansą ir užima daug laiko ir pastangų jį atstatyti ir, deja, daugelis žmonių to neatstato. Dar galima vartoti žarnyno bakterijų papildus, bet problema yra ta, kad daugelis jų yra beverčiai ir bakterijos juose arba jau būna mirę ar pačios viena kitą suėdę arba kiekis būna labai mažas. Be to, dar skrandžio rūgštis daugelį jų sunaikina ir tik nedaugelis pasiekia žarnyną.

Žarnyno florą naikina chloras

Dar žarnyno florą naikina vandenyje esantis chloras, todėl krano vandenį reikia bent Brita filtru prafiltruoti, o butelių vanduo ne ką geriau, nes plastikiniai buteliai gaminai iš naftos ir jie skleidžia toksinus - Bisphenol A (BPA). Taip pat, puse buteliuose parduodamo vandens yra iš krano, tai klausimas, ar verta jį pirkti, ir dar plastikas labai teršia aplinką, nes jis nesuyra tūkstančius metų.

Dar imuninę sistema stiprina vitamino C vartojimas (po kelis gramus per dieną), vit. E ir kiti antioksidantai. Tik problema, kad daugelis papildų yra beverčiai ir geri papildai kainuoja nemažai. Jei norit sužinoti, kaip atsirinkti geros kokybės papildus, atsiųskit email info@lifecoachandy.co.uk, atsiųsiu edukacinį straipsnį.

Organizmo užterštumas ir imuninė sistema

Organizmo ir visų pirma žarnyno užterštumas yra tiesiogiai susiję su imunine sistema ir net yra sakoma, kad daugelis ligų prasideda žarnyne. O žarnynas kaip tik ir užsiteršia dėl sutrikusios žarnyno floros bei nesveikos mitybos. Kai organizmas nebesugeba neutralizuoti ar pašalinti atliekų ir toksinų per inkstus, žarnyną, plaučius, kepenis (kepenys neutralizuoja daugumą toksinų ir medžiagų apykaitos produktų), toksinai gali pradėti lįsti per odą (per odoje esančias prakaito liaukas toksinai yra natūraliai šalinami) spuogų ir bėrimų pavidalu ir tai dažnai diagnozuojama kaip odos alergija (ypač egzema, kuri dar vadinama odos uždegimu). Yra sakoma, kad oda yra kaip trečias inkstas. Ir jei inkstai nepašalina visų toksinų, tai jie pradeda lįsti per odą (oda taip pat natūraliai šalina toksinus per prakaito liaukas), spuogų ir bėrimų pavidalu. Oda taip pat atspindi kepenų ir žarnyno būklę.  Todėl išvalius organizmą egzema dažnai išnyksta. Dar egzema gali būti dėl nepakeičiamų riebalinių rūgščių (omega 3) deficito. Todėl patartina vartoti geros kokybės žuvų taukus ar linų sėmenų aliejų.

Kaip išvalyti užsiteršusį organizmą?

Patartina valgyti kuo daugiau žalio maisto, skaidulų, nes skaidulos yra kaip žarnyno šluota. Ir žinoma, reikia vengti cukraus, pieno produktų, kviečių ir rafinuotų produktų, apie kuriuos daugiau galite paskaityti ankstesniame straipsnyje - Bloga mityba - tiesus kelias į ligas. Gerai toksinams šalinti yra pirtys ir ypač infra raudonų spindulių, nes šio tipo spinduliai prasiskverbia žymiai giliau ir taip pat padeda atsikratyti riebaluose tirpstančių toksinų, tokių kaip BPA (Bisphenol A), PCB (Polychlorinated biphenyls) ir kt. Ateityje parašysiu atskirą straipsnį apie organizmo užterštumą ir valymą.

Šaltinis: www.buksveikas.net

Užsienio spaudoje galima rasti pranešimų, kuriuose teigiama, kad po kelių dešimtmečių gerosiomis žarnyno bakterijomis, nuo kurių priklauso ne tik mūsų pojūčiai pilve, bet ir imuninė sistema bei polinkis sirgti tam tikromis ligomis, praturtinti preparatai gali išstumti nuo 30 iki 50 proc. šiuo metu vartojamų vaistų.

Mat moksliškai pagrįstų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai vis daugėja.

Po antibiotikų būtini probiotikai

Žmogaus žarnyne gyvena apie kelis šimtus įvairių rūšių mikroorganizmų. Apie žarnyno mikrofloros įtaką žmogaus sveikatai prabilta dar XIX amžiaus pabaigoje. 3-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV probiotikais pradėta gydyti.

Netrukus atsirado ir panacėja nuo visų ligų laikyti antibiotikai. Be antibiotikų šiandien iš tiesų neįsivaizduojamas daugelio ligų gydymas, tačiau vis dažniau kalbama ir apie šalutinį antibiotikų poveikį – pirmiausiai vaistams atsparių ir todėl pavojingų bakterijų atsiradimą.

„Visuomenė dar mažai žino apie tai, kad be reikalo vartojami antibiotikai ne tik negydo, bet ir kenkia. Kadangi antibiotikai nemoka atsirinkti, kuri bakterija yra gera, o kuri – bloga, juos vartojant naikinamos ir gerosios žmogaus bakterijos, išbalansuojama natūrali žarnyno, odos ir kita mikroflora. Be to, formuojasi antibiotikams atsparios bakterijos, kurias žmogus perduoda kitiems. Taigi nukenčia ne tik vienas žmogus, bet visa visuomenė“, – teigė Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Rolanda Valintėlienė.

R. Valintėlienės teigimu, vertėtų žinoti, kad antibiotikai neveikia virusų. Jie naikina tik bakterijas, o kvėpavimo takų infekcijas, ypač viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, dažniausiai sukelia virusai. Be to, antibiotikais neturėtų būti gydomos netgi kai kurios bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, nesudėtingos salmoneliozės, dizenterijos formos. „Tyrimais nustatyta, kad ligų, susijusių su viduriavimu, eigai antibiotikai dažniausiai neturi įtakos“, – teigė pašnekovė.

Įvairių šalių duomenimis, net iki 50 % atvejų antibiotikai skiriami netinkamai, todėl vis daugiau vaistų tampa neveiksmingi net tuomet, kai jų labai reikia. Europoje bene daugiausiai atsparių antibiotikams bakterijų randama Rumunijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje.

2006 m. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60% infekcijų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gydomos antibiotikais. Antibiotikai paskirti 42% suaugusių ir 60% vaikų, sergančių virusinėms kvėpavimo takų infekcijomis, kurių jie negydo.

Ligoninėse antibiotikais gydoma apie 31% pacientų. Apie 25% iš jų vaistai skiriami profilaktikos tikslais – dažniausiai po operacijų. Lyginant su pažangesnėmis šalimis, Lietuvoje įprastas 3-4 dienų kursas šiam tikslui yra per ilgas.

Taip pat per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai. Nors 80-90% atvejų jie padeda, visada lieka rizikingi 10% Tiksliau nustatyti ligos sukėlėją bandoma tik apie 40% atvejų. Kai kurios gydymo įstaigos tikslesnei diagnostikai apskritai neturi sąlygų.

Anot Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos dr. Rolandos Valintėlienės, savo laiku nebuvo įvertinta, kad technologijos irgi turi savo galimybių ribas. Buvo manoma, kad atsiradus antibiotikui atsparioms bakterijoms, bus sukurtas kitas antibiotikas. 20-30 metų taip ir buvo.

Tačiau jau seniai kalbama apie tai, kad artimiausią dešimtmetį naujų antibiotikų sukurta nebus. Anot medikės, kai kurios farmacinės kompanijos netgi nutraukė antibiotikų kūrimo tyrimus. Joms nenaudinga į naują vaistą investuoti milijardus, kai po 3-5 metų jis tampa neveiksmingas.

Tuo tarpu šiandien daug tikimasi iš gerųjų žarnyno bakterijų turinčių preparatų – probiotikų. Jų kūrimui bei tyrimams visame pasaulyje teikiamas itin didelis dėmesys bei skiriamos milžiniškos pinigų sumos.

Gydomų ligų sąrašas plečiasi

Gydytojai su žarnyno mikrofloros sutrikimais sieja daugumą imuninių ligų, alergijos susirgimų ir net cukrinį diabetą. Pavyzdžiui, pastebėta, kad mūsų vaikų žarnyno bakterijų sudėtis skiriasi nuo gyvenančių kitose šalyse, taip pat skiriasi alergiškų ir nealergiškų žmonių žarnyno mikroflora.

Bene geriausiai ištirtas probiotikų poveikis sutrikus žarnyno veiklai, kai viduriavimą sukelia virusai. Įrodyta, kad probiotikų preparatai sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą. Taip pat jie turi profilaktinį poveikį: vartojant probiotikus, silpnėja arba visai nepasireiškia viduriavimas, kuris dažnai kyla gydant antibiotikais ar po gydymo. Nustatyta, kad antibiotikų sukeltas viduriavimas gali pasireikšti net po 8-10 savaičių, kai baigiamas gydymas antibiotikais.

Teigiamas probiotikų poveikis imuninei sistemai taip pat tiriamas, nors šioje srityje įrodymų dar trūksta. Buvo atlikta studija, kurios metu pastebėta, kad mokiniai, kurie reguliariai vartojo probiotikus, rečiau sirgo. Mokslininkai tai aiškina faktu, kad sutrinkus virškinimui sumažėja reikalingų medžiagų pasisavinimas, o trūkstant maisto medžiagų susilpnėja organizmo atsparumas.

Anot Briuselio Ziekenzuiso universiteto Pediatrijos departamento vadovo prof. Y. Vandenplaso, probiotikai teigiamai veikia žmogaus organizmą nepriklausomai nuo to, kaip jie gaunami – su fermentuotais pieno produktais, maisto papildais ar vaistais. Svarbiausias skirtumas tarp šių formų – efektyvumas.

„Įrodyta, kad maisto papildymas probiotikais, kurių poveikis kliniškai patvirtintas, yra labai naudingas prevenciškai. Taigi kasdien valgyti jogurtą arba kitokį probiotikais praturtintą maistą yra sveika. Tačiau beveik nėra įrodymų, kad probiotikais praturtintas maistas arba maisto papildai veiksmingi gydant. Ir nors sveikos mitybos įpročiai turi būti skatinami, jie negali pakeisti vaistų“, – teigė vaikų gastroenterologas moksliniame simpoziume, vasarą vykusiame Rio de Ženeire.

Medikas, kalbėdamas apie vaistus, turėjo omenyje šiuolaikinius probiotikus. Anot jo, prieš keletą metų apie probiotikus buvo kalbama kaip apie alternatyvų gydymą, tačiau pastaruoju metu jie vartojami kaip pagrindinis gydymo būdas. Ypač daug tikimasi iš probiotikų gydant įvairias vaikų infekcines bei virusines ligas.

Tarp gydymo ir profilaktikos

Probiotikai skirstomi į dvi grupes – bakterinės ir nebakterinės kilmės. Iš bakterinės kilmės mikroorganizmų bene geriausiai įrodytas Bifidobacterium (bifidobakterija) bei Lactobacillus (laktobakterija) teigiamas poveikis organizmui.

Trūkstant šių mikroorganizmų žarnyne, atsiranda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai: užkietėja viduriai arba, atvirkščiai, viduriuojama, sutrinka pieno produktų, cukraus, kalcio įsisavinimas, gaminama mažiau B grupės vitaminų, todėl žmogus dažniau serga peršalimo ligomis bei alergija.

Antroji probiotikų grupė – mieliagrybiai. Labiausiai kliniškai ištirtas mieliagrybis – Saccharomyces boulardii. Nustatyta, kad biologinės jo savybės panašios į normalios žarnyno mikrofloros apsaugines savybes, jis natūraliai atsparus antibiotikams ir skrandžio rūgštims.

Y. Vandenplasas pažymi, kad pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas probiotikų kokybei – ne tik gamybos aspektui, bet ir technologijai – kaip mikroorganizmus kuo ilgiau išsaugoti gyvybingus. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai su probiotikais parodė, kad išlaikyti reikiamą gyvybingų bakterijų skaičių preparate – vis dar sudėtinga užduotis. Tai priklauso ne tik nuo gamybos technologijos, bet ir, ko gera, nuo preparatų laikymo sąlygų.

Maisto papildai, kaip ir funkcinis, bakteriniais probiotikais papildytas maistas, tik sudaro palankesnes sąlygas žarnyno mikroflorai atsistatyti. Tai ypač naudinga, jei žmogus kurį laiką blogai maitinosi ar sirgo. Tačiau pasireiškus rimtesniems virškinimo sutrikimams, verta kreiptis į gydytoją, kuris geriausiai patars, kokį preparatą pasirinkti.

Visi mes puikiai pažįstame žarnyno bakterijų poveikį mūsų emocijoms. Tik prisiminkite, kaip jautėtės paskutinį kartą, kai susuko pilvą... Bet dabar aiškėja, kad tam tikros žarnyno bakterijos mūsų nuotaikas ir elgesį gali paveikti teigiamai. Pamažu aiškinamasi ir kokiu būdu jos tai daro, o mokslininkai pagal šiuos atradimus gali ieškoti ir būtų gydyti tokias psichines ligas, kaip depresija ar obsesinis-kompulsinis sindromas.

Mūsų žarnyne bakterijos apsigyvena iškart po gimimo, o mes, žmonės, su jomis palaikome svarbius simbiotinius santykius. Žarnyne esančių bakterijų kiekis yra kur kas didesnis, nei mūsų pačių ląstelių kiekis organizme, nors jų svoris yra nedaug didesnis už smegenų svorį. Bakterijos turi gausybę įvairių genų, galinčių pagaminti šimtus ir gal net tūkstančius cheminių junginių, o daugelis jų turi gebėjimą paveikti smegenų funkcijas. Būtina pažymėti, kad bakterijos geba gaminti ir kai kurias molekules, kurias smegenys natūraliai pasigamina signalų perdavimui – pavyzdžiui, dopaminą, serotoniną, gama-aminosviesto rūštį (GASR). Be to, didžiąją dalį smegenų sudaro riebalai, o daugelį tokių riebalų taip pat galima gauti iš bakterijų metabolinės veiklos, rašo www.newscientist.com.

Kuomet žarnyne bakterijų nėra, keičiasi smegenų struktūra bei funkcijos. Pelių, užaugintų sterilioje aplinkoje, kur nėra bakterijų, tyrimai rodo, kad pakinta tokių gyvūnų atmintis, emocinė būsena, elgesys: pelėms pasireiškia autizmo požymiai – jos negyviems objektams skiria tiek pat dėmesio, kaip ir kitoms pelėms. Tokio elgesio pasikeitimo priežastis – smegenų chemijos pakitimai. Pavyzdžiui, stebimi smarkūs serotonino perdavimo pokyčiai, taip pat kinta kai kurių kitų svarbių molekulių kiekiai smegenyse – pavyzdžiui, neurotrofinio faktoriaus, kuris yra itin svarbus formuojant naujas sinapses (neuronų tarpusavio jungtis).Šie atradimai suteikia pagrindo manyti, jog probiotikai – sveikatai naudingos bakterijos – taip pat turi įtakos smegenų veiklai.

Probiotikų idėja praėjusio amžiaus pradžioje pirmasis iškėlė rusų biologas Ilja Mečnikovas – jis pastebėjo, kad žmonės, gyvenantys tam tikrame Bulgarijos regione ir vartojantys daug fermentuoto maisto, gyvena ilgiau. Tačiau dabar atsiranda ir nauja sąvoka – psichinei sveikatai naudingi psichobiotikai.Nors psichobiotikų tyrimų sritis dar yra labai jauna, jau dabar esama ženklų, jog ji yra perspektyvi. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Kalifornijos technologijų instituto (JAV) moksininkai parodė, kad gyvenimo pradžioje gavus Bacteroides fragilis bakterijų, pakoreguojami tam tikri pelių su autizmo simptomais elgsenos bei virškinimo trūkumai. O ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad Bifidobacterium infantis yra efektyvus vaistas nuo laboratorinių gyvūnų depresijos.Kaip tiksliai žarnyno bakterijos veikia smegenis? Aiškėja ir mechanizmai. Pieno produktuose dažnai sutinkama bakterija Lactobacillus rhamnosus gyvūnams veikia kaip stiprus anksiolitikas – pagrindinis jos efektas yra GASR receptorių ekspresijos smegenyse reguliavimas. Šių pokyčių mediatorius – nervas klajoklis (nervus vagus), jungiantis žarnyną su smegenimis. Nukirtus šį nervą, L. rhamnosus vartojimas neturi jokio nerimą mažinančio ar GASR receptorių ekspresiją keičiančio poveikio.Taip pat įrodyta, kad L. Rhamnosus mažina pelių obsesinio-kompulsinio sindromo simptomus. Įdomu tai, kad bakterija keičia ne tik smegenų GASR receptorių reguliaciją, bet ir pati sintezuoja bei išskiria GASR.

Kiti moksliniai duomenys rodo, jog žarnyno bakterijos gali veikti smegenis ne tik per nervus vagus, bet ir, pavyzdžiui, moduliuojant imuninės sistemos veikimą, ir gaminant trumpų grandinių riebiąsias rūgštis. Panašiai, kaip dėl kai kurių genų veikimo tam tikros bakterijos tampa patogeniškomis (sukelia ligas), žarnyno bakterijų genų rinkiniai teikia naudą psichinei sveikatai. Tačiau kol kas nėra tiksliai nustatyta, kokie gi konkrečiai yra tie naudingieji genai. Gali būti, kad ateityje idealūs psichobiotiniai preparatai bus genetiškai modifikuoti organizmai su kelių skirtingų bakterijų genų rinkiniu.O iki tol galima teigti, kad siekiant teigiamo poveikio psichinei sveikatai, bakterijų kokteiliai bus efektyvesni už vieną konkrečią bakterijų rūšį.

Pavyzdžiui, 2011 metų tyrimu parodyta, kad Lactobacillus helveticus ir Bifidobacterium longum kombinacija sumažino sveikų savanorių depresijos ir nerimo simptomus. 2013 metų smegenų vaizdinimo tyrimas parodė, kad fermentuoti pieno produktai su keturiomis skirtingomis probiotinėmis bakterijomis yra sietini su silpnesniu smegenų grandinių, apdorojančių emocijas ir jutimus, aktyvumu. O tam tikros bakterijų atmainos gali sumažinti dirgliosios žarnos sindromą – dažną su stresu susijusį sutrikimą smegenų-žarnyno ašyje. Tikriausiai taip nutinka dėl „streso hormono“ kortizolio ir uždegimo molekulių, gaminamų imuninės sistemos, kiekių sumažinimo.

Šie atradimai yra perspektyvūs, tačiau tai nereiškia, kad jau dabar reikia lėkti į parduotuves ir iš lentynų šluoti jogurtus bei kefyrą: mokslininkams dar reikia atlikti gausybę darbo, kol bus sukurti psichobiotikai su kliniškai patvirtintu poveikiu, galintys prisidėti prie depresijos gydymo, o galbūt netgi pakeičiantys antidepresantus. Šiais laikais kuomet antidepresantų vartojimas yra dažnesnis nei bet kada anksčiau, efektyvios alternatyvos su mažesniu nepageidaujamų poveikių kiekiu būtų labai pageidautinos.

Šiuo metu mokslininkai vykdo tyrimą, kuriuo aiškinamasi, kaip žarnyno bakterijos veikia žmones, sergančius sunkiomis depresijos formomis. Jeigu paaiškės, kad bakterijų poveikis yra nuolatinis ir prognozuojamas, bus sukurtas stiprus pagrindas gydyti depresiją bakterijomis. Taip pat pradedami ir sveikų savanorių nerimo gydymo tyrimai Lactobacillus brevis bakterijomis, taikant placebo kontrolę.Ir nors jau dabar kai kuriuose informacijos šaltiniuose galima aptikti rinkodaros teiginių, kad probiotikai pasižymi psichobiotiniu poveikiu, tai nėra tiesa. Dabartinė JAV ir Europos Sąjungos įstatyminio reguliavimo stoka įvairių produktų gamintojams suteikia neregėtą laisvę skelbti išsigalvotus teiginius be juos patvirtinančių duomenų. Tačiau situacija keičiasi ir įstatymai ateityje turėtų apsaugoti vartotojus nuo apgaulingų reklamų. O kol kas tiesa yra tokia – tik nedidelė dalis išbandytų bakterijų pasižymi teigiamais neurologiniais poveikiais. Kai kurios bakterijos žūva mūsų skrandžiuose ar dar parduotuvių lentynose. O kitos, netgi pasiekusios mūsų žarnynus, gali būti bevertės sveikatos atžvilgiu.

XX a. pagrindinis mikrobiologijos tyrinėtojų tikslas buvo atrasti naujų būdų žudyti bakterijas antibiotikais. Šiame amžiuje tikslai šiek tiek pasikeitė – atrandama ir bakterijų nauda. Ir ne tik imuninei sistemai, bet ir psichinei sveikatai. O žinant, kad turtingesnėse valstybėse psichinės ligos daro kur kas daugiau žalos nei bakterinės infekcijos, gerųjų bakterijų poveikio smegenims tyrimai yra neįtikėtinai perspektyvi sritis.

​Ar apendiksas tik priešistorinio žmogaus, niekam nereikalinga liekana, ar vis dėlto atlieka kokią nors funkciją? Nemažai žmonių visą gyvenimą nugyvena, nesuprasdami, kokia jo funkcija. Kitiems tenka vykti į ligoninę operacijai, nes kyla grėsmė, kad apendicitas trūks. 8 – 9 cm kirmėlinė atauga gali pridaryti daug problemų.

Daugelį metų žmonės tikėjo, kad apendiksas dabar jau niekam nebereikalinga liekana. Vidaus organas, kuris kažkada labai seniai funkcionavo, tačiau dabar tapo visiškai bevertis.


2007 metais mokslininkai nustatė, kad JAV „Duke“ universiteto mokslininkai nustatė, kad šiame nedideliame organe kaupiasi gerosios bakterijos. Jos panaudojamos tuomet, kai sutrinka virškinimo sistemos veikla. Žarnose jie rado ploną gleivių sluoksnį, kuriame yra organizmą saugančių bakterijų. Viduriuojant, sergant virškinimo infekcijomis šios bakterijos iš žarnyno pašalinamos, tačiau tos, kurios yra apendicite išlieka. Kai išsenka gerųjų bakterijų atsargos žarnyne, pradedamos naudoti esančios pastarojoje ataugoje.

2011 metais šią teoriją patvirtino Niujorko ligoninės gydytojai. Jie pastebėjo, kad pacientai, sergantys kolitu ir kurių apendiksas nebuvo pašalintas, turėjo gerokai daugiau gerųjų bakterijų žarnyne. Tai reiškia, kad kirmėlinė atauga tinkamai funkcionuoja.

​Pieno produktų reklamoje dažnai girdime kaip giriamos jų sveikatai naudingos savybės: didina organizmo atsparumą, gerina virškinimą. Susidaro vaizdas, kad jeigu nori būti sveikas, tai užtenka tik skanų jogurtą suvalgyti. Vis gi, kas slepiasi po užrašu “probiotinis”? Ir ar tikrai toks produktas naudingas sveikatai?

Bet apie viską pradėkime nuo pradžių.

Žarnynas pilnas bakterijų

Žmogaus žarnyne yra daugiau nei 400 rūšių bakterijų. Viename grame storųjų žarnų turinio gyvena 10-1000 milijardų bakterijų. Sudėtingoje įvairių rūšių sąveikoje kiekviena bakterijų rūšis atlieka tam tikrą vaidmenį, o jų santykis turi įtakos sveikatai. Priklausomai nuo to, kokios rūšys dominuoja, priklauso ir mūsų sveikata.


Paprastai vietinės bakterijos taip gerai prisitaikę prie esamų sąlygų, kad svetimos turi labai mažai galimybių čia įsikurti. “Naujokai” dažniausiai pašalinami kartu su žarnyno turiniu. Tačiau kai santykinai padaugėja kai kurių floros bakterijų ir jos pradeda vyrauti, tuomet gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Pvz, pieno rūgšties bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri rūgština žarnyno turinį ir sudaro nepalankias sąlygas žalingoms bakterijoms veistis. Užgožus šias “gerąsias” bakterijas, atsiranda grėsmė susirgti infekcinėmis ligomis. Tokiu atveju gali pagelbėti papildomas probiotikų vartojimas.

Probiotikai

Probiotikai - tai organizmui naudingos bakterijos (“gerosios” bakterijos), kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą. Vartojamuose probiotikų produktuose daugiausia yra dviejų grupių bakterijų: pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillen) ir bifidobakterijų (Bifidobacterium). Jų natūraliai yra ir paprastuose rauginto pieno produktuose, tokiuose kaip jogurtas ar kefyras. Kartu kaip probiotikai į maisto produktų sudėtį gali įeiti ir mieliagrybiai. Jie labiau atsparūs skrandžio rūgštims nei bakterijos.

Probiotikams pasiekti žarnyną nėra labai paprasta: skrandžio rūgštys ir kitos virškinimo sultys įprastomis sąlygomis naikina su maistu patenkiančius svetimus mikroorganizmus. Taip pat ir specialiai vartojami probiotikai žarnyno florai yra kaip “naujokai” ir negalės ilgam čia įsitvirtinti (tik keletui savaičių), todėl esant poreikiui juos reikia vartoti reguliariai.

Nors ir neilgam laikui naudingos bakterijos apsigyvena žarnyne, vis gi, savo buvimo metu jos daro teigiamą poveikį sveikatai: palaiko floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Todėl pagal sveikos mitybos principus kasdien rekomenduojama išgerti stiklinę kefyro ar jogurto.

Svarbu žinoti

• Kadangi naudingų bakterijų kiekis laikui bėgant mažėja, maisto produktai su probiotikais turi būti kuo greičiau suvartojami. Be to, efektas išlieka tik keletą dienų ir tam, kad gauti naudos, probiotinius produktus reikėtų vartoti reguliariai.

• Kad pasiekti norimą efektą, vienam gramui probiotinio produkto reikalingas mažiausiai vienas milijonas bakterijų. Todėl rūgusio pieno produktų su įprastomis bakterijomis poveikis nėra toks ryškus, kaip produktų su specialiai išaugintomis probiotinėmis bakterijomis, kurios atsparesnės ir didesnė dalis ištveria virškinimo procesą.

• Žmonės, kurie dėl laktozės netoleravimo, privalo vengti pieno, geriau toleruoja probiotinius pieno produktus. Pieno rūgšties bakterijos padeda virškinti pieno cukrų - laktozę.

• Probiotinių mikroorganizmų yra ne tik jogurtuose ar kituose pieno produktuose. Jei yra ryškus probiotikų trūkumas (disbakteriozė), tikslingiau vartoti farmacinius preparatus su probiotikais kapsulių ar miltelių formoje.

• Kiekviena atskira bakterijų rūšis turi savo ypatingą veikimo būdą. Jei viena pieno rūgšties bakterijų rūšis turi tam tikrą poveikį, tai dar nereiškia, kad tokį pat poveikį turės ir kitos rūšies. Todėl prieš probiotikų vartojimą reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Nauda pagrįsta moksliškai

Kad būtų galima kalbėti apie probiotikų naudą sveikatai, turi būti atlikti tai įrodantys tyrimai.


Tyrimais įrodyta, kad probiotikai daro teigiamą poveikį viduriuojant, kai viduriavimą sukelia virusai. Jie sumažina viduriavimo trukmę ir stiprumą. Taip pat turi profilaktinį poveikį: reguliariai vartojant probiotikus, sumažinami arba visai nepasireiškia viduriavimai, kurie dažnai kyla po gydymo antibiotikais.

Teigiamas poveikis į imuninę sistemą paaiškėjo tyrimų metu, tačiau dar nėra galutinai įrodytas. Buvo atlikta viena studija, kurios metu pastebėta, kad mokiniai, kurie reguliariai vartojo probiotikus, rečiau sirgo. Logiška: kai trūksta probiotikų, sutrinka virškinimas, tuomet gali sumažėti reikalingų medžiagų pasisavinimas, o trūkstant maisto medžiagų susilpnėja organizmo atsparumas.

Taip pat manoma, kad probiotikai gali sumažinti žarnyne kenksmingų ir vėžį sukeliančių medžiagų koncentraciją. Tačiau ar iš tikrųjų gali sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, dar nėra įrodyta.

Prebiotikai

Prebiotikai dažnai maišomi su probiotikais, tačiau tai skirtingi dalykai. Prebiotikai - tai tam tikros balastinės (skaidulinės) medžiagos, kuriomis maitinasi “gerosios” žarnyno bakterijos. Todėl prebiotikų vartojimas skatina sveikatai naudingų bakterijų augimą, ir jie turi panašią reikšmę kaip ir probiotikai. Prebiotikų gausu skaiduliniame maiste: kruopų košėje, sėlenose, rupaus malimo duonoje. Rekomenduojamas skaidulų paros kiekis suaugusiajam yra 10-30 g, o vaikui - 0,5 g/kg.

Šaltinis: www.e-vaistine.lt

Žmogaus žarnynas yra ne tik virškinimo ir rezorbcijos organas, bet ir didžiausias organizmo imuninis organas – bent 80 proc. organizmo plazmos ląstelių yra plonosiose žarnose (1). Taigi sveikas žarnynas turi įtakos tiek organizmo mitybos, tiek imuninei sveikatai. Svarbus lemiantis veiksnys, turintis poveikio žarnyno sveikatai, yra žarnyno mikrofloros kokybė ir kiekybė – milijonai gerųjų bakterijų gyvenančių jame.

Virškinimo sistemos ligos

Jeigu sutrikdoma mikrofloros pusiausvyra (vadinama disbiozė), tai gali pakenkti žarnynui ir imuninei bei virškinimo sistemai. Dėl disbiozės gali išsivystyti daugybė ligų:

Infekcinis ir su antibiotikais susijęs viduriavimas (ASV)

Infekcinį viduriavimą paprastai sukelia mikrobinė infekcija, kuriai nustatyti reikia laiko. Iki šiol tai labiausiai paplitęs rimtas virškinimo sistemos sutrikimas. Su antibiotikais susijęs viduriavimas paprastai atsiranda dėl antibiotikų, kurie „žudo“ tiek gerąsias bakterijas, tiek patogenus, vartojimo. Abiem atvejais sumažėja mikroflora ir gali pablogėti virškinimo procesas, todėl žmogus pradeda viduriuoti ir (arba) suserga antrinėmis infekcijomis.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)

Tai yra funkcinis žarnyno sutrikimas, pasireiškiantis vidurių pūtimu, pilvo skausmu, viduriavimu ir (arba) vidurių užkietėjimu.

Kandida

Kandidamikozė (kandidos išvešėjimas) buvo nustatyta Amerikoje praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Žmogaus žarnyne paprastai yra nedidelis kiekis mieliagrybių, kuriuos kontroliuoja subalansuota mikroflora. Jeigu mikrofloros pusiausvyra sutrikdoma, mieliagrybių forma gali pasikeisti ir jų sporos prisitvirtinti prie žarnų sienelių. Tada organizme pasireiškia įvairūs simptomai, kaip antai pienligė, cistitas, grybelinės infekcijos, alergijos, raumenų skausmai ir pan.

Uždegiminė žarnų liga (UŽL)

Tai bendrinis opinio kolito (OK) ir Krono ligos, kurios pasireiškia lėtiniu žarnyno uždegimu, pavadinimas. Opinis kolitas pažeidžia storąjį žarnyną ir (arba) tiesiąją žarną, o Krono liga gali pasireikšti bet kur virškinimo trakte, bet dažniausiai terminaliniame klubinės žarnos gale ir (arba) storajame žarnyne.

Atopinė egzema

Tai odos uždegimas, kuris atsiranda nereguliariai, dažnai kaip atsakas į nusilpusią imuninę sistemą.

Laktazės trūkumas / laktozės netoleravimas

Suaugusiųjų laktozės trūkumas yra dažniausiai sutinkamas iš visų fermentų trūkumų. Daugiau kaip pusė pasaulio suaugusiųjų gyventojų netoleruoja laktozės(1). Laktozės netoleruojantys žmonės negali pasigaminti pakankamai laktazės, kad galėtų virškinti maistą, kurio sudėtyje yra laktozės. Todėl laktozė pasilieka žarnyne ir atsiranda viduriavimas, vidurių pūtimas ir pilvo skausmai.

 Probiotikai padeda išlaikyti sveiką žarnyną

Normalioje žmogaus organizmo mikrofloroje yra maždaug 1014 mikroorganizmų – arba 100 000 000 000 000 – daugiau kaip 400 žinomų padermių, kurios atlieka šias funkcijas:

  •  padeda apsisaugoti nuo patogenų – kadangi gerosios bakterijos geriau prisitaikę prie žemo pH žarnyno aplinkos(1,2), užkertamas kelias patogenams įsitvirtinti;

  •  padeda palaikyti imuninę sistemą – stimuliuoja su žarnynu susijusio limfoidinio audinio vystymąsi;

  •  gamina vitaminus – B grupės vitaminus ir vitaminą K3;

  •  virškinimo ir rezorbcijos – skaido skaidulas į trumposios grandinės riebalų rūgštis.

 Autizmas

Pastaraisiais metais buvo nustatytas ryškus ryšys tarp virškinimo problemų ir autizmo (3,4).  Esminis faktorius, palaikantis normalų virškinimo traktą yra apie 1,5 kg jame gyvenančių naudingųjų bakterijų (5,6,7). Be jų mes tiesiog negalime būti sveiki. Sveiko žarnyno funkcijos, mokslininkams žinomos labai senai, yra daugialypės ir darančios didelę įtaką.
 

Normalių subalansuotų žarnyno bakterijų vaidmuo (žarnyno floros) sveikam vaikui:

  •  Įprasta žarnyno flora turi apsauginį vaidmenį prieš invazinius patogeninius mikroorganizmus. Ji gamina į antibiotikus panašią substanciją, kuri padeda ištirpinti virusų ir bakterijų lipidų membraną.

  •  Jos vaidina svarbų vaidmenį virškinime ir maistinių medžiagų pasisavinime.

  •  Jos sintetina įvairias amino rūgštis, vitaminą K, pantoteno rūgštį (vitaminą B5), tiaminą (vitaminą B1), riboflaviną (vitaminą B2), niaciną (vitaminą B3), folio rūgštį (vitaminą B9), piridoksiną (vitaminą B6) ir ciankobalaminą (vitaminą B12).

  •  Padeda perdirbti tulžies rūgštį ir dalyvauja cholesterolio apykaitoje.

  •  Vaidina pagrindinį imunomoduliatoriaus vaidmenį, skatindamos antikūnių gamybą, interferono sintezę.

Šis mikroskopinis pasaulis mūsų žarnyne yra gerai organizuotas. Sveikuose žmonėse  dominuoja "gerosios" bakterijos, kurios nuolat kontroliuoja daugybę patogeninių- “blogųjų” bakterijų. Mokslininkams dar nėra žinoma priežastis, dėl ko pas autizmu sergančius vaikus žarnyno flora yra nepakankama (3,4).Kuomet efektyvus probiotikas patenka į žarnyną, laikui bėgant jis padeda išvalyti "bloguosius" mikrobus ir atkurti normalų virškinimo traktą.
 

Idealus probiotinis produktas 

Idealaus probiotinio produkto savybės:

  • daugybė bakterijų padermių - probiotiniam virškinimo trakto poveikiui;

  • atsparumas rūgščiai terpei - probiotinių mikroorganizmų gyvybingumo virškinimo trakte užtikrinimui;

  • didelis kiekis gyvybingųjų mikroorganizmų - gerųjų bakterijų kolonijų padidinimui;

  • ilgas galiojimo laikas ir atsparumas temperatūrinei kaitai (iki 25˚C).


Nuorodos

1. Adolfsson O, Meydani SN, Russell RM (2004). Yoghurt and gut function. Am. J. Clin Nutr. 80:245-56.
2. Macfarlane S and Macfarlane GT (2003). Food and the Large Intestine. In: Fuller R and Perdigon G, eds. Gut Flora, Nutrition, Immunity and Health. Blackwell Publishing, Oxford, pp. 24–51 2003.
3. Rimland B., “New hope for safe and effective treatments for autism”, Autism Research Review International, 8:3, 1994.
4. Shaw W., Biological Treatments for Autism and PDD, 1998. ISBN 0-9661238-0-8
5. Cummings J.H., Macfarlane G.T. (1997), “Role of intestinal bacteria in nutrient metabolism”, (Review) (104 refs), Journal of Parenteral & Enteral Nutrition, 1997, 21(6):357-65.
6. Cummings J.H., Macfarlane G.T. (1997). “Colonic Microflora: Nutrition and Health”, Nutrition, 1997, vol.13, No.5, 476-478.
7. Finegold S.M., Sutter V.L., Mathisen G.E. (1983), Normal indigenous intestinal flora in: Human intestinal flora in health and disease (Hentges D.J., ed), pp3-31. Academic Press, London, UK.

Šaltinis: www.manosveikata.lt

​Žmogaus žarnyne egzistuoja didelė ekosistema, kurią sudaro įvairūs mikroorganizmai, turintys įtakos žmogaus fiziologijai, imuninei sistemai, bendrai svei­katos būklei. Tarp daugybės mikroorganizmų dalis jų yra išskirtinai svarbūs sveikatai ir veikia kaip probio­tikai. Probiotikai – tai išgrynintos žarnyno bakterijos, pritaikytos vartoti, siekiant užtikrinti normalią žarnyno mikroflorą. Genetikai nustatinėja naujas probiotikų pa­naudojimo galimybes, aiškindamiesi, kaip žarnyno mi­kroflora veikia žmogaus fiziologiją ir imuninę sistemą.

Žmogaus žarnyno mikroflora

Žmogaus žarnyną yra kolonizavusios įvairios bak­terijos, kurių kiekis gerokai didesnis už somatinių ir germinacinių žmogaus ląstelių kiekį. Naujausiomis technologijomis nustatyta, kad visame virškinimo trakte yra įvairių rūšių bakterijų, šimtai rūšių ant odos, tūkstančiai – burnos ertmėje ir žarnyne. Žarnyno bak­terijos turi įtakos žmogaus fiziologijai, imuninės siste­mos funkcionavimui, mitybai. Simbiotinis ryšys tarp žarnyno mikrofloros ir žmogaus organizmo yra ilgai besivystęs procesas, kuris svarbus dėl vykstančių me­tabolinių procesų ir kitų reikšmingų veiksnių tiek bak­terijoms, tiek žmogaus organizmui.

Veiksniai, sutrikdantys žarnyno mikrofloros pusiaus­vyrą, gali būti labai įvairūs – nutukimas, visą gyvenimą trunkančios ar sunkios ligos, pavyzdžiui, uždegiminės žarnyno ligos, storosios žarnos vėžys, sukeliančios žar­nyno disbiozę. Nustatyta, kad žarnyno mikrofloros pu­siausvyra yra labai svarbi bendrajai ir žarnyno sveikatai.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jung­tinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracijos kriterijais, probiotikai yra mikroorganizmai, gaminami kaip maisto papildai, galintys pagerinti sveikatos bū­klę. Šiuo metu probiotikams gaminti dažnai naudoja­mos Lactobacilus ir Bifodobacterium. Abiejų genčių bakterijos yra įprastinė žarnyno mikroflora. Manoma, kad probiotikai įvairiomis atliekamomis funkcijomis turi teigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Šios funkcijos skiriamos į kelias grupes – gebėjimas stiprinti žarny­no gleivinės barjerą, skatinti imuninės sistemos atsa­ką į uždegimą ir veikti antagonistiškai patogenus, ga­minant antimikrobines medžiagas arba konkurencin­gai jungiantis su žarnyno gleivinėje esančiais recepto­riais, neleidžiant prisijungti patogeninėms bakterijoms.

Siekiant išsiaiškinti probiotikų veikimo mechaniz­mus, kuriais šios bakterijos turi įtakos žmogaus sveika­tai, atliekama daugybė mokslinių tyrimų. Tokios ana­lizės vadinamos probiogenomika. Tiriami įvairūs ge­nai, baltymai, metabolinės medžiagos, norint suprasti probiotikų ir mikrofloros, tarpusavio įvairių bakterijų ir mikroorganizmų bei žmogaus ryšius.

Laktobacilos ir bifidobakterijos

Žarnyne skaičiuojami trilijonai bakterijų, kurios skirstomos į 5 rūšis: FirmicutesBacteroidetesActi­nobacteriaProteobacteria ir Fusobacteria. Jų koncen­tracija žarnyne yra įvairi. Suaugusio žmogaus žarnyne vyraujanti bakterijų rūšis yra Firmicutes, retkarčiais net iki 90 proc. visų esančių bakterijų. Vaikų žarnyne yra mažiau rūšių bakterijų, vyrauja Actinobacteria ir bi­fidobakterijos. Mikroorganizmų rūšių pasiskirstymas priklauso nuo įvairių veiksnių – pH, tulžies rūgšties, peristaltikos aktyvumo, gleivių, aplinkos veiksnių – mitybos ir medikamentų ir pačių mikroorganizmų – ad­hezijos galimybių, bakterijų išskiriamų fermentų, me­tabolinio aktyvumo, baktericidinių medžiagų gamybos.

Tik gimusio žmogaus žarnynas yra sterilus, tačiau iškart po gimimo jis greitai kolonizuojamas. Natūra­lūs mikroorganizmų šaltiniai – mamos gimdymo ta­kai, aplinkos veiksniai.

Nustatyta daug veiksnių, kurie atsakingi už mi­krofloros skirtumus tarp vaikų ir suaugusiųjų – gyvenimo būdas, aplinka, mityba, gestacinis amžius, gydymas antibiotikais. Gimdymo kelias taip pat turi didelės įtakos – gimstant natūraliais gimdymo keliais dominuoja laktobacilosTai rodo, kad laktobacilos yra kolonizavusios sveikos moters urogenitalinę sistemą ir tai yra normali mikroflora. Didelę dalį su laktobacilo­mis sudaro ir bifidobakterijos, kurios vyrauja norma­liai žindytų vaikų žarnyne.

Kitas svarbus mikroorganizmų natūralus šaltinis yra žmogaus pienas. Nustatyta, kad jame esantys oli­gosacharidai yra labai svarbūs vystantis vaiko žarny­no mikroflorai.

Žarnyno mikroflora yra svarbi skaidant polisacha­ridus, glikozaminoglikanus, apsaugo žarnyną nuo pa­togeninių mikroorganizmų. Normalios žarnyno mi­krofloros gaminami elementai reikalingi ir žmogaus imuninės sistemos vystymuisi. Įrodyta, kad žarnyno mikroflora yra svarbi IgA gamybai, taip pat T ląste­lių populiacijai. In vitro įrodyta, kad laktobacilos gali skatinti žmogaus imuninės sistemos atsaką aktyvinant T ląsteles ir slopinant uždegimą. Taip pat įrodyta, kad žmogaus žarnyno bakterijos gamina medžiagas, ku­rios skatina imuninės sistemos atsaką ir apsaugo nuo uždegimo. Mokslininko Mazmaniano komanda iškėlė hipotezę, kad žmogaus genomas nekoduoja visų būti­nų imuninės sistemos vystymosi grandžių, tai gali pri­klausyti nuo žarnyno mikrofloros gaminamų metabo­litų. Ši hipotezė padėjo atrasti pagrindines mikroorga­nizmų molekules, tokias kaip kapsulės polisacharidus, kurie svarbūs imuninei sistemai.

Žarnyno mikroflora svarbi ir vitaminų gamybai, tulžies rūgščių metabolizmui. Pagrindinės trumpų­jų grandinių riebalų rūgštys gaminamos iš mikro­organizmų išskiriamų elementų žarnyne. Butira­tas yra vienas pagrindinių epitelinių ląstelių ener­gijos šaltinių.

Žarnyno mikroflora ir ligos

Keliuose tyrimuose ištirtas galimas ryšys tarp žar­nyno mikrofloros sudėties ir įvairių ligų, tokių kaip ne­krotizuojantis enterokolitas, 1 ir 2 tipo cukrinis diabe­tas, dirgliosios žarnos sindromas, atopinės ligos, aler­gijos ir storosios žarnos vėžys. Šių ligų patogenezėje svarbi disbiozė, kuri apibūdinama kaip mikrofloros pusiausvyros sutrikimas, lemiantis metabolinius po­kyčius ir sutrikdytus bakterijų tarpusavio ryšius. Ma­noma, kad yra daug veiksnių, galinčių sukelti mikrof­loros pasikeitimus virškinimo trakte – antibiotikų var­tojimas, psichologinis stresas, radiacija, sutrikusi žar­nyno peristaltika, mitybos įpročiai.

Aptarsime keletą pagrindinių ligų, kurių patogene­zėje yra svarbi disbiozė.

Autoimuninės ligos

Autoimuninės ligos vystosi, kai žmogaus imuni­nė sistema atakuoja ir pažeidžia organizmo savas ląs­teles ir audinius, pavyzdžiui, 1 tipo cukrinis diabetas, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, alerginė astma. Daugelio šių ligų tiksli etiologija vis dar nėra žinoma, tačiau manoma, kad disbiozė gali būti reikšmingas pa­togenezinis veiksnys. Celiakija yra plonojo žarnyno uždegiminė liga, kai sutrinka baltymų skaidymas. Iš­matų mikrofloros analizė parodė reikšmingai sumažė­jusius bifidobakterijų, Clostridium histolyticumC. li­tuseburense ir Faecalibacterium prausnitzii kiekius, o padidėjusius Bacteroides / Prevotella rūšių kiekius.

1 tipo cukrinis diabetas – tai insulino trūkumas, nu­lemtas imuninio kasos beta ląstelių pažeidimo, mano­ma, susijęs su aplinkos veiksniais. Tačiau tyrimuose su žiurkėmis nustatyta, kad žarnyno mikrofloros pasi­keitimai turi reikšmingos įtakos 1 tipo cukrinio diabe­to progresavimui.

Uždegiminės žarnyno ligos

Šiuo metu nėra visiškai aiškus genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis. Tyrimai su gy­vūnais parodė, kad kliniškai nustatomas gleivinės už­degimas gali būti susijęs su imuninės sistemos nepa­kankamumu. Šie atradimai paskatino ieškoti žarnyno uždegiminių ligų etiologinių veiksnių. Nustatyta, kad gyvūno žarnyne bakterijos gali sukelti gleivinės užde­gimą, ir tik tada pradeda vystytis kolitas. Kaip minėta anksčiau, manoma, kad disbiozė galėtų būti pagrindinė žarnyno uždegiminių ligų vystymosi priežastis. Esant aktyviai uždegiminei žarnyno ligai, nustatyta, kad su­mažėja Clostridium leptumEubacterium ir bifidobak­terijų. Taip pat nustatyta, kad žarnyno mikrofloros ga­minamos medžiagos, tokios kaip butiratas, dalyvauja reguliuojant imuninę sistemą, kai sergama uždegimi­nėmis žarnyno ligomis.

Alerginės ligos ir žarnyno mikroflora

Vakarų pasaulyje alerginių ligų paplitimas vis didė­ja, be to, tai viena dažniausių lėtinių ligų grupių vaikys­tėje. Didėja sergamumas atopinėmis ligomis – alergi­niu rinokonjunktyvitu, astma, atopine egzema. Šios li­gos dažnai susijusios su 2 tipo T helperių ląstelių (Th2) citokinais IL-4, IL-5, IL-3, kurie skatina IgE gamybą. Nustatyta, kad pirmasis alergijos pasireiškimo kelias dažniausiai būna per virškinimo traktą – maisto aler­gija yra pagrindinė suaugusių žmonių problema, ku­rie serga atopine egzema. Pažeista žarnyno barjerinė funkcija leidžia lengviau į gleivinę patekti antigenams, kurie sukelia imuninės sistemos reakciją ir uždegimi­nių citokinų išsiskyrimą. Tai sukelia alergines reakci­jas ir pažeidžia imuninę sistemą.

Esama hipotezių, kad didėjantis alerginių ligų pa­plitimas išsivysčiusiose šalyse yra susijęs su sumažėju­siais infekciniais veiksniais, kurie provokuotų imuninę sistemą ir imunoreguliacinius mechanizmus per žar­nyno mikroflorą. Remiantis kita hipoteze, daugėja žar­nyno mikrofloros pakitimų dėl dažnėjančio antibiotikų vartojimo ir netinkamos vaikų mitybos. Abiem atve­jais reguliaciniai mechanizmai kontroliuoja Th2 atsa­ką, kuris susijęs su alerginėmis ligomis. Tačiau vis dar nėra žinoma, kokią įtaką disbiozei gali turėti ankstyva­me amžiuje vartoti antibiotikai ar individuali genetika.

Keliuose tyrimuose tirta mikroflora vaikams, kurie serga alerginėmis ligomis. Nustatyta, kad sveiko orga­nizmo žarnyne vyrauja bifidobakterijos.

Bifidobakterijos – sveika žarnyno mikroflora

Mokslininkas Tissieras su komanda praeitame šimtmetyje pirmą kartą išskyrė bifidobakterijas išma­tų pasėlyje krūtimi maitintiems vaikams. Nuo pat pra­džių bifidobakterijos domino mokslininkus dėl hipote­zės, kad jos būtinos sveikam organizmui, tačiau reikė­jo detalesnių molekulinių tyrimų. Atliktuose tyrimuose gauta duomenų apie bifidobakterijų poveikį žarnynui. Atrastos molekulės, kurias žmogaus žarnyne gami­na būtent bifidobakterijos. Tyrinėjant gausybę bifido­bakterijų rūšių, nustatyta, kad jų kolonizacija žarnyne ir metabolinis aktyvumas yra svarbūs normaliai žar­nyno mikroflorai ir tai yra viena pagrindinių bakterijų žmogaus gyvenimo pradžioje. Mokslininkai tyrinėjo įvairias bifidobakterijų rūšis – B. longum ssp. longumB. longum ssp. infantisB. bifidum ir B. breve. Nusta­tyta, kad genetiškai šios bakterijos yra prisitaikiusios prie žmogaus žarnyno, išskiria medžiagas, reikalingas sėkmingai žarnyno kolonizacijai ir išgyvenimui jame. Vienas pavyzdžių yra augalų polisacharidai ir mucinas, kuriuos suskaidyti geba tik bifidobakterijos, o paties žmogaus išskiriami fermentai negeba. Tai yra vienas geriausių pavyzdžių, rodančių mikroorganizmų reikš­mę mūsų sveikatai.

Glikanai ir glikoproteinai, kuriuos gamina žmogus, yra pagrindinis bakterijų energijos šaltinis, ypač dis­talinėje storosios žarnos dalyje, kurioje angliavande­nių kiekis ribotas. Mucinas yra didelis polimeras, ku­ris padengia žarnyno gleivinę, suformuodamas pagrin­dinį gleivinę dengiantį sluoksnį, ir teikia pagrindines žmogaus organizmo gaminamas energijos medžiagas mikrobams. Nustatyta, kad B. bifidum genai atsakingi už mucino metabolizmą ir tam tikrų fermentų sintezę.

Kitas bifidobakterijų prisitaikymas prie žmogaus žar­nyno yra skaidyti tam tikras medžiagas, esančias žmo­gaus piene. Nustatyta, kad B. longum ssp. infantis turi genus, koduojančius fermentų sintezę, kurie skirti skai­dyti piene esančias medžiagas, taip pat dalyvauja šlapa­lo metabolizme. Šlapalas yra svarbus azoto šaltinis žmo­gaus piene ir tai gali atspindėti dar vieną adaptacijos me­chanizmą gyventi specifinėje aplinkoje vaikų žarnyne.

Tolesni tyrimai parodė, kad bifidobakterijos gali išlikti stresinėje aplinkoje, kai padidėja rūgščių iš­siskyrimas iš skrandžio, tulžies rūgščių kiekis žarny­ne, esant osmotiniams pokyčiams. Šios bakterijos turi genetiškai nustatytus mechanizmus, kaip prisitaikyti nepalankiomis sąlygomis.

Kita svarbi mikrofloros dalis – laktobacilos

Priskaičiuojama apie 145 laktobacilų rūšys, kurios tarpusavyje skiriasi filogenetiškai, fenotipiškai, pagal atliekamas funkcijas. Laktobacilos, aptinkamos žmo­gaus žarnyne, yra L. acidophilus, L. casei, L. crispa­tus ir kt. Įdomu, kad laktobacilos nustatytos ir skran­dyje, ir plonajame žarnyne. Dalis jų rūšių naudojamos kaip probiotikai. Šios bakterijos, kaip ir bifidobakteri­jos, taip pat turi įvairius adaptacijos išgyventi žarnyne mechanizmus, dalis jų geba daugintis ir išlikti pasitel­kiant laktozę, dalis – cukrų sistemą, dalis jungiasi prie mucino. Nustatyta, kad laktobacilos koduoja fermen­tus, kurių atliekamos funkcijos leidžia šioms bakteri­joms adaptuotis žarnyne. Vienas pavyzdžių – tulžies rūgščių hidrolazė, įvairios baktericidinės medžiagos.

Žarnyno gleivinė ir probiotikai

Kaip minėta, probiotikų bakterijos, žarnyne gamin­damos specifines molekules, kurios gali būti metaboli­tai, baltymai, polisacharidai, kitos medžiagos, turinčios įtaką imuninei sistemai, atlieka įvairias funkcijas. Nu­statyta, kad įgimta ir įgyta imuninė sistema storajame žarnyne yra susijusi su svarbiomis žarnyno funkcijo­mis, tokiomis kaip naudingųjų medžiagų absorbcija.

Anatomiškai žarnyno gleivinė sudaryta iš vienas­luoksnio epitelio, po kuriuo yra lamina propria sluoks­nis. Tai sterilus ir sudarytas iš įvairių imuninių ląste­lių sluoksnis. Epitelį sudaro didelės stulpelinės ląste­lės, kurių pagrindinė funkcija yra medžiagų absorbcija ir apsauginė funkcija nuo bakterijų. Epitelyje esančios Paneto ląstelės turi įtakos įgimtam imunitetui, kadan­gi geba gaminti antimikrobines medžiagas ir muci­ną, taip suformuodamos apsauginį gleivinės sluoksnį. Įgytas imunitetas žarnyno gleivinėse sudarytas iš lim­foidinio audinio, susijusio su lamina propria, kurį su­daro B ląstelės, makrofagai, dendritinės ir T ląstelės.

Manoma, kad svarbiausias probiotikų veikimas yra per T ląsteles – T helperius ir reguliacines T ląsteles, ku­rios išskiria uždegiminėse reakcijose dalyvaujančius in­terleukinus. Makrofagų pagrindinė funkcija yra pašalin­ti patekusius patogenus, o dendritinės ląstelės dalyvauja tiek įgimtos, tiek įgytos imuninės sistemos reakcijose.

Taigi ryšys tarp žarnyno gleivinės, makrofagų, den­dritinių ląstelių, žarnyno mikrofloros yra atsakingas už žarnyno imuninės sistemos vystymąsi. Šį procesą re­guliuoja specifiniai receptoriai, kurie atpažįsta bakte­rijas, tarp jų ir probiotikus.

Bakterijų sienelės dalys ir probiotikai

Manoma, kad probiotikai turi specifines moleku­les, kurios dengia arba susijungia su mikrobų ląstelė­mis. Nustatyta, kad sienelėse esančių makromoleku­lių struktūra gali tiesiogiai jungtis su žinduolių ląstelė­mis ir atlikdamos savo funkcijas turėti teigiamos įtakos sveikatai. Šios mikrobų ekstraceliulinės molekulės yra: polisacharidai, peptidoglikanai, kapsulės polisachari­dai, fimbrijos ir pilės, paviršių dengiantys baltymai ir kt. Svarbu paminėti, kad visos šios ląstelių dalys yra ir patogeninėse bakterijose, kurios svarbios išlikimui ir kolonizacijai žmogaus žarnyne. Nustatyta, kad sąvei­kos tarp mikroorganizmų ir žmogaus ląstelių gali būti įvairios – nuo simbiozės iki komensalizmo.

Aptarsime keletą bakterijų sienelių dalių ir jų įtaką.

Peptidoglikanai

Bakterijų sienelės komponentai dalyvauja imuni­nėse reakcijose įvairiais mechanizmais – peptidoglika­nai gali būti taikiniai molekulėms, kurios prisijungia toksines medžiagas, taip pat gali būti per receptorius, prie kurių jungiasi įvairios rūgštys, esančios tiek gram­teigiamų, tiek gramneigiamų ląstelių sienelėse. Tokie imuninės sistemos aktyvinimo keliai nustatyti L. sali­varius bakterijose, kurių tyrimai in vivo parodė, kad šių bakterijų komponentai gali skatinti net IL-10 gamybą.

Polisacharidai

Tyrinėjant Bacteroides bakterijas, nustatyta, kad jos gamina polisacharidus, kurių dalis daly­vauja reguliuojant imuninę sistemą. Šie atradimai leido nustatyti, kad kapsulės ar egzopolisacharidai yra svar­būs veiksniai bakterijų kolonizacijai, mikroorganizmų ir žmogaus fiziologijai, imuninės sistemos reguliavi­mui. Svarbus atradimas tas, kad tokiomis pačiomis sa­vybėmis pasižymi ir patogeniniai mikrobai, kurie savo sienelių dalis naudoja bioplėvelėms formuoti, adhezi­jai prie audinių, antifagocitiniam veikimui.

Kapsulių polisacharidai taip pat nustatyti ir bifido­bakterijose, ir laktobacilose. Pastebėta, kad veikiant makrofagams, kapsulės polisacharidai skatina imuni­nės sistemos slopinimą.

Paviršiaus baltymai

Bakterijos sienelėse yra su sienelėmis susijusių baltymų, kurių funkcija labai įvairi. Žmogaus žarny­no laktobacilos gamina S-baltymą, kurio funkcija yra jungimasis prie žarnyno sienelės gleivinės. Šis balty­mas taip pat dalyvauja imuninės sistemos reguliavi­me, skatindamas antiuždegiminių citokinų išsiskyri­mą, taip pat gali aktyvinti įvairius uždegiminius fak­torius makrofaguose.

Žmogaus žarnyno ir mikrofloros sąveika

Šiuo metu vis dar plačiai tiriama sąveika tarp pro­biotikų ir žmogaus žarnyno ląstelių. Dažniausiai tyri­mai atliekami su gyvūnais, tik mažoje jų dalyje daly­vavo žmonės.

Viename tyrimų nustatyta, kad L. plantarum po­rūšis, esant uždegiminei reakcijai, siunčia signalus iš­skirti IL-6, IL-10 bei T ląstelėms, kurios aktyvinamos dalyvauti imuninėse reakcijose. Kitame tyrime nusta­tyta, kad pakeitus mitybos įpročius, pasikeitė mikrof­lora, kuri lėmė lipidų profilio pasikeitimą, gliukone­ogenezės ir aminorūgščių metabolizmą.

Apibendrinimas

Probiotikų vartojimas šiuo metu pagrįstas teigiamu poveikiu žarnyno mikrofloros atkūrimui ir pusiausvy­ros palaikymui tam tikromis sąlygomis, tačiau vis dar trūksta detalesnių duomenų apie jų įtaką sveikatos ge­rinimui. Siekiant užpildyti šią spragą, atliekama daug mokslinių tyrinėjimų, kuriuose molekuliniu lygiu sie­kiama išsiaiškinti, kaip probiotikų bakterijos veikia žmogaus bendrąją sveikatą. Taip pat ieškoma naujų biožymenų, kurie leistų atrasti naujų bakterijų, tinka­mų būti probiotikais. Šie tyrinėjimai pradėti visai nese­niai, tačiau jau pasirodė pirmieji rezultatai, teigiantys, kad įtakos turi mikrobų ląstelių sienelės dalys, kurios dalyvauja žmogaus ląstelių ir mikrofloros tarpusavio sąveikoje ir taip turi įtakos sveikatai.

Probiotikų apibrėžimas nuolat kinta. Tiriamos blogo­sios ir gerosios bakterijos, mitybos įtaka joms ir jų įtaka sveikatai. Tiriami ir bakterijų rūšių individualūs bruožai, galintys turėti įtakos gerinant sveikatą, o tai garantuoja probiotikų naudos didėjimą atliekant tolesnius tyrimus.

Parengta pagal Turroni F., Ventura M., Buttó L.F. et al. Molecular dialogue between the human gut microbiota and the host: a Lactobacillus and Bifidobacterium perspective. Cellular and Molecular Life Sciences 2013. DOI 10.1007/s00018-013-1318-0.

Parengė gyd. Dainora Butkutė // Žurnalas „Internistas“

Šaltinis: www.pasveik.lt

​Sergančius ciroze probiotikai gali veiksmingai apsaugoti nuo hepatinės encefalopatijos, kuri yra galutinė ir sunkiausia šios kepenų ligos stadija. Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Amerikos gastroentoroliogijos asociacijos klinikinės praktikos žurnalas „Clinical Gastroenterology and Hepatology“.

Hepatinė encefalopatija yra galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis dėl visiškai sutrikusių kepenų funkcijų. Iš pradžių ligonis greit nuvargsta, tampa mieguistas, sutrinka intelektualiniai gebėjimai, keičiasi asmenybė. Vėliau pasireiškia neurologiniai simptomai: sutrinka kalba ir pusiausvyra, atsiranda traukuliai.

„Šis stiprus naujas tyrimas nustatė, kad probiotikai keičia kepenų ciroze sergančių ligonių žarnyno mikroflorą ir apsaugo nuo hepatinės encefalopatijos. Gautieji rezultatai siūlo saugesnę, gerai toleruojamą ir turbūt pigesnę alternatyvą dabartiniams gydymo metodams“, žurnale rašo dr. David W. Victor.

Indijos sostinėje Naujajame Delyje buvo tiriami ciroze sergantys pacientai, kuriems grėsė hepatinė encefalopatija, tačiau ji dar nebuvo pasireiškusi. Lygindami probiotikų ir placebo vartojimą, mokslininkai nustatė, kad probiotikų gavusiems pacientams hepatinė encefalopatija išsivystydavo rečiau.

Vartojant probiotikus, nepastebėta jokų šalutinių reiškinių ir nė vienam iš pacientų neprireikė gydymo nutraukti. Pasak autorių, šie rezultatai rodo, kad probiotikai buvo panašiai veiksmingi kaip ir dabar įprastas gydymas laktulioze, tačiau probiotikus žmogaus organizmas toleruoja kur kas geriau.

Tyrimas truko daugiau nei metus, jame dalyvavo 185 ligoniai, atsitiktinai suskirstyti į tiriamąją ir kontrolinę grupes. Hepatinė encefalopatija išsivystė atitinkamai septyniems ir keturiolikai ligonių.

Atliekant šį tyrimą nedalyvavęs dr. D. W. Victor teigia, kad dėl dydžio, trukmės ir išsamumo jis yra svarbus indėlis tiriant hepatinę encefalopatiją. Pats dr. D. W. Victor yra žymus kepenų specialistas, dirbantis Hiustono metodistų ligoninės transplantacijos centre.

Dėl iš organizmo nepašalinamų toksinų smegenis pažeidžianti hepatinė encefalopatija išsivysto beveik 45 proc. ligonių, sergančių kepenų ciroze. Tokių ligonių perspektyvos yra blogos – 58 proc. jų miršta per pirmuosius metus, 77 proc. – per trejus metus. Visuotinai sutariama, kad reikia ieškoti saugesnių ir pigesnių būdų tokiems ligoniams gydyti.

Žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganzimai ir jų įtaka žmogaus sveikatai yra viena labiausiai mokslininkus dominančių ir daug žadančių temų, pastebi medicalnewstoday.com.

Šaltinis: www.sveikatossodas.lt

Nėščiosioms vartojant probiotikų maisto papildus, gali sumažėti rizika, kad jos susirgs diabetu, o jų vaikai ilgainiui taps nutukę, teigia suomių mokslininkai.

Nėštumo laikotarpiu paprastai padidėja cukraus kiekis kraujyje, ir tai vadinama gestaciniu diabetu, dėl kurio padidėja rizika susirgti antrojo tipo diabetu ir tikimybė, kad gimęs kūdikis vaikystėje bus nutukęs arba susirgs diabetu.
 
Žurnale „British Journal of Nutrition" paskelbto tyrimo autoriai teigia, kad vartojant probiotikų maisto papildus gestacinis diabetas išsivysto 20 procentų rečiau. Gestacinis diabetas yra dažniausias nėščiųjų medžiagų apykaitos sutrikimas.
 
Turku universiteto mokslininkai tai pat nustatė, kad probiotikus vartojusios nėščiosios pagimdė mažiau stambių naujagimių.
 
Buvo tiriamos 256 moterys pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais, jas suskirsčius kontrolinę ir placebo grupes bei tas, kurioms patarinėjo mitybos specialistas. Pastarosioms moterims buvo duodama papildų su gerosiomis bakterijomis Lactobacillus rhamnosus GG ir Bifidobacterium lactis Bb12.
 
Praėjus trims mėnesiams, mokslininkai nustatė, kad gestacinis diabetas pasitaikė 13-kai procentų probiotikus vartojusiųjų moterų grupėje, ir tai buvo žymiai mažiau nei placebo (36 proc.) ar kontrolinėje (34 proc.) grupėse. Vėliau taip pat nustatyta, kad probiotikų vartojimas sumažino tikimybę, kad naujagimiai bus stambūs. Be to, nepastebėta jokio šalutinio probiotikų poveikio ar jų įtakos nėštumo trukmei.
 
Pasak mokslininkų, gautieji rezultatai rodo, kad probiotikų vartojimas nėštumo laikotarpiu gali būti saugus ir nebrangus būdas kovojant su pasaulyje itin sparčiai plintančiu metaboliniu sindromu.

​Kūdikiai, kurių laukdamos jų mamos vartojo probiotikus ir kurie gerųjų bakterijų gauna vos gimę, turi mažesnę tikimybę sirgti alergijomis, rodo anksčiau atliktų tyrimų analizė.

 
Paprastai gydytojai nėščiosioms ar mažiems vaikams nerekomenduoja nei vartoti probiotikų, nei jų vengti, ir kol kas dar per anksti šitoje srityje atlikti tokį didelį šuolį, sako dr. Eric Formo iš Pitsburgo (JAV) vaikų ligoninės.
 
„Remiantis mūsų gautais rezultatais, probiotikai turi apsauginį poveikį prieš alegrijas, tačiau dar reikia kai ką išsiaiškinti, kol visuomenei galėsime pateikti bendro pobūdžio rekomendacijų“, sako vienas tyrimo autorių dr. E. Formo.

Virškinimo trakte gyvenančios bakterijos siejamos su imuninės sistemos sveikata. Tad suvartojant pakankamai probiotikų – panašių į mikroorganizmus, esančius raugintuose pieno produktuose ar mielių rauge – irgi galima, logiškai mąstant, palaikyti sveiką imuninę sistemą, teigia mokslininkai.
 
Kadangi alergijos ir astma atsiranda dėl itin jautraus imuninės sistemos reagavimo, atlikta tyrimų, kad būtų įvertintas probiotikų poveikis tokiomis sąlygomis.
 
Mokslininkai išanalizavo 25-ių tyrimų, kai probiotikų papildų gaudavo neščiosios ir kūdikiai iki metų amžiaus, duomenis. Tyrimuose, kurie truko nuo kelių mėnesių iki metų, buvo naudojamos kontrolinės grupės, praneša „Reuters Health“.
 
Pagal tėvams pateiktus klausimynus buvo siekiama nustatyti, ar maži vaikai ir toliau buvo jautrūs bendro pobūdžio alergijoms, tokioms kaip riešutų ar žiedadulkių alergijos, ir ar jiems pasireiškė dusulys dėl pasunkėjusio kvėpavimo arba atsirado astmos požymių.
 
Kūdikiams, kurie probiotikų gavo dar įsčiose ir vos gimę, tikimybė susirgti alergijomis buvo 12 proc. mažesnė palyginti su kontroline grupe. Tačiau ši tikimybė nebuvo mažesnė, jai kūdikiai probiotikų ėmė gauti tik gimę.
 
Taip pat nenustatyta, kad skirtųsi tikimybė susirgti astma priklausomai nuo to, ar kūdikiams buvo duodama probiotikų. Tyrimo ataskaita paskelbta JAV pediatrų akademijos žurnale „Pediatrics“.
 
Probiotikai paprastai laikomi saugia maistine medžiaga, nesukeliančia šalutinio poveikio, tačiau kol kas nėra aišku, kurios konkrečios gerosios bakterijos yra veikliausios ir kokios turi būti jų vartojimo dozės, pastebi kita tyrimo autorė prof. Mimi Tang. Ji dirba Australijos Parkvilio karališkosios vaikų ligoninės alergijų ir imunologijos skyriuje.
 
Dr. E. Forno mano, kad jų gautos išvados patvirtina vadinamąją higienos hipotezę, kodėl pastaraisiais dešimtmečiais daugėja alergijų.
 
„Tautoms tampant labiau industrializuotoms ir išsivysčiusioms, jos tampa ir švaresnės, tad būdami maži susiduriame su mažiau mikrobų, ir todėl sumažėjo infekcijų“, sako jis. O susidūrimas su bakterijomis labai jauname amžiuje padėdavo žmogaus imuninei sistemai išmokti savireguliacijos ir atpažinti, su kuo kovoti, o su kuo – ne.
 
„Mes tikimės, kad mūsų tyrimo rezultatai paskatins mokslininkus išsiaiškinti ne tai, ar probiotikai gali apsaugoti nuo alergijų, o kaip jie sėkmingiausiai gali tai padaryti“, sako dr. E. Forno.
 
Mokslininkai nurodo, kad reikia atlikti tyrimų apie probiotikų poveikį astmai, tam kruopščiai atrenkant probiotikų gentis ir rūšis bei nustatant ilgesnį stebėjimo laikotarpį.
 
Mokslininkai gerųjų bakterijų naudą žmogaus sveiktai ėmė nagrinėti maždaug prieš šimtą metų.
 
Dabar probiotikai suprantami kaip kuo įvairiausios gerosios bakterijos, mažinančios žalingų (patogeniškų) mikroorganizmų populiaciją žmogaus organizme, kurios gerina savijautą ir stiprina imuninę sistemą. Žodis probiotikas graikų kalba reiškia „gyvenimui“.
 
Probiotikų funkcijoms atlikti dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai.

„Mes nustatėme, kad antibiotikus vartojusiems vyresnio amžiaus pacientams ligoninėse ar globos namuose tam tikri probiotikai gali smarkiai sumažinti tikimybę patirti Clostridium difficile bakterijos sukeliamą viduriavimą“, sako tyrimo vadovas dr. Bradley Johnston iš Toronto vaikų ligoninės tyrimo instituto.

Antibiotikus vartojantiems asmenims – ypač tiems, kas gydomas ligoninėje, kyla pavojus netekti dalies žarnyne gyvenančių gerųjų bakterijų, o tai leidžia išvešėti Clostridium difficile bakterijai.

Apskritai, Clostridium difficile infekcija siejama su sunkesne ligos eiga, didesniu mirštamumu ir daugiau sveikatos  komplikacijų. Paprastai ši infekcija iššaukia skrandžio dieglius ir viduriavimą, o itin sunkiais atvejais sukelia gaubtinės žarnos uždegimą. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, dėl Clostridium difficile sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 14 tūkstančių amerikiečių, praneša „Reuters Health“.



​Probiotikų gebėjimas palaikyti burnos sveikatą ir apsaugoti dantis nuo ėduonies yra „žadantis“, nors kol kas vos keli tyrimai gavo aiškių klinikinių rezultatų.

Italijos ir Švedijos mokslininkų atliktą ankstesniųjų tyrimų analizę paskelbė žurnalas „Nutrients“, praneša nutraingredients.com.
 
Mokslininkai įvertino 23-jų klinikinių tyrimų apie probiotikus ir burnos sveikatą duomenis ir padarė išvadą, kad „probiotikų vartojimas kariesui išvengti pateikė žadančių rezultatų net jei tik nedaug tyrimų gavo aiškius klinikinius rezultatus“.
 
Mokslininkai ieško įvairių kelių, kaip probiotikai gali padėti burnos sveikatai, siekiant išvengti  dantų apnašų sukeliamų ligų kaip kariesas, gingivitas ir periodontitas ar susilpninant blogą burnos kvapą (halitozę).
 
Daugelis tokių tyrimų susitelkė ties bakterija streptococcus mutants, kuri laikoma pagrindine dantų ligų sukėlėja. S. mutants prikimba prie dantų per dantų apnašas, o tada cukrų verčia rūgštimi, kuri griaužia dantų emalę.
 
„Dviejuose trečdaliuose atrinktų tyrimų probiotikai parodė gebėjimą sumažinti S. mutants kiekius seilėse ir/ar apnašose nepriklausomai nuo to, kokios probiotikų gentys ar rūšys buvo naudojamos. Tačiau tas poveikis nebuvo tolygus ir greičiausiai trumpalaikis“, rašo apžvalgos autoriai.
 
Tačiau pastaruoju metu gauta duomenų, kad karieso susidarymą lemia ne tik S. mutants bakterijos. Iš tiesų, besivystant kariesui, kinta ir ant dantų gyvenančių bakterijų populiacija.
 
Analizė apėmė 23 klinikinius tyrimus, iš kurių keturi laikomi puikios, devyni – geros, o 10 – blogos kokybės. Tyrimams buvo naudojami kelios įvairių probiotikų  padermės.
 
Du iš tyrimų gavo statistiškai reikšmingų skirtumų apie karieso išsivystymą po 15-21 mėnesių, kai buvo vartojami probiotikai.
 
Tyrėjai daro išvadą, jog tam, kad probiotikai burnos sveikatai duotų galimos naudos, juos turbūt reikėtų naudoti „beveik kasdien“.
 
Autoriai pastebi, kad visi nuo karieso saugantys produktai (fluoras ir  chlorheksidinas) turi būti vartojami dažnai, tad ir probiotikus reikėtų įterpti į tokius kasdien vartojamus produktus kaip dantų pasta.
 
Mokslininkai probiotikų naudą žmogaus sveiktai ėmė nagrinėti maždaug prieš šimtą metų.
 
Dabar probiotikai suprantami kaip kuo įvairiausios gerosios bakterijos, mažinančios žalingų (patogeniškų) mikroorganizmų populiaciją žmogaus organizme, kurios gerina savijautą ir stiprina imuninę sistemą. Žodis probiotikas graikų kalba reiškia „gyvenimui“.

​Kalbėdami apie negalavimus, paprastai minime širdį, galvą, sąnarius, kepenis. Ne išimtis ir gydytojai, retai kada paciento paklausiantys apie žarnyno funkciją. Tačiau, statistiniais duomenimis, daugelio ligų pradžia susijusi su žarnynu. Net 90 proc. suaugusiųjų, dažniausiai patys to nė neįtardami, kenčia nuo žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimo – disbakteriozės. Ji sukelia įvairius negalavimus: „nevirškinimą”, rėmens graužimą, apetito pakitimus, pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą, taip pat lėtines uždegimines ligas, ginekologines ligas, sezoninę ar nuolatinę alergiją, hipertoniją, migreną ir t.t. Net onkologiniai procesai gali būti siejami su virškinamosios sistemos veiklos sutrikimais.

Žarnyno funkcijos

Atsainus požiūris į žarnyną, organizme atliekantį itin svarbias funkcijas, - neteisingas ir žalingas. Šis organas ne tik šalina „šiukšles", bet ir atlieka daug kitų darbų, todėl jam taip pat būtinas dėmesys, priežiūra, o kartais ir pagalba.

Maisto skaidymas ir pasisavinimas

Žarnyno ertmės bakterijos iki galo suskaido maisto medžiagas, kurios žarnyno sienelėse esančių bakterijų dėka yra pasisavinamos.

Mikroelementų pasisavinimas

Žarnyno sienelėse esančios bakterijos taip pat susiurbia vandenį ir svarbiausias mineralines medžiagas - geležį, kalcį, magnį ir kt. Dažnai sunkiai pagydomos mažakraujystės, kalcio stokos priežastys susijusios su virškinimo problemomis.

Vitaminų gamyba ir pasisavinimas

Žarnyne gyvena apie 400-500 rūšių įvairių bakterijų, o viename grame žarnyno turinio rastume 30-40 milijardų bakterijų. Jos susijusios su gyvybiškai svarbių vitaminų, fermentų, hormonų ir kitų būtinų medžiagų gamyba ir pasisavinimu. Pavyzdžiui, žarnyno lazdelė ne tik skaido maistą, bet ir gamina vitaminus В1, В2, B3, В6, B12, K, biotiną, panteno, folio rūgštį ir kt.

Apsauga nuo infekcinių ir onkologinių ligų

Sveikas žarnynas geba sunaikinti bet kokį ligos sukėlėją - bakteriją ar grybelį. Jame gaminami vitaminai palaiko normalią imuninės sistemos veiklą. Dar 1982 m. Latvijos mokslo akademija paskelbė atradusi schemą, kaip pažeidžiamas imunitetas vėžiui. Pasirodo, kad, baltymams pūvant storajame žarnyne, gaminasi metanas, kuris sunaikina B grupės vitaminus.

Žarnyno VEIKLOS SUTRIKIMAI

Kas tas vidurių užkietėjimas?

Jeigu maistas būna žarnyne daugiau nei 24-32 val., tai vadinama vidurių užkietėjimu. Ne visada viduriai būna kieti, gali kamuoti nepakankamas išsituštinimo jausmas, mažas išmatų kiekis. Tai jau yra problema, galinti sukelti rimtesnius negalavimus.

Pagrindinės žarnyno darbo sutrikimo priežastys:

1. Didelio kaloringumo, bet mažos apimties maistas. Dažniausiai tai rafinuotas, konservuotas, „negyvas", daug kartų apdorotas ir ilgai galiojantis maistas. Pavyzdžiui, tradiciniai greiti pusryčiai - sumuštinis su kava - neturi ląstelienos, būtinos žarnynui. Nėra naudingi ir visų mėgstami miltiniai produktai, pvz., batonas, makaronai, blynai, varškėčiai, picos ir pan.

2. Natūralaus tuštinimosi noro nepaisymas. Privalome sutvarkyti savo dieną taip, kad pakaktų laiko natūraliems organizmo poreikiams. Tokie pasiteisinimai, kaip „nespėsiu į darbą", „nepatogu išeiti", „nėra kada", nėra svarus argumentas.

3. Nepakankamas skysčių kiekis. Pagrindinė organizmo sudedamoji dalis - vanduo, be jo visi vidiniai procesai pradeda strigti. Privalome išgerti bent 6-8 stiklinės gryno švaraus vandens kasdien. Kuo didesnis kūno svoris, tuo daugiau.

4. Antibiotikų vartojimas. Antibiotikai žarnyne veikia kaip atominė bomba - išnyksta visa, kas gyva, o lieka tik patvariausieji, pvz., pelėsiniai grybeliai, kurie neatlieka jokio naudingo darbo.

5. Nejudrus gyvenimo būdas, ilgalaikiai stresai. Žarnynas juda tiek, kiek juda kūnas. Kai dieną iš dienos sėdime, nejudame, nejuda ir žarnynas. Tuomet „priprašyti" jį veikti būna labai sunku.

Yra vienas labai paprastas naminis žarnyno veiklos įvertinimo būdas. Išgerkite 2-3 valgomuosius šaukštus šviežių burokėlių sulčių ir stebėkite savo šlapimo spalvą. Jeigu šlapimas nusidažo, tuomet jūsų žarnynas dirba nepakankamai efektyviai.

ŽARNYNO FUNKCIJŲ ATKŪRIMAS

Atkūrus žarnyno funkcijas, atsiveria keliai viso organizmo valymuisi. Nėra prasmės gerti vaistų ar reikalingų papildų, jeigu normaliai neveikia žarnynas. Dėl jame esančių toksinų atsiranda 80 proc. ligų.

Žarnyno veiklą gerina pasninkavimas bent kartą per savaitę. Tai sutaupo daug organizmo energijos, kuri paprastai švaistoma pertekliniam maistui virškinti. Pasninko metu organizmas šią energiją gali panaudoti kitoms gyvybiškai svarbioms reikmėms. Po jo rekomenduojama valgyti maistą, turintį daug ląstelienos, t.y. šviežių daržovių, sveikų, daigintų grūdų, kruopų, įvairių sėklų, ankštinių, riešutų.

Jautrią žarnyno sienelių gleivinę ramina vitamino A turinčios daržovių sultys - ypač morkų, špinatų, burokėlių. Jos padeda atsinaujinti tiek storojo, tiek plonojo žarnyno gleivinei. Rekomenduojamas jų kiekis - 300-500 ml kasdien. Ypač sunkiais atvejais rekomenduojama prie tam tikrų daržovių pratintis laipsniškai. Pvz., iš pradžių kopūstų sultis gerti skiestas morkų sultimis, po to pamažu didinti jų kiekį. Anot žymaus natūropato Uokerio, 300 ml šviežių kopūstų sulčių per dieną suteiks žarnynui ir visam organizmui daugiau nei 50 kg konservuotų ar virtų kopūstų.

Pagrindinės taisyklės, kurios naudingos ne tik žarnyno veiklai, bet ir visam organizmui:

· Kol ryte nesituštinau, tol nevalgau!
· Nevalgau, jeigu nenoriu.
· Nevalgau, jeigu esu piktas, liūdnas ar nelaimingas.
· Nevalgau naktį ir nemiegu dieną, tai sukelia užkietėjimus.
· Valgau lėtai ir maisto neužsigeriu.
· Maistą gerai sukramtau, todėl mano dantys sveiki ir žarnynas gerai veikia.
· Nevalgau labai karšto ar labai šalto maisto, vengiu ilgai galiojančių ir kenksmingų maisto priedų turinčių produktų.

​Тai skambės kaip mokslinė fantastika, bet atrodo, kad žmonių organizme gyvenančios bakterijos, savo kiekiu 100 kartų viršijančios mūsų nuosavas ląsteles, gali daryti įtaką mūsų mitybos potraukiams ir nuotaikoms, skatindamos mus valgyti tai, ko jos nori.

Tai gali baigtis net nutukimu.

Straipsnyje, kuris šią savaitę pasirodė žurnale „BioEssays“,Kalifornijos universiteto San Franciske, Arizonos valstijos universiteto ir Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai iš mokslinės literatūros tyrinėjimų prieina išvados, kad mikrobai daro įtaką žmonių valgymo įpročiams ir maisto pasirinkimui, paskatindami vartoti tokį maistą, prie kurio jie geriausiai auga, o ne pasyviai tenkindamiesi tomis medžiagomis, kurias nusprendžiame jiems pasiūlyti, rašo news-medical.net.

Bakterijų rūšys varijuoja pagal maistines medžiagas, kurių joms reikia. Kai kurios pirmenybę teikia riebalams, o kitos – cukrui. Tačiau jos ne tik varžosi tarpusavyje dėl maisto ir nišos savo ekosistemoje (mūsų virškinamuosiuose traktuose), bet ir dažnai turi visai skirtingų tikslų negu mes, jei kalbėsime apie mūsų pačių veiksmus, sako daktarė Athena Aktipis, Kalifornijos universitete San Franciske įkūrusi Evoliucijos ir vėžio centrą.

Nors kol kas neaišku, kaip tai vyksta, autoriai mano, kad įvairios mikrobų kolonijos, vadinamos žarnyno mikrobioma, gali daryti įtaką mūsų sprendimams, išleisdamos į žarnyną signalines molekules.

Kadangi žarnynas yra susijęs su imunine sistema, endokrinine sistema ir nervų sistema, šie signalai gali turėti įtakos mūsų fiziologiniam atsakui.

„Žarnyno bakterijos yra manipuliacinės, - sakė Evoliucijos ir vėžio centro direktorius bei vienas iš tyrimo autorių, daktaras Carlo Maley. – Mikrobiomoje tvyro interesų įvairovė. Kai kurie iš jų sutampa su mūsų pačių mitybos tikslais, kiti – ne“.

Laimė, mes galime padaryti poveikį šiems mikroskopiniams, vienaląsčiams gyventojams, sąmoningai koreguodami tai, ką valgome, teigė C. Maley. Pokyčiai mikrobiomoje įvyksta per 24 valandas nuo mūsų mitybos pasikeitimų.

„Mūsų mityba turi milžinišką įtaką mikrobų populiacijoms žarnyne, - sakė C. Maley. – Tai ištisa ekosistema ir ji kinta minutėmis“.

Japonijoje, kur valgoma daug jūržolių, žmonių žarnynuose aptinkama netgi specialių bakterijų, virškinančių jūros dumblius.

Tyrimai rodo, kad žarnyno bakterijos iš dalies gali daryti įtaką mūsų mitybos sprendimams per nervą klajoklį, kuris jungia 100 mln. virškinamojo trakto nervinių ląstelių su smegenų pagrindu.

„Mikrobai turi sugebėjimų manipuliuoti elgesiu ir nuotaika, koreguodami nervo klajoklio nervinius signalus, pakeisdami skonio receptorius, gamindami toksinus, kurie priverčia mus jaustis blogai, ir išleisdami chemines medžiagas, kurios priverčia mus jaustis gerai“, - sakė A. Aktipis, šiuo metu dirbanti Arizonos universiteto Psichologijos fakultete.

​Kelioninė diarėja - liga, kuri persekioja kelionėse. Išgirdus žodį kelionė, nejučia mintyse atsiduriame ten kur šilta, kur gaivus vėjelis, kur kažkas egzotiška ir mūsų akių paprastai neregima.

Vasarai einant į pabaigą, rudenėjant ar įsibėgėjus atšiauriai žiemai, norisi vėl „sugauti“ vasarą šiltuose egzotiškuose kraštuose. Kad kelionė būtų nepamirštama ir pilna įspūdžių, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina likus mėnesiui iki kelionės pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo sveikatos būklę ir skiepus bei truputį pasidomėti ką reikėtų žinoti apie saugų maistą bei vandenį.

1. Kelioninės diarėjos paplitimas

Keliautojų diarėja yra dažniausias susirgimas kelionėse. Infekcinių ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, kiekvienais metais 20-50 % keliautojams pasireiškia diarėja, kuri dažniausiai išsivysto per pirmąja kelionės savaitę. Pagrindinis lemiantis faktorius yra kelionės kryptis. Besivystančios šalys, esančios Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, priskiriamos didelei susirgimo rizikai.

Itin padidintą riziką turi keliautojai, kurie serga cukriniu diabetu, virškinimo trakto lėtinėmis ligomis ir turintys nusilpusį imunitetą dėl gretutinių ligų ar vartojamų vaistų. Pirminis užsikrėtimo šaltinis yra pavojingais mikroorganizmais ar jų toksinais užkrėstas maistas ir vanduo. 

2. Pagrindiniai simptomai

Diarėja – tai dažnas tuštinimasis neįprastai skystos konsistencijos išmatomis, kurių kiekis didesnis negu 250 g per parą. Daugumai susirgusiųjų diarėja pasireiškia staiga. Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai ar jų toksinai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Be pagrindinio diarėjos požymio dažnai pasireiškia ir apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija. 

3. Kelioninės diarėjos sukėlėjai 

80% kelioninių diarėjų yra bakterinės kilmės, pagrindiniai sukėlėjai yra bakterijos (pvz. Esherichia coli, Shigella, Salmonella, Vibrio cholerae). Kita dalį diarėjų sukelia virusai (pvz. virusiniai hepatitai A ir E, Rotavirusas) ir pirmuonys (pvz. Gardia lamblia, Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolytica ir Cyclospora). 

4. Prevencija

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), galima apsisaugoti nuo kelioninės diarėjos, tačiau būtina laikytis asmens higienos ir saugaus maisto taisyklių. PSO saugaus maisto keliautojams rekomendacijose iškelia 5 sprendimus/raktus, kurie padėtų išvengti užsikrėtimo patogeniniais mikroorganizmais per maistą ir vandenį.

5 saugaus maisto raktai:

Rankų higiena 

Plaukite rankas dažnai ir visada prieš liečiant maistą ar prieš valgį. Pavojingi mikroorganizmai yra dirvožemyje, vandenyje ir ant nešvarių rankų. Žmogus nenusiplovęs rankų gali užkrėsti maistą pavojingais mikroorganizmais jį laikant ar gaminant. Jei apsilankėte maisto parduotuvėje ir lietėte žalius produktus, ypač žalią mėsą, grįžę būtinai nusiplaukite rankas vandeniu ir muilu. Venkite liesti gyvus gyvūnus, skirtus maistui, nes jie gali perduoti infekcines ligas pvz. kaip paukščių gripą.

Maisto atskyrimas

Jei pirksite maistą iš gatvės turgaviečių ar atvirų užkandinių, būkite tikri, kad termiškai apdorotas maistas yra atskirtas nuo žalio, išskyrus vaisius ir daržoves, kuriuos visada galima ir patartina nulupti prieš vartojant. Rizikingas maistas laikomas tas, kuris neapdorotas termiškai pvz. žali ar nepilnai išvirti kiaušiniai, savos gamybos majonezas, padažai ir įvairūs desertai. Šiuose produktuose lengvai gali daugintis bakterijos ir jei šie produktai laikomi kartu su virtais, yra tikimybė, kad ir maistas apdorotas termiškai taps užkrėstas ir nesaugus vartoti. 

Maisto apdorojimas 

Geriausia valgyti maistą, kuris yra termiškai apdorotas ir yra pilnai išvirtas ar iškeptas.

Rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių, paukštienos, kurios vidus yra raudonas ar mėsos sultys yra rausvos spalvos ir maltos mėsos patiekalus, kurie nėra pakankamai iškepę. Pavojingi mikroorganizmai yra sunaikinami teisingai gaminant valgį, tai yra termiškai apdorojant ir palaikant ne mažiau kaip 60º C temperatūrą. 

Maisto laikymo temperatūra

Jei maistas laikomas kambario temperatūroje bent kelias valandas jau yra rizika užsikrėsti infekcija suvalgius tokio maisto, nes tokia temperatūra yra geriausia mikroorganizmams plisti ir daugintis maiste. Venkite maisto, kuris nėra laikomas karštai ir šaldytuve ar kitoje šaldymo vietoje. Kaip matote paveikslėlyje pavojingiausia temperatūros zona yra nuo 5º C iki 60º C, prie jos bakterijos gali greitai daugintis ir plisti maiste. Norint, kad maistas būtų saugus reikėtų jį laikyti virš 60º C arba žemesnėje nei 5º C. 

Pasirinkimas 

Ledai, geriamasis vanduo, ledo kubeliai ir nevirintas pienas gali būti užkrėsti pavojingais mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis, jei šie produktai padaryti iš užkrėstų ingredientų. Jeigu abejojate jų saugumu, venkite jų. Nulupkite visus vaisius ir daržoves, jei juos valgote žalius. Venkite tokių, kurių žievelė yra pažeista, nes toksiniai chemikalai gali susiformuoti dėl pažeisto ar supelijusio maisto. Žalios lapinės daržovės gali būti užkrėstos mikroorganizmais, kuriuos sunku pašalinti. Jei abejojate, dėl šių daržovių higieninių sąlygų, venkite jų. 

Saugus vanduo arba jo dezinfekcija

Jei yra galimybė gerkite buteliuose laikomą geriamąjį vandenį ir visada patikrinkite ar jis buvo sandariai uždarytas. Jei abejojate ar tai saugus vanduo, gerkite vien virintą vandenį, karštą arbatą ar gazuotus sufasuotus gėrimus. 

Užviręs vanduo pasiekia 100º C temperatūrą, prie kurios visi mikroorganizmai žūsta. Virkite vandenį ne mažiau kaip 1 min. Jei nėra sąlygų vandenį virinti, pasirūpinkite dezinfekuojančiomis priemonėmis, kurios yra įvairios ir naikina patogeninius mikroorganizmus, pvz. Jodo tinktūros (2% tirpalo) 5 lašus, jodo tinktūros (10% tirpalo) 8 lašus įlašinkite arba 1-2 jodo tabletes įmeskite į 1 litro talpos, 25º C temp. vandenį ir palaikykite 30 min. prieš gerdami.

Jei vanduo šaltesnis, palaikykite ilgiau, maždaug iki 1 val. Toks jodo dezinfekavimo metodas sunaikina dauguma patogenų. Tačiau jodo tinktūros ar tablečių negalima vartoti ilgiau nei 1-2 mėn., nes gali atsirasti skydliaukės problemų. Taip pat jo nepatartina naudoti nėščiosioms ir žmonėms, turintiems skydliaukės problemų.

Gėrimai, kurie yra buteliuose ir sufasuoti, laikomi saugiais. 

Ką daryti, jei pasireiškė kelioninė diarėja?

Jei jau susirgote, pats svarbiausias dalykas yra išvengti dehidratacijos. Organizmo dehidratacija – didelio kiekio vandens praradimas, dėl ko sutrinka organizmo gyvybinė veikla. Todėl itin svarbu tokios baigties išvengti, ypač keliaujant kur vyrauja karštas klimatas.

Organizmo dehidratacija  pavojinga vaikams. Jei pastebėjote, kad vaikas neramus, irzlesnis nei paprastai, pastoviai yra ištroškęs, oda drėgna, akys atrodo įkritusios, galima įtarti progresuojančią dehidrataciją ir reiktų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. 

Gerkite daug saugaus vandens: virinto, dezinfekuoto, silpnos arbatos, venkite gėrimų, kurie išstumia vandenį iš organizmo, tokių kaip kava, saldieji gėrimai, medicininė arbata ir alkoholis. 

Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų kelioniniame krepšyje ar lagamine būtų rehidratacinės druskos (RD) maišelių, skirtų vartoti esant gausiam viduriavimui. Jei tokių neturite, sumaišykite 6 arbatinius šaukštelius cukraus ir 1 nubrauktą arbatinį šaukštelį druskos 1 l saugiame vandenyje (skonis panašus į ašarų). Remiantis PSO duomenimis, toks tirpalas ar RD turėtų būti vartojama pagal amžių skirtingai, žiūrėti į 1 lentelę. 

Dauguma susirgimo atvejų baigiasi per 1-2 dienas be gydymo, bet kai kuriems tęsiasi iki savaitės ir ilgiau. Jei keliautojams diarėja užsitęsė ir viduriuojama 3 ir daugiau kartų per 8 val. bei kartu pasireiškia kiti simptomai kaip pykinimas, pilvo spazmai, karščiavimas ir/arba kraujavimas viduriuojant, būtina kreiptis į gydytojus, kad skirtų medikamentinį gydymą.

Produktai ir preparatai su probiotikais ir prebiotikais dabar yra populiarūs. Tik dažnai neaišku, ar įvesti į žarnyną sveikas, bet svetimas bakterijas, ar maitinti savas, tačiau nusilpusias.

Naudingi „svetimuoliai“

Probiotikai- gyvi mikroorganizmai, kurie patekę į žarnyną papildo nuosavos naudingos mikrofloros trūkumą. Minėtą vaidmenį atlieka įvairios bifido bakterijos (Bifidobactericum) ir laktobakterijos (Lactobacillus). Rečiau naudojamos  bakterijos Lactococcus  ir mielės Saccharomyces.

Sena tiesa, kad žarnyne yra ne tik gerieji, bet ir blogieji mikroorganizmai. Jie kaip gerosios- blogosios jėgos sulygina savo galias. Blogosios bakterijos išskiria toksinus, o gerosios juos neutralizuoja. Be to, gerosios  gamina specialias rūgštis, neleidžiančias blogosioms daugintis. Kai balansas išsilaiko - žarnyno veikla stabili. Kai žmogus vartoja antibiotikus ar priešmikrobinius preparatus, laikosi griežtos dietos, stresuoja, riebiai valgo, dalis gerųjų bakterijų žūsta. Likusioji dalis neutralizuoja toksinus, o kontroliuoti „blogiukų“ dauginimąsi nespėja. Patogeninių (sukeliančių ligas) mikroorganizmų daugėja, balansas suardomas. Rezultate išsivysto disbakteriozė (disbiozė), kuri pasireiškia įvairiais nemaloniais simptomais - nuo pilvo pūtimo ir skausmų, diarėjos ar vidurių užkietėjimo  iki irzlumo bei depresijos.

Žmogui pradėjus gerti probiotinius preparatus ir valgyti naudingomis bakterijomis praturtintą maistą, probiotikai, sėkmingai praslinkę skrandžiu, pasiekia žarnyną ir prisitvirtina prie jo paviršiaus. Apsigyvenę naujoje vietoje, dalyvauja fermentų ir vitaminų sintezėje, stimuliuodami mikrofloros dauginimąsi. Taip pat išskiria priešmikrobinius produktus- bakteriocidus ir taip sulaiko nedraugiškų bakterijų augimą.

 Pliusai:

-gausu probiotikais papildytų pieno produktų( pavadinimais „bio...“,“ bifi...“) . Tai prieinama vartotojui.

-teisingai parinkus preparatą ir tinkamai dozavus, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Naudingi žarnyno svečiai atstatys mikroflorą, pakels imunitetą ir užkirs kelius žarnyno susirgimams.

 Minusai:

-gerieji mikroorganizmai gali tiesiog nepasiekti galutinio punkto - žarnyno. Dalis žūsta rūgščioje skrandžio terpėje, veikiant skrandžio rūgštims bei dvylikapirštėje žarnoje, veikiant tulžies rūgštims. Kelyje juos gali pražudyti antibiotikai ir priešmikrobiniai preparatai.

-jei probiotikai ir pasiekė žarnyną, tai nereiškia, kad jie ten pritaps. Sava mikroflora gali juos atmesti.

-esant disbakteriozei,  pieno produktų su probiotikais dėka mikrofloros balanso atstatyti neįmanoma.

-sunku pritaikyti tinkamą dozuotę, juk žmonių organizmai skirtingi.

-maisto produktus  apdorojant termiškai, konservuojant, stabilizuojant (esant padidintam pieno bei acto rūgšties kiekiui), probiotikai lengvai žūsta.

 Maistas „saviškėms“

Prebiotikai- tai maistas nuosavoms žarnyno bakterijoms. Šį vaidmenį dažniausiai atlieka nesuvirškinami angliavandeniai (laktozė, rafinozė, poligosacharidai) ir tirpios maistinės skaidulos (pektinai, inulinas, gumiarabikas, polidekstrozė). Taip pat vartojami fermentai, daugiamoliakulinis spiritas (aktitas, maltitas, sorbitas, ksilitas), kai kurios rūgščių rūšys, antioksidantai bei vitaminai A, B, C.

Prebiotikų veikimas organizme paprastas. Žmogus suvartoja prebiotinį preparatą ar produktą su maistinėmis skaidulomis. Žarnyne  maitinama mikroflora. Gerosios bakterijos dauginasi, išsilygina pusiausvyra.

 Pliusai:

-jie pasiekia galutinį tikslą pilnumoje. Nežūsta deguonies, pieno bei acto rūgšties, temperatūros poveikyje. Blogosioms bakterijoms jie „neįkandami“ (blogosios bakterijos maitinasi baltyminiu maistu, esat stipriems sutrikimams- žarnyno audiniu).

-turi papildomų teigiamų savybių, dalyvauja lieknėjimo procese, širdies- kraujagyslių ligų susirgimuose atlieka  profilaktinį vaidmenį. Įrodyta, kad tirpios maistinės skaidulos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

-jų gausu kasdieniniame maiste. Fruktopolisacharidai yra svogūnuose, česnake, kukurūzų dribsniuose, avižų kruopose. Rafinozę galima rasti pupelėse,  inulino- cikorijoje, pektino- obuoliuose ir apelsinuose, taip pat žele patiekaluose ir marmeladuose. Vitaminus A, B, C praktiškai turi visi vaisiai ir daržovės.

 Minusai

-jie vartojami profilaktikos lygyje ir disbakteriozės ankstyvosiose stadijose. Esant rimtiems atvejams- prebiotikai neefektingi.

Verdiktas. Žmogui reikia ir probiotikų ir prebiotikų. Disbakteriozės gydymui individualiai parenkami minėti preparatai, vitaminai, imunomoduliatoriai, o taip pat sinbiotikai- priemonės, kuriose yra naudingos bakterijos ir maistinės skaidulos. Tačiau svarbiausia yra kasdieninė sveika mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis bei pieno produktais.

Parengė: L.Varanavičienė

Tai kas pagaliau yra tie probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos pastaruoju metu taip daug kalbama? Ar verta į juos investuoti, ar verta juos vartoti tikintis pagerinti sveikatą? O jei jau vartoti, kaip pasirinkti tinkamus ir kaip naudoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas? Ar vartojant reikia bijoti kokio nors šalutinio poveikio? 

Šie ir daugybė kitų klausimų kyla kiekvienam, aktyviai besidominčiam savo sveikata ir naujausiais mokslininkų atradimais jai pagerinti. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė bent iš dalies patenkins mūsų smalsumą ir atsakys į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su probiotikais ir prebiotikais.

Kiekvienam – po 3 kilogramus bakterijų

Tiems, kurie domisi sveikatos klausimais, populiarioje literatūroje greičiausiai jau teko aptikti informacijos, kad nuo 3 iki 4 kg sveiko žmogaus turimo svorio sudaro jo žarnyno „gyventojai“ – mikroorganizmai. Sutikite, tokios masės ignoruoti negalima. Šie skaičiai rodo, kad mikroorganizmų mūsų kūne yra 10 kartų daugiau nei savų ląstelių!

Bakterijos gyvena praktiškai visame žmogaus organizme. Nors jų pilna visur: ir ant odos, ir ląstelėse, ir tarpląstelinėje terpėje, pagrindinė bakterijų „gyvenamoji vieta“ yra žarnynas. Įdomu ir tai, kad žmogaus organizme esančių bakterijų turimi genai maždaug 100 kartų viršija paties žmogaus genų skaičių, t. y. 99 proc. turimos genetinės intormacijos priklauso ne žmogui, bet jame gyvenantiems mikroorganizmams.

Iš visos energijos, kurią gauname suvartoję maisto produktus, nuo 5 iki 10 proc. jos mus pasiekia tik dėl organizme gyvenančių ir besidarbuojančių bakterijų.

Žmogaus organizme yra nuo 400 iki 500 rūšių bakterijų, o nuolat jame gyvena daugiau nei 200 rūšių.

Mikroorganizmai veikia lyg atskiras organas

Ką ir pridursi, turime tikrai turtingą vidinį pasaulį – mikroflorą, visų mikroorganizmų visumą (bifidobakterijas, laktobakterijas, streptokokus, enterokokus, žarnyno lazdeles ir kt.). Mikroflora turi itin reikšmingą įtaką žmogaus organizmui, ji netgi laikoma atskiru žmogaus kūno organu, kurį reikia nuolatos maitinti, malšinti troškulį ir kitaip rūpintis.

Mikroflora aktyviai dalyvauja:

- šalinant toksinus;

- vitaminų sintezėje;

- kontroliuojant viso organizmo medžiagų apykaitą;

- aminorūgščių sintezėje;

- pasisavinant kalcį;

- palaikant sveiką žarnyno gleivinę;

- stimuliuojant žarnyno peristaltiką;

- reguliuojant imunitetą.

Turime gerųjų, blogųjų ir net veidmainių

Dauguma mūsų kūne gyvenančių mikroorganizmų prigimtimi yra mūsų pagalbininkai. Tai – pačios įvairiausios gerosios bakterijos, ginančios mus nuo „priešų“ – patogeninių bakterijų, kurios sukelia visokias ligas. Gerųjų bakterijų visuomet turime turėti gerokai daugiau. Jei jos saugo organizmą, žmogus jaučiasi gerai.

Gerųjų ir patogeninių bakterijų santykis žmogaus organizme normaliomis sąlygomis turėtų būti apie 80:20 gerųjų naudai.

Jei mikrofloros pusiausvyra dėl kokių nors priežasčių sutrinka, patogeninių bakterijų kiekis išauga ir jos ima įsigalėti išstumdamos gerąsias bakterijas.

Jei patogeninių bakterijų kiekis peržengia 20 proc., žmogaus imunitetas nusilpsta, sulėtėja metaboliniai ir biocheminiai organizmo procesai, jis tampa pažeidžiamesnis, galiausiai susergama. Mikrofloros disbalansas vadinamas disbakterioze.

Tačiau bet kokiu atveju normalu, jei sveiko žmogaus organizme randama patogeninių bakterijų. Tam tikrą jų kiekį turime kiekvienas.

Įdomiausia, kad kiekvienas turime ne tik gerųjų ir blogųjų bakterijų. Mumyse gyvena ir vadinamosios bakterijos veidmainės, kurias mokslininkai vadina sąlyginai patogeninėmis. Jos yra visiškai nekenksmingos tik iki to momento, kai nusilpsta žmogaus imunitetas. Kai tik sumažėja organizmo apsauginės jėgos, veidmainės netrunka pereiti į blogųjų pusę.

90 proc. visų ligų galime išvengti

Stengtis palaikyti tinkamą mikrofloros pusiausvyrą tikrai labai svarbu. Štai keli patarimai:

- stiprinkite imunitetą ir reguliariai sportuokite, judėkite;

- pereikite prie sveikos subalansuotos mitybos;

- stenkitės vengti ilgai besitęsiančio streso;

reklama
- atsisakykite žalingų įpročių;

- išsimiegokite;

- vartokite probiotinius preparatus (probiotikus) kaskart pavartoję antibiotikų, po apsinuodijimo ir organizmo intoksikacijos, susirgę ligomis, sukeliančiomis disbakteriozę ir silpninančiomis imunitetą. Svarbu atminti, kad 90 proc. visų ligų užklumpa nusilpus imunitetui.

Probiotikai ar prebiotikai?

Šie žodžiai yra tokie panašūs, kad kai kurie žmonės galvoja tai esant vieną ir tą patį. Juolab kad apie probiotikus mes dažnai girdime reklamoje ir skaitome publikacijose apie sveikatą, o apie prebiotikus kalbama kur kas mažiau. Tačiau mikrofloros sveikatai reikalingi ir vieni, ir kiti. Tad ar žinote, kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai?

Kas yra probiotikai?

Kaip minėjome, probiotikai – tai gyvosios bakterijos, kurios sudaro naudingąją žmogaus mikrofloros dalį. Paprastai dauguma probiotikų įsikūrę storajame žmogaus žarnyne. Greta jų yra ir patogeninių bakterijų. Jei gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra pažeidžiama, pavyzdžiui, pavartojus antibiotikų, jai ir kartu sveikatos būklei atkurti rekomenduojama papildomai vartoti naudingųjų probiotinių bakterijų. Jų yra maiste ar specialiai paruoštuose preparatuose, kuriuos taip pat vadina probiotikais.

Probiotiniais mikroorganizmais laikomos laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos, termofiliniai streptokokai, kai kurios sporinės bakterijos.

Gyvosiomis gerosiomis bakterijomis, pavyzdžiui, bifidobakterijomis, praturtinamas maistas: jogurtai, pienas, kefyras, varškė, kiti natūralūs produktai. Taip pat šios bakterijos gali būti vartojamos kapsulėmis, kuriose jos būna anabiozinės būklės, nurytos „prabunda“ ir ima veikti jau žarnyne.

Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną, iš karto pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams.

Apsigyvenusios žarnyne gerosios bakterijos pakeičia jo pH terpę į rūgštesnę. O žarnyno infekcijų sukėlėjai negali pakęsti „rūgštaus gyvenimo“ ir tokiomis sąlygomis žūva.

Prebiotikai – ne bakterijos!

Prebiotikai – tai probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Prebiotikų galima rasti maisto produktuose. Tai medžiagos, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti ir kurie praktiškai nesuvirškinti patenka į storąjį žarnyną, kur ir gyvena probiotinės bakterijos. Storajame žarnyne prebiotikai tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu. Taigi kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti, o tai lemia gerą žmogaus sveikatą.

Prebiotikai yra fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kai kurios kitos medžiagos. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje. Taip pat yra specialių papildų su prebiotikais, pavyzdžiui, inulino, skaidulų.

Kai kurie mokslininkai mano, kad iš viso maisto, patenkančio į mūsų organizmą, bent 70 proc. storąjį žarnyną turi pasiekti praktiškai nepakitęs ir tik ten turi būti pasisavinamas. Tai reiškia, kad net du trečdalius mūsų raciono turi sudaryti sunkiau virškinamas augalinis maistas, kuris turi nepakeičiamą probiotinį poveikį žarnyno mikroflorai.

Tad jei parduotuvėje rinkdamiesi maisto produktus galvotume ne apie nuovargį darbe ar spręstinus reikalus namuose, o apie pirkti ketinamų produktų kokybę ir naudą, galėtume išvengti daugybės sveikatos problemų.

Saugo nuo ligų ir galimai ilgina gyvenimą

Prebiotikai ir probiotikai stabdo fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne, aktyviai dalyvaudami maisto virškinime absorbuoja susidarančių dujų paviršių, pagerina virškinimą. Probiotikų bakterijos turi daugybę medžiagų, kurios stiprina žarnyno sieneles ir stabdo uždegiminius procesus.

Gerosios probiotinės bakterijos sugeba neutralizuoti daugybę organizmui kenksmingų medžiagų, pradedant nuodingais medžiagų apykaitos produktais ir baigiant antibiotikais, sunkiaisiais metalais ir koncerogenais, t. y. medžiagomis, provokuojančiomis vėžines ligas.

Probiotikai ir prebiotikai sugeba savo paviršiumi absorbuoti toksinus ir netgi virusus. Kartu su žarnyno turiniu jie išstumia lauk daugybę organizmą teršiančių medžiagų, taip pademonstruodami savo detoksikuojamąsias savybes.

Žarnyno mikrofloroje veikiantys probiotikai turi didelę įtaką imunitetui. Jie stiprina organizmo atsparumą daugybei ligų: peršalimo, herpiui ir net vėžiui! Probiotikai gali užkirsti kelią alergijai ir autoimuninėms ligoms.

Tyrimais nustatyta, kad Kaukazo ilgaamžių (vyresnių nei 95 metų) žarnyno mikrofloros sudėtis labai panaši į vaikų: joje gausu laktobakterijų ir bifidobakterijų. Šių bakterijų kiekis nebuvo sumažėjęs dėl amžiaus, taigi galima sakyti, kad turėjo tiesioginės įtakos ilgaamžiškumui. Galbūt probiotikai padės žmonijai įminti amžinos jaunystės paslaptį?

Probiotikai – ne visagaliai

Eksperimentuojant probiotiniai ir prebiotiniai preparatai atskleidė daug privalumų ir žadėjo tapti panacėja nuo visų ligų, vaistu, neturinčiu faktiškai jokio šalutinio poveikio. Mokslininkai jau tikėjosi radę stebuklingą geros sveikatos eliksyrą.

Tačiau realybėje paaiškėdavo, kad gydymuisi probiotikais ir prebiotikais išleisti pinigai – lyg išmesti į balą.

Terapijos efektas neretai netenkina nei gydytojų, nei pacientų. Negana to, pastaruoju metu vis pasigirsta pranešimų apie neigiamą probiotikų įtaką sveikatai.

Tai kada ir kam reikia probiotikų ir prebiotikų? Kada jų veiksmingumas neatitinka rezultato, kuris nurodomas informaciniame lapelyje? Kada probiotikai nepadeda?

Probiotikai nesugeba atlikti savo pareigų, kai juos vartojantieji tikisi nuslopinti ligos simptomus (nestabilų tuštinimąsi, pilvo pūtimą, pilvo skausmus ar panašiai) prieš tai nepašalinę jų priežasčių:

- lėtinių ligų ar infekcijų, hormoninių sutrikimų;

- ilgalaikės nesveikos mitybos pasekmių (nepakankamas skaidulų, raugintų produktų kiekis, piktnaudžiavimas monodietomis, badavimas);

- ilgalaikio vaistų vartojimo pasekmių (pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas 7 ar 14 dienų, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais, antisekretoriniais vaistais, kortikosteroidais, geriamųjų kontraceptikų vartojimas);

- taip pat probiotikai gali būti bejėgiai dėl besaikio konservantų, dažiklių, maisto stipriklių vartojimo;

- jie neveiks ir jei imunitetas bus itin nusilpęs.

Į atskirą grupę, kurioje gydymasis probiotikais neduos efekto, patenka vyresnio amžiaus ir pilvo organų operacijas patyrę žmonės.

Visais šiais atvejais žarnyne ilgą laiką būna sąlygos, visiškai netinkamos gyvuoti gerosioms bakterijoms, todėl vartojami probiotikai gali turėti tik trumpalaikį efektą, tačiau niekuomet žarnyne neprigis ilgam.

Visų pirma reikėtų pasiekti lėtinės ligos remisiją (ypač virškinimo sistemos), išgydyti infekcijos židinius, atkurti hormonų pusiausvyrą ir subalansuoti mitybą.

Be gydytojo patarimų toli nenuvažiuosi

Dar viena priežastis, kodėl gali neveikti probiotikai, yra ta, kad patekę į žarnyną jie gali būti atmesti lyg koks svetimas organas po transplantacijos, nepaisant to, kad biologinė kilmė yra ta pati. Taip nutinka todėl, kad kiekvieno mūsų organizme susiformuoja unikali, vienas su kitu tarpusavyje susijusių ir netgi genetine informacija besidalijančių žarnyno mikrobų terpė, todėl net patys geriausi probiotikai su „laboratorinėmis“ bakterijomis negali įsitvirtinti natūraliomis sąlygomis.

Bet kokiu atveju, kad gydymasis būtų efektyvus ir nepakenktų, probiotikus ir prebiotikus dera vartoti tik tuos ir tik taip, kaip paskyrė gydytojas, žinantis paciento organizmo būklę.

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, teikiantys naudą sveikatai. Tai dažniausiai yra naudingos bakterijos, kurios atlieka tam tikrą funkciją organizme. Probiotikai turi didelės naudos žmogaus kūnui bei smegenims. Jie gali pagerinti virškinamojo trakto būklę, mažinti depresijos simptomus bei pagerinti širdies sveikatą. Yra įrodymų, kad probiotikai net gali padailinti odą. Įprasta probiotikų gauti iš maisto papildų, tačiau taip pat yra keletas maisto produktų, kurie pasižymi dideliu kiekiu šių gerųjų bakterijų ir tuo pačiu yra itin sveiki. Šie produktai ruošiami bakterinės fermentacijos būdu.

Žarnyne esantys mikroorganizmai daro didžiulę įtaką sveikatai. Galbūt jiems reikėtų padėkoti už jūsų ramų ir subalansuotą charakterį ir net dėl ​​to, kad sugebate išlaikyti normalų svorį. Organizme yra daugiau bakterijų, nei apskritai visų  ląstelių kartu. Ir ne  šiek tiek daugiau, bet dešimtis kartų. Bakterijos gyvena visame kūne, tačiau dauguma jų yra žarnyne. Jei žmogaus ląstelės būtų to paties dydžio kaip bakterijos, tada  pilve turėtumėte nešioti keletą centnerių papildomo svorio. Laimei, bakterijos yra labai mažos ir sveria maždaug pusantro - du kilogramus. Tai nėra mažai. Logiška manyti, kad tokia didžiulė masė svetimų organizmų turi įtakos sveikatai.

 Ekstremalus gydymas

Pirmieji bakterijų atradėjai buvo gana išgąsdinti. Nežinomi neabejotinai maži padarai užpildo organizmą ir sukelia baisias ligas nuo difterijos iki juodligės. Iki XIX amžiaus vidurio daugelis senojo pasaulio garsių protų bakterijų sunaikinimą laikė  pagrindine užduotimi medicinoje. Didysis rusų - prancūzų imunologas Ilya  Mechnikov  teigė, kad vienintelė viltis  žmogui į sveiką gyvenimą - yra pirmapradis žarnų švarumas.

Tačiau pusantro šimtmečio eigoje išaiškėjo, kad bakterijų yra ne tik žalingų, bet ir naudingų. Tokios naudingos, kad jomis, pasirodo, ligas galima netgi gydyti. Pavyzdžiui, yra labai nemaloni ir blogai išgydoma žarnyno infekcija - pseudomembraninis kolitas. Ją sukelia "bloga" bakterija Clostridium difficile. Infekcijos simptomai nėra mirtini, bet skausmingi. Antibiotikai neveiksmingi.

Pasirodo, yra galimybė greitai išgydyti kolitą, veiksmingai, neskausmingai ir labai pigiai. "Bloga" bakterija turi būti pašalinta iš žarnyno. Geriausias būdas tai spręsti yra didžiulė saugių "gerų" bakterijų ataka. Tačiau mikroorganizmų laboratorinės kultūros nėra ypač veiksmingos, veiksnus sudėtingas preparatas, derinant visas sveikas žmogaus žarnoms būdingas rūšis. Ar jau turite neaiškių įtarimų? Taip, pseudomembraninis kolitas gydomas išmatų įsodinimu. Arba, jei naudosite šiek tiek mažiau šokiruojantį pavadinimą - žarnyno mikrobiotos transplantacija .

Tos pačios žarnyno bakterijos ne tik palaiko imuninę sistemą, bet tuo pačiu metu ją stimuliuoja, padeda kovoti su realiais, pavojingais mikrobais. Todėl ateityje išmatų transplantavimas gali padėti dažnai sergantiems ir ilgai sveikstantiems žmonėms.

 Bakterijos smegenų darbui

„Draugiškas“ bakterijų ir imuniteto ryšys yra seniai žinoma tiesa. Kad  bakterijos turi labai stiprų psichotropinį poveikį- daugeliui naujiena. Nervų sistemoje  bakterijų nėra. Tačiau joje yra tiesioginė "telefono linija" į žarnyną, vadinama klaidžiojančiu nervu.  Tai, kas vyksta virškinimo sistemos „plotuose“,  iš karto žinoma "aukščiau".

2011 metais Airijos ir Kanados mokslininkų grupė paskelbė tyrimo rezultatus  smegenų  bendravimo su žarnynu, papildytu „gerosiomis“ ir „blogosiomis“ bakterijomis. Ryšys egzistuoja. Bakterijų  veikla  žarnose kažkaip veikia  nervą,  jungiantį vidaus organus su smegenimis:  žarnynas siunčia  naujienas apie savijautą. Smegenyse keičiasi receptorių pasiskirstymas į molekulę, vadinama gama amino sviesto rūgštimi arba GABA. Ši medžiaga veikia kaip neuromediatorius, mažina nervų ląstelių aktyvumą ir užkerta kelią jų pernelyg dideliam jauduliui. Žarnos su "geromis" bakterijomis padidina receptorių kiekį. Rezultate mikroflora "ramina" smegenis.

Po šio atradimo atsirado daugybė duomenų apie žarnyno bakterijų poveikį psichikai. Ilgi tyrinėjimo metai  leidžia teigti, jog nėra jokių abejonių: žarnyno mikroflora veikia žmogaus sąmonę ir elgesį. Sveikos bakterijos mažina nerimą ir gerina nuotaiką. Jos (vis dar nėra aišku kaip) gerina mokymąsi ir atmintį. Ne veltui  nešiojate kilogramus bakterijų. Šios bakterijos nuolatos linksmina. Ramina. Ir  daro jus protingesniais.

Papildomi kilogramai. Kas kaltas?

Įtakingame moksliniame žurnale "Science" paskelbtas  tyrimas. Mokslininkai, vadovaujami amerikiečių profesoriaus Jeffrey Gordono, tyrė identiškus dvynius, labai skirtingus svorio atžvilgiu.  Paėmė dvynių išmatų mėginius. Mėginiai buvo maišomi vandenyje ir "persodinami" pelėms. Visi gyvūnai buvo laikomi tokiose pačiose sąlygose ir vienodai šeriami. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad pelės, kurioms bakterijos persodintos iš "storų" dvynukų, jaučiasi skirtingai nei pelės, kurioms buvo įvestos „plonųjų“  išmatos. Pirma grupė augo kaip ant mielių. Antriesiems  svoris didėjo daug lėčiau, neatsižvelgiant į pelių maitinimą.

Pagalvokite apie tai. Genetiškai tapatūs gyvūnai gauna bakterijų dozę - tik vieną! - iš storesnių ar plonesnių, bet genetiškai identiškų žmonių. Jie gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis ir sunaudoja tiek pat kalorijų. Pirmoji grupė priauga riebalų, antroji grupė ne. Išvada  yra labai paprasta. Riebesnių žmonių žarnų bakterijos greitina nutukimą. Kaip tai įmanoma? Ta pati Jeffrey Gordono mokslinė grupė įrodė, kad storųjų pelių bakterijos skiriasi nuo plonųjų gyvūnų bakterijų tiek sudėties, tiek savybių atžvilgiu. Storosiose pelėse žarnyne gyveno bakterijos, aktyviai dalyvavusios maisto virškinime ir prisidėjusios prie jo įsisavinimo. Plonųjų pelių bakterijas mažiau domino maistas ir jo įsisavinimas. Susidaro gana harmoningas vaizdas. Atrodo, kad tiek pelėms, tiek žmonėms žarnyno bakterijos gali nulemti, koks procentas valgomo maisto bus suskaidytas į molekules ir pateks į kraują. Kuo daugiau siunčiama į kraują, tuo daugiau kaupiasi atsargos riebaliniame audinyje.

 Bakterijos prieš apetitą

JAV Vanderbilt universiteto mokslininkai siūlo iš esmės naują "svorio kritimo bakterijų pagalba" metodą. Užuot ieškodami "naudingų" ar "kenksmingų" mikroorganizmų maiste, jie patys sukūrė tinkamas bakterijas. Saugios žarnyno lazdelių kultūros buvo genetiškai suprogramuotos, kad pagamintų medžiagą, atsakingą už sotumo jausmą. Pelės, kurioms buvo skirtos tokios bakterijos,  mažiau ėdė ir mažiau storėjo, tačiau tuo pačiu metu  buvo visiškai sveikos. Tikėtina, kad ateityje bakterijų genetinis modifikavimas leis ne tik sumažinti bado jausmą nutukusiems žmonėms, bet ir tiesiogiai žarnyne gamins reikalingus vaistus.

Vienas  įspėjimas: norint, kad „geros“ bakterijos įsikurtų žarnyne, būtina sveiko gyvenimo siekti pačiam asmeniui. Rinktis teisingą sveiką maistą: daržoves, nesmulkintus grūdus, rūgščius pieno produktus. Todėl dietologų rekomendacijos, atsižvelgiant į mikrobiologijos naujienas, apskritai nesikeičia - ir vargu ar pasikeis, kol mokslininkai išmokys naudingas bakterijas pamilti mėsainius ir pyragus.

Probiotikai ir prebiotikai

Jei „blogųjų“ bakterijų kiekis žarnyne ima vyrauti, išsivysto disbakteriozė. Disbakteriozei būdingas virškinimo sutrikimai bei pilvo skausmai. Todėl būtina sau padėti natūralių probiotikų ir prebiotikų pagalba. Probiotikų sudėtyje yra mikroorganizmų,  naudingų  žarnynui (simbiotinės bakterijos). Vartojant šiuos preparatus ir biologiškai aktyvius šios grupės priedus, siekiama apgyvendinti žarnyną "reikalingais gyventojais". Probiotikų preparatus sėkmingai galima nusipirkti vaistinėje. Prebiotikuose pačių bakterijų nėra, tačiau jie sudaro geras sąlygas jų gyvavimui jas maitindami. Prebiotikus sudaro oligosacharidai, fermentai, rūgštys ir kitos medžiagos, padedančios natūraliai mikrofloros terpei, kurioje ir auga mikroorganizmai. Jų gausu  cikorijose, šparaguose, svogūnuose ir česnakuose. Prebiotikais taip pat turtinga duona su sėlenomis.

Parengė: L.Varanavičienė

 

Į Lietuvą atvykęs žymus Didžiosios Britanijos mokslininkas onkologas, profesorius Robert J. Thomas, turintis daugiau kaip 30 m. onkologinių ligų gydymo patirtį, įsitikinęs – turime daug svertų išvengti vėžio ar bent padaryti, kad liga plistų lėčiau, o gyvenimo kokybė būtų geresnė.

POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) ir Nacionalinio vėžio instituto organizuotoje konferencijoje profesorius išdavė ir ketvertuką produktų, kurie itin efektyviai kovoja su šia grėsminga liga ir yra naudojami kuriant naujus medikamentus.

Kas tie prebiotikai ir probiotikai, apie kuriuos tiek daug kalbama? Ar jie padeda išgydyti virškinamojo trakto ligas? Juk įvairių jogurtų reklamose nuolatos pabrėžiama, kad būtent tai padės jums pagerinti virškinimą.

Ar žinojote, kad maždaug 2-3 kg sveiko suaugusio žmogaus organizme sudaro mikroorganizmai, kuriais reikia rūpintis? Kasdienis stresas, aktyvumo stoka, prasta mityba ir kitos priežastys neigiamai veikia mikroorganizmus, todėl kartais jiems reikia papildomos paramos. Tam ir buvo išrasti prebiotikai ir probiotikai.

Turbūt retas kuris keliaudamas nėra nė karto apsinuodijęs ar patyręs kitų nemalonių viduriavimą sukeliančių virškinimo trakto negalavimų. Į juos ypač jautriai reaguoja vaikai. Kas padėtų išvengti keliautojų diarėjos (viduriavimo) ir sušvelninti varginančius simptomus? 

Plinta su maistu ir vandeniu
Maždaug 20–50 proc. visų keliaujančiųjų nustatoma keliautojų diarėja.
Dažniausia užklumpančio viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia virusai, bakterijos arba pirmuonys, kartu su maistu ir vandeniu patekę į organizmą.
„Nuvykus į tolimesnę šalį organizmui tenka nemažai iššūkių pasikeitus aplinkai – klimatui, maistui, vandeniui – kartu paveikiama ir žarnyno mikroflora. Šiltuoju metų laiku keliautojų diarėją dažniausiai sukelia bakterijos. Ypač lengva infekciją pasigauti suvalgius neplautą vaisių ar daržovę“, – aiškino Kauno klinikų gydytoja vaikų gastroenterologė dr. Rūta Kučinskienė.

Probiotikai – tai gerosios, organizmui naudingos bakterijos, būtinos tinkamai žarnyno mikroflorai palaikyti. Nuo gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumo priklauso imuninės sistemos atsparumas, jos padeda skaidyti maisto medžiagas, slopina žalingų bakterijų dauginimąsi, skatina nereikalingų medžiagų iš organizmo pasišalinimą. Tinkami žarnyno mikroflorai palaikyti pravartu vartoti pieno produktus, ypač jogurtus, gėrimus su prebiotikais (skaidulinėmis medžiagomis). Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo profesoriaus Rimanto Stuko komentaras – Papildomai vartoti probiotikų visiems žmonėms tikrai nėra būtina. Jie yra rekomenduojami tik tada, kai sutrinka normali žarnyno mikroflora.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinių bakterijų praturtinti yra ne tik pieno produktai, jų yra ir vaistų bei maisto papildų sudėtyje.

Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai, aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam virškinimo trakto darbui. Mikroorganizmų skaičius įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Jų galima rasti ne tik burnoje, plonojoje, storojoje žarnoje, bet ir skrandyje. Dėl rūgštinės skrandžio terpės jame aptinkama tiktai keletas bakterijų rūšių (dažniausiai rūgštį toleruojančių laktobacilų). Dėl didesnio sąlyčio su maisto medžiagomis ir lėtesnio turinio slinkimo storojoje žarnoje yra milijoną kartų daugiau mikroorganizmų nei skrandyje.

Žmogaus virškinimo trakte yra daugiau nei 200 įvairių rūšių bakterijų. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų ir toks pats kiekis pašalinamas su išmatomis per metus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar esant stresui, gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, ir bakterijų, kurios gali būti žalingos sveikatai. Organizmas tampa mažiau atsparus maisto infekcijoms, kurias sukelia tokios bakterijos kaip SalmonellaE. coli ar Listeria. Ilgalaikis bakterijų disbalansas žarnyne gali prisidėti prie gaubtinės žarnos vėžio ir opinio kolito atsiradimo. 

Probiotikai – kas tai?

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“. Idealus probiotikas turi būti: atsparus rūgštims ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, būti saugus. Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės beikai kurios E. coli ir Bacillus rūšys.

Probiotikų reikšmė organizmui

Virškinimo trakto bakterijos būtinos virškinimo fiziologijoje. Disbiozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas) atsiranda, kai sutrinka virškinamojo trakto bakterinės mikrofloros pusiausvyra. Disbiozė gali skatinti lėtinių kvėpavimo takų, autoimuninių, onkologinių, uždegimo ligų vystymąsi; gali būti nepaaiškinamo nuovargio ir psichiatrinių simptomų priežastis. Disbiozę skatina dažnas antibiotikų ir vaistų vartojimas, žarnyno infekcijos. Virškinimo trakto mikroflorą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra; įtakos gali turėti ir genetinis polinkis.

Nepaisant dažno iš mūsų įsitikinimo, kad probiotinių bakterijų vartojimas visada yra naudingas mūsų sveikatai, moksliniai tyrimai rodo, kad šis poveikis siejamas tik su tam tikromis bakterijų padermėmis ir negali būti taikomas apibendrintai visoms probiotinėms bakterijoms. Todėl pastaraisiais metais mokslinių tyrimų metu didžiausiais dėmesys buvo skiriamas kiekvienos probiotikų padermės gebėjimams apsaugoti ar gydyti tam tikras ligas.

Kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį? Yra keletas mechanizmų. Kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagas, naikinančias mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis, dar kitos bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą.

Probiotikai pieno produktuose

Lietuvos rinkoje yra nemažai pieno produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad produktai yra praturtinti įvairių probiotinių bakterijų. Vieni tokių produktų – jogurtai. Jogurto gamybai tradiciškai naudojamas termofilinių pienarūgščių kokų (Streptoccocus thermophilus) ir bulgarų lazdelių (Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus) raugas. Šio raugo bakterijos išlaiko pastovų santykį ir yra simbiotiškos. Etikečių ženklinime jos yra nurodomos kaip „gyvos jogurtų bakterijos“, „jogurtinių bakterijų raugas“, „jogurtinės bakterijos“ ir pan. Pastaraisiais metais be tradicinių rūšių jogurto gaminami ir jogurtai su probiotinėmis kultūromis. Kaip probiotinis priedas parenkama mikroorganizmų kultūra turi atstovauti normaliai mikroflorai, būti gyva ir aktyvi maiste prieš vartojimą, tokia išlikti praeidama virškinamąja trakto dalimi, gebėti daugintis žarnyne ir teigiamai jį veikti.

Pieno pramonėje šiuo metu dažniausiai naudojami šie mikroorganizmai: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus. plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus

Kol kas nėra patvirtintų teiginių apie maisto produktų su probiotikais naudą sveikatai

Pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas probiotikais labai išaugo. Atsirado daugiau negu 6000 mokslinių publikacijų probiotikų tema, 60 % iš jų – nuo 2008 m. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą yra nurodoma, kad „teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos. Teiginiai apie maisto produktų sveikatingumą draudžiami, jeigu jie pagal reglamento reikalavimus nėra leisti vartoti Europos Komisijos ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.
Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) 2008 m. pradėjo nagrinėti ir vertinti šalių narių pateiktus teiginius apie sveikatingumą. Iki šiol nei vienas iš 164 pateiktų teiginių apie probiotikų naudą sveikatai nebuvo patvirtintas. EFSA publikuojamose mokslinėse nuomonėse dėl teiginių apie sveikatingumą atmetimo (susijusiose su probiotikais) nurodo tokias priežastis: mikroorganizmai ar mikroorganizmų įvairūs deriniai pateiktuose prašymuose dėl sveikatingumo teiginių patvirtinimo nėra pakankamai išsamiai apibrėžti (apibūdinti), netinkami parinkta populiacijos grupė, kuriems galėtų būti skirtas sveikatingumo teiginys.

Per visą gyvenimą mūsų virškinimo sistema vidutiniškai perdirba apie 30 tonų maisto produktų ir 50 tūkst. litrų skysčių. Tuo pat metu jai dar reikia kovoti su toksinais, mikrobais, rūgštimis. Šiai kovai ji apsirūpinusi viskuo, ko reikia. Tačiau bet kokie nerimą keliantys požymiai, rodantys, jog sistemos veikloje kažkas negerai,– pagrindas būti budriems.

Mūsų „kuro bakas”

Neteisinga mityba ir stresai, o taip pat ir kai kurie kiti veiksniai gali sukelti įvairias virškinimo sistemos problemas ir ligas: rėmenį, opą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir t.t. Bet mes galim reikšmingai padėti teisingam virškinimo sistemos darbui. Pagrindinė taisyklė šiame darbe – subalansuota mityba. Tiesiog nuostabu, kaip žmonės taip kruopščiai prižiūri, koks tepalas bus įpiltas į jų automobilį ir tuo pačiu visai nesirūpina, ką sumeta į savo nuosavą „kuro baką”. Geriausias kuras žmogaus organizmui – ląsteliena, tai yra daržovės ir vaisiai, kruopos ir grūdai. Riebalų reiktų vartoti mažiau, 30 – 50 g per dieną, ir pageidautinam kad tai būtų augaliniai riebalai. Baltymų kiekis taip pat turėtų būti ribojamas, pakankamai aktyviems žmonėms, tai yra 1,5 g vienam kūno svorio kilogramui.

Kaip dar galima padėti virškinimo sistemai?

  • Judėkite! Reguliarūs fiziniai krūviai, nors ir pats paprasčiausias ėjimas, rimtai padeda žarnyno darbui.

  • Gerkite skysčius. Minimalus kiekis, reikalingas normaliam virškinimui – 1,5 litro per dieną.

  • Pasistenkite reguliariai tuštintis (geriausia – vieną kartą kasdien). Jei tuštinatės rečiau kaip tris kartus per savaitę, tai reiškia, kad virškinimo sistemos veikloje atsirado problemų.

  • Nerūkykite ir ribokite alkoholio vartojimą.

  • Nikotinas, alkoholis ir juose esantys toksinai suardo net pačius stipriausius skrandžius, o taip pat kepenis, kasą, žarnyną ir kitus virškinimo sistemos organus.

  • Kiek įmanoma mažiau vartokite nuskausminančių ir priešuždegiminių vaistų. Didelis jų kiekis pažeidžia skrandžio gleivinę. Nepiktnaudžiaukite vidurius laisvinančiais vaistais ir arbatomis. Su vidurių užkietėjimu reikia kovoti subalansuotai maitinantis ir vartojant reikiamą kiekį skysčių. Nuo „laisvinamųjų” skrandis dar labiau „aptingsta”, o tai reiškia, kad polinkis „užkietėjimams” tik dar labiau sustiprėja.

 Labiausiai paplitę mitai apie maitinimąsi:

  •  Nakčiai valgyti kenksminga. Turėdami tokį įprotį greičiausiai tik priaugsite papildomo svorio, bet iš esmės, valgymas prieš miegą virškinimo sistemai nekenkia, kitaip gera pusė Žemės gyventojų jau būtų seniai išmirusi. Jei nėra medicininių draudimų sveikas žmogus gali valgyti vėlai vakare. Tai nekenkia nei skrandžiui, nei žarnynui. Bet jei dažnai vargina rėmuo geriau negulti miegoti po to, kai tik ką pavalgėte.

  •  Rūgštūs produktai skrandžiui kenkia. Kiekvieną dieną pats skrandis gamina iki dviejų litrų virškinamųjų rūgščių. Sveikas skrandis be problemų atlaikys ir dar kažkokį rūgščių kiekį. Ir tik jei yra bėdų su skrandžio gleivine arba blogai veikia sfinkteris(raumeninis raukas, ten kur stemplė pereina į skrandį), tada verta pagalvoti apie tai, kiek vartoti rūgščių produktų.

  •  Prasto kvapo iš burnos priežastis – skrandžio ligos. 90 proc. visų prasto kvapo iš burnos priežasčių reikia ieškoti pačioje burnoje. Dažniausiai už tai atsakinga bloga dantų būklė ir bakterijų sankaupos ant liežuvio.

  •  Reikia periodiškai padėti žarnynui valytis nuo šlakų. Tokio medicininio supratimo, kaip „šlakai žarnyne” paprasčiausiai nėra: mūsų žarnynas veikia taip, kad pats teisingai ir visapusiškai apsivalo. Todėl, ar jūs geriate vidurius laisvinančius preparatus ar darotės klizmą, tai gali tik laikinai išgelbėti nuo vidurių užkietėjimo, net neapvalys nuo jokių „šlakų” arba „toksinų”.

 Ir vėl rėmuo

Dažniausia skrandžio problema – rėmuo. Rėmens atsiradimo priežastis aiškinama paprastai – dėl sutrikusio virškinimo sfinkerio darbo skrandžio turinys patenka į žarnyną, jo sienelės susierzina, vystosi gleivinės uždegimas. Priežastis gali būti chroniškas gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, raumenų susitraukimų, kurie stumia maistą žarnynu, sutrikimai ar diafragmos išvarža. Šie veiksniai pastoviai gali sukelti rėmenį. Bet yra ir tokių faktorių, kuriems esant net ir sveiką žmogų gali „graužti” rėmuo. Dažniausiai tai besaikis riebaus arba aštraus maisto, alkoholio ir kitų sugebančių sukelti rėmenį jau kiekvienam žmogui individualiai, vartojimas. Jei atsiranda toks rėmuo, tai jo gydyti nereikia, jis praeis savaime. Tai pat savaime baigiasi „graužimas”, atsiradęs nėštumo metu. Bet kai rėmuo yra kažkokios ligos pasekmė ir tampa chronišku, tai be specialaus gydymo neišsiversite. Gydyti reiktų pagrindinę sukėlusią rėmenį ligą. O tik po to turėtų būti skiriami neutralizuojantys skrandžio sulčių rūgštingumą vaistai. Na ir svarbiausia, į ką neatsižvelgiant atsikratyti rėmens bus sunku – tai susirgusiojo gyvenimo būdas. Jums būtinai teks atsikratyti kai kurių įpročių.

 Kai atsakingos… smegenys

Be to, kas trečia moteris ir kiek mažiau vyrų laikas nuo laiko turi problemų su skrandžiu ir žarnynu. Medikai pastebi, kad tiriant šias problemas pusė iš jų neturi jokių konkrečių priežasčių. Ir tai visai nenuostabu, nes už tai atsakingos… mūsų smegenys. Žmonės tai vadina „jautriu skrandžiu”, o specialistai – funkcine dispepsija. Mūsų žarnynas apsuptas tinklu iš daugiau kaip 100 milijonų nervų ląstelių, turinčių tiesioginį ryšį su smegenimis. Atsiradus psichologinėms problemoms į jas atsiliepia ne tik smegenys, bet ir virškinimo sistema, dažniausiai arba spartindama, arba lėtindama savo darbą. Būtent todėl prieš egzaminus studentus užpuola skausmų, spazmų, pykinimo arba viduriavimo priepuoliai. Tai gi rėmuo, skausmai ir spazmai pilve, o taip pat kiti laikini nemalonumai ne visada reiškia, kad yra rimtų problemų. Tačiau po banalaus rėmens kauke gali slėptis ir daug sudėtingesnė liga.

Kad organizmas normaliai pasisavintų visas reikiamas medžiagas, tinkamai turi veikti virškinimo sistema. Virškinamojo trakto liaukos ir jauniems žmonėms ne visada pajėgia išskirti pakankamai fermentų maistui virškinti, ypač jei mėgstama gausiau ir riebiau pavalgyti, o senstant šių liaukų pajėgumai tolydžio mažėja. Todėl reikia atkreipti dėmesį į menkiausius virškinimo sutrikimus ir stengtis juos šalinti.

Ką žinome apie probiotikus?

Labai didelės įtakos žmogaus sveikatai turi žarnyno mikroflora, o storajame žarnyne gyvenančių daugelio bakterijų rūšių augimas ir metabolizmas pirmiausia priklauso nuo žarnyno turinio. Pastarasis daugiausia susijęs su mityba, o tai įgalina pakeisti bakterijų sudėtį ir metabolinį aktyvumą norima linkme vartojant probiotikus.

Probiotikai tai – vidiniam vartojimui skirti produktai, kurių sudėtyje yra pakankamas kiekis gyvybingų mikroorganizmų, galinčių pakeisti ar atstatyti sutrikusią žarnyno mikroflorą (Fuller, 1989). Geriausiai žinomos lakto- ir bifidobakterijos, plačiai naudojamos šių maisto papildų gamyboje, dedamos ir į jogurtus ar kitus pieno produktus. Maisto papildų preparatuose gali būti vienos ar kelių rūšių bakterijų.

Šie nepatogeniški, netoksiški mikroorganizmai išlieka gyvybingi rūgščioje skrandžio terpėje ir plonosiose žarnose, kur veikia kasos fermentai ir tulžies rūgštys. Kai kurių probiotikų yra normalioje žarnyno mikrofloroje, tačiau kitų ne visad esti žarnyne ir jų reikia gauti su maistu reguliariai.

Labai svarbios yra bifidobakterijos, kurios skaido maisto angliavandenius ir tiesiogiai veikia šeimininko metabolizmą. Bifidobakterijos taip pat sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus. Šios bakterijos dominuoja (iki 95% iš visų bakterijų) krūtimi maitinamų kūdikių žarnyne ir saugo juos nuo infekcijos.

Kaip veikia probiotikai

Manoma, jog probiotikų gebėjimas prisitvirtinti prie žarnų epitelio turi lemiamą įtaką reguliuojant šeimininko atsparumą infekcijoms. Prie žmogaus žarnyno enterocitų prisijungusios Lactobacillus acidophilus ir Bifidus bakterijos neleidžia prisitvirtinti enterotoksiniams ir enteropatogeniniams mikroorganizmams, kaip antai: Escherichia coli, Salmonella typhimuriumar, Yersinia pseudotuberculosis. Skirtingi bakterijų štamai nevienodai stipriai geba prisitvirtinti prie žarnyno sienelės ląstelių. Bifidobacterium infantis ir kai kurie štamai B.breve ir B.longum itin smarkiai prisikabina, tuo tarpu kiti – silpnai. Taigi, žarnyno mikroflora sudaro barjerą, saugantį nuo patogeninių mikroorganizmų, tačiau jį gali pažeisti stresas, liga, antibiotikai, neįprasta mityba ar fiziologiniai žarnyno pakitimai. Tyrimai rodo, kad probiotikai veikia šeimininko imuninę sistemą daugeliu lygių, tarp jų citokinų gamybą, vienabranduolių ląstelių proliferaciją, fagocitozę, skatina antikūnų gamybą prieš maisto alergenus ir patogenus.

Slopina antibiotikų sukeltą viduriavimą

Antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, todėl jais besigydančius žmones gana dažnai vargina viduriavimas. Ligoninėse suviduriuoja 3–22 proc. antibiotikus vartojančių pacientų, o tai gali sukelti net pseudomembraninį kolitą. Placebu kontroliuotos studijos rodo, jog vartojantiesiems antibiotikus probiotikai sumažina viduriavimų tikimybę.

Pravartu pasiimti į kelionę

Nedidelės apimties tyrime siekta išsiaiškinti profilaktiškai vartojamų probiotikų (Lactobacilli, Bifidobacteria, Enterococci ir kt.) įtaką pacientams, varginamiems vadinamosios kelioninės diarėjos, kurios priežastimi laikoma enterotoksigeniškoji E.coli. Tyrimo duomenys parodė, jog į Egiptą vykusioje turistų grupėje viduriavimai sumažėjo nuo 71 iki 43 procentų. Vis daugėja įrodymų, jog atskiri probiotikų štamai gali apsaugoti žmogų nuo daugelio ligų: žarnyno infekcijų ir viduriavimo, moterų urogenitalinių ligų, daug žada klinikinės studijos su probiotikais vėžio ir alerginių ligų gydymo ir profilaktikos srityje. Taigi, užtikrinant gerą žarnyno veiklą virškinimo fermentais ir probiotikais, galima įveikti arba net išvengti daugelio ligų.

Parengė gyd. Ž. Mėgelaitis

Žurnalas FARMACIJA IR LAIKAS

Užsienio spaudoje galima rasti pranešimų, kuriuose teigiama, kad po kelių dešimtmečių gerosiomis žarnyno bakterijomis, nuo kurių priklauso ne tik mūsų pojūčiai pilve, bet ir imuninė sistema bei polinkis sirgti tam tikromis ligomis, praturtinti preparatai gali išstumti nuo 30 iki 50 proc. šiuo metu vartojamų vaistų.

Mat moksliškai pagrįstų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai vis daugėja.

Po antibiotikų būtini probiotikai

Žmogaus žarnyne gyvena apie kelis šimtus įvairių rūšių mikroorganizmų. Apie žarnyno mikrofloros įtaką žmogaus sveikatai prabilta dar XIX amžiaus pabaigoje. 3-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV probiotikais pradėta gydyti.

Netrukus atsirado ir panacėja nuo visų ligų laikyti antibiotikai. Be antibiotikų šiandien iš tiesų neįsivaizduojamas daugelio ligų gydymas, tačiau vis dažniau kalbama ir apie šalutinį antibiotikų poveikį – pirmiausiai vaistams atsparių ir todėl pavojingų bakterijų atsiradimą.

„Visuomenė dar mažai žino apie tai, kad be reikalo vartojami antibiotikai ne tik negydo, bet ir kenkia. Kadangi antibiotikai nemoka atsirinkti, kuri bakterija yra gera, o kuri – bloga, juos vartojant naikinamos ir gerosios žmogaus bakterijos, išbalansuojama natūrali žarnyno, odos ir kita mikroflora. Be to, formuojasi antibiotikams atsparios bakterijos, kurias žmogus perduoda kitiems. Taigi nukenčia ne tik vienas žmogus, bet visa visuomenė“, – teigė Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Rolanda Valintėlienė.

R. Valintėlienės teigimu, vertėtų žinoti, kad antibiotikai neveikia virusų. Jie naikina tik bakterijas, o kvėpavimo takų infekcijas, ypač viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, dažniausiai sukelia virusai. Be to, antibiotikais neturėtų būti gydomos netgi kai kurios bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, nesudėtingos salmoneliozės, dizenterijos formos. „Tyrimais nustatyta, kad ligų, susijusių su viduriavimu, eigai antibiotikai dažniausiai neturi įtakos“, – teigė pašnekovė.

Įvairių šalių duomenimis, net iki 50 % atvejų antibiotikai skiriami netinkamai, todėl vis daugiau vaistų tampa neveiksmingi net tuomet, kai jų labai reikia. Europoje bene daugiausiai atsparių antibiotikams bakterijų randama Rumunijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje.

2006 m. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60% infekcijų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gydomos antibiotikais. Antibiotikai paskirti 42% suaugusių ir 60% vaikų, sergančių virusinėms kvėpavimo takų infekcijomis, kurių jie negydo.

Ligoninėse antibiotikais gydoma apie 31% pacientų. Apie 25% iš jų vaistai skiriami profilaktikos tikslais – dažniausiai po operacijų. Lyginant su pažangesnėmis šalimis, Lietuvoje įprastas 3-4 dienų kursas šiam tikslui yra per ilgas.

Taip pat per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai. Nors 80-90% atvejų jie padeda, visada lieka rizikingi 10% Tiksliau nustatyti ligos sukėlėją bandoma tik apie 40% atvejų. Kai kurios gydymo įstaigos tikslesnei diagnostikai apskritai neturi sąlygų.

Anot Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos dr. Rolandos Valintėlienės, savo laiku nebuvo įvertinta, kad technologijos irgi turi savo galimybių ribas. Buvo manoma, kad atsiradus antibiotikui atsparioms bakterijoms, bus sukurtas kitas antibiotikas. 20-30 metų taip ir buvo.

Tačiau jau seniai kalbama apie tai, kad artimiausią dešimtmetį naujų antibiotikų sukurta nebus. Anot medikės, kai kurios farmacinės kompanijos netgi nutraukė antibiotikų kūrimo tyrimus. Joms nenaudinga į naują vaistą investuoti milijardus, kai po 3-5 metų jis tampa neveiksmingas.

Tuo tarpu šiandien daug tikimasi iš gerųjų žarnyno bakterijų turinčių preparatų – probiotikų. Jų kūrimui bei tyrimams visame pasaulyje teikiamas itin didelis dėmesys bei skiriamos milžiniškos pinigų sumos.

Gydomų ligų sąrašas plečiasi

Gydytojai su žarnyno mikrofloros sutrikimais sieja daugumą imuninių ligų, alergijos susirgimų ir net cukrinį diabetą. Pavyzdžiui, pastebėta, kad mūsų vaikų žarnyno bakterijų sudėtis skiriasi nuo gyvenančių kitose šalyse, taip pat skiriasi alergiškų ir nealergiškų žmonių žarnyno mikroflora.

Bene geriausiai ištirtas probiotikų poveikis sutrikus žarnyno veiklai, kai viduriavimą sukelia virusai. Įrodyta, kad probiotikų preparatai sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą. Taip pat jie turi profilaktinį poveikį: vartojant probiotikus, silpnėja arba visai nepasireiškia viduriavimas, kuris dažnai kyla gydant antibiotikais ar po gydymo. Nustatyta, kad antibiotikų sukeltas viduriavimas gali pasireikšti net po 8-10 savaičių, kai baigiamas gydymas antibiotikais.

Teigiamas probiotikų poveikis imuninei sistemai taip pat tiriamas, nors šioje srityje įrodymų dar trūksta. Buvo atlikta studija, kurios metu pastebėta, kad mokiniai, kurie reguliariai vartojo probiotikus, rečiau sirgo. Mokslininkai tai aiškina faktu, kad sutrinkus virškinimui sumažėja reikalingų medžiagų pasisavinimas, o trūkstant maisto medžiagų susilpnėja organizmo atsparumas.

Anot Briuselio Ziekenzuiso universiteto Pediatrijos departamento vadovo prof. Y. Vandenplaso, probiotikai teigiamai veikia žmogaus organizmą nepriklausomai nuo to, kaip jie gaunami – su fermentuotais pieno produktais, maisto papildais ar vaistais. Svarbiausias skirtumas tarp šių formų – efektyvumas.

„Įrodyta, kad maisto papildymas probiotikais, kurių poveikis kliniškai patvirtintas, yra labai naudingas prevenciškai. Taigi kasdien valgyti jogurtą arba kitokį probiotikais praturtintą maistą yra sveika. Tačiau beveik nėra įrodymų, kad probiotikais praturtintas maistas arba maisto papildai veiksmingi gydant. Ir nors sveikos mitybos įpročiai turi būti skatinami, jie negali pakeisti vaistų“, – teigė vaikų gastroenterologas moksliniame simpoziume, vasarą vykusiame Rio de Ženeire.

Medikas, kalbėdamas apie vaistus, turėjo omenyje šiuolaikinius probiotikus. Anot jo, prieš keletą metų apie probiotikus buvo kalbama kaip apie alternatyvų gydymą, tačiau pastaruoju metu jie vartojami kaip pagrindinis gydymo būdas. Ypač daug tikimasi iš probiotikų gydant įvairias vaikų infekcines bei virusines ligas.

Tarp gydymo ir profilaktikos

Probiotikai skirstomi į dvi grupes – bakterinės ir nebakterinės kilmės. Iš bakterinės kilmės mikroorganizmų bene geriausiai įrodytas Bifidobacterium (bifidobakterija) bei Lactobacillus (laktobakterija) teigiamas poveikis organizmui.

Trūkstant šių mikroorganizmų žarnyne, atsiranda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai: užkietėja viduriai arba, atvirkščiai, viduriuojama, sutrinka pieno produktų, cukraus, kalcio įsisavinimas, gaminama mažiau B grupės vitaminų, todėl žmogus dažniau serga peršalimo ligomis bei alergija.

Antroji probiotikų grupė – mieliagrybiai. Labiausiai kliniškai ištirtas mieliagrybis – Saccharomyces boulardii. Nustatyta, kad biologinės jo savybės panašios į normalios žarnyno mikrofloros apsaugines savybes, jis natūraliai atsparus antibiotikams ir skrandžio rūgštims.

Y. Vandenplasas pažymi, kad pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas probiotikų kokybei – ne tik gamybos aspektui, bet ir technologijai – kaip mikroorganizmus kuo ilgiau išsaugoti gyvybingus. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai su probiotikais parodė, kad išlaikyti reikiamą gyvybingų bakterijų skaičių preparate – vis dar sudėtinga užduotis. Tai priklauso ne tik nuo gamybos technologijos, bet ir, ko gera, nuo preparatų laikymo sąlygų.

Maisto papildai, kaip ir funkcinis, bakteriniais probiotikais papildytas maistas, tik sudaro palankesnes sąlygas žarnyno mikroflorai atsistatyti. Tai ypač naudinga, jei žmogus kurį laiką blogai maitinosi ar sirgo. Tačiau pasireiškus rimtesniems virškinimo sutrikimams, verta kreiptis į gydytoją, kuris geriausiai patars, kokį preparatą pasirinkti.

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus?

Neseniai pradėjome naują imunitetui svarbią temą apie žarnyną. Šioje temoje ypač svarbu aptarti probiotikus – kodėl? Ogi todėl, kad jie labai svarbūs mūsų žarnyno sveikatai. Tad apie viską nuo pradžių:

Kas yra probiotikai?

Tai yra gyvi mikroorganizmai,  gyvos bakterijos, kuri yra vienaip ar kitaip naudinga mūsų organizmui. Jie gyvena mūsų kūne, mes galime juos valgyti arba vartoti kaip papildus.

 Probiotikai padeda nuo:

-dirgliosios žarnos sindromo,

-infekcinio viduriavimo,

-pilvo pūtimo,

-antibiotikų sukelto viduriavimo,

-odos problemų,

-norint sumažinti alergijų riziką bei

-sumažinti riziką susirgti peršalimo ligomis,

-norint sustiprinti šlapimo takų ir vaginalinę sveikatą.

 Skaičiuojant mikroorganizmų skaičių mūsų organizme – jų yra net 10 kartų daugiau nei mūsų ląstelių. Tačiau tai yra itin maži organizmai, todėl jų svoris sudaro 1-2 kilogramus mūsų svorio (cha, sekantį kartą stojant ant svarstyklių drąsiai gali atimti tuos kilogramus nuo svorio:)

 Žarnyne yra nuo 500 iki 2000 bakterijų rūšių.

Daugiau nei 40 ligų yra siejama su bakterijų disbalansu žarnyne.

 

Kas naujo moksle apie probiotikus?

 Naujausi tyrimai rodo, kad gali būti, jog probiotikai mažina riziką susirgti gripu, gydo nuo inkstų akmenų, saugo nuo dantenų ligų ir mažina dantų apnašas, kovoja su antibiotikams atspariomis bakterijomis, gydo nuo tam tikrų kepenų ligų, padeda autizmu sergantiems, mažina cholesterolį, mažina riziką susirgti tam tikromis vėžio formomis, padeda numesti svorio ir padeda nuo aknės. Žodžiu, nemažai, dar ne garantuotai įrodyta, bet iš esmės – jei yra mados medicinoje tai probiotikai dabar yra ant bangos ir tiriami skersai išilgai.  

 Įdomesni tyrimai apie probiotikus:

 Viename tyrime sveikoms pelėms buvo perkelta nutukusio žmogaus žarnyno bakterijų – spėkit kas nutiko – sveikos pelės nutuko.

  • Autizmu sergančių žmonių žarnyno bakterijos skiriasi nuo nesergančių – nėra aišku koks ryšys – kolkas neaiškus ryšys tarp bakterijų ir autizmo, tačiau visgi jie kažkaip susiję. Beje naujausi tyrimai su gyvūnais rodo, kad gydant probiotikais sušvelninamas autistiškas elgesys.

  • Pasirodo, yra tokia bakterija toxoplasma (na ją jau žinojom) - ji gali daugintis tik kačių žarnynuose. Bet ja apsikrėsti gali ir žmonės, ir kiti žinduoliai, ir pelės. ĮDOMU tai, kad kai pelės apsikrečia šia bakterija - jos nustoja bijoti kačių (būtent kačių!) ir spėkit, kas nutinka, - katės suvalgo tas kvailai bebaimes peles...ir toxoplasma gondii bakterija grįžta ten, kur gali toliau daugintis. Ta prasme, Tu įsivaizduok - kažkoks mikroorganizmas taip paveikia smegenis, kad grįžtų ten, kur jai gerai. Mums ši informacija buvo tokia...VAU - įsivaizduok, kiek bakterijos gali įtakoti ir mūsų smegenis, ir iš tiesų nemažai mokslininkų dabar diskutuoja apie ateities galimybes - skirtingom bakterijom, jų "kokteiliais" gydyti pačias įvairiausias ligas. 

Jeigu sakysi, kad čia kažkoks naujų laikų išradimas – tikrai ne. Taip, šiais laikais atsirado probiotikų papildai, kurių anksčiau nebuvo, bet pats raugintas maistas buvo jau senų senovėje, ypač kol nebuvo šaldytuvų – vienas iš būdų išsaugoti maistą valgomą buvo būtent maisto fermentavimas. Ir jo buvo valgoma nemažai. Iš tiesų buvo labai smagu skaityti amerikiečių daktarų ar mokslininkų straipnius, kurie gyrė europiečių valgymo ypatumus - JAV nėra įprasta rauginti produktus, jie tikrai neturi kefyro, raugintų kopūstų, varškės.

 Kodėl probiotikai ir žarnynas taip svarbu?

 Pastaraisiais metais apskritai vis daugėja tyrimų, rodančių, kad virškinimo sistema turi daug svarbesnį vaidmenį nei buvo manoma iki šiol – vienas dalykas, jog teigiama, kad dauguma žmogaus imuniteto priklauso būtent nuo virškinimo. Taip pat naginėjama ir tai, kodėl virškinimas yra toks savarankiškas ir tam tikra prasme protingas – smegenys beveik nedalyvauja jo veikloje, o įsivaizduok kiek veiklos ten vyksta. Be to, mūsų virškinimo sistemoje yra tiek daug neuronų, kad būtų tiesiog neteisinga galvoti, jog visi jie tik tam, kad būtų suvirškinta pietų dešrelė. Dar įdomu tai, kad virškinimo sistemoje netgi randama skonio receptorių (kam žarnoms skonio receptoriai - velnias žino). Ir darosi dar įdomiau - pasirodo, kad būtent iš žarnyno siunčiami signalai mūsų galvos smegenims "kaip jaustis" - ta prasme - žarnynas gali lemti mūsų dienos nuotaikas. Žarnyne sukuriamas beveik visas organizmo seratoninas - laimės hormonas. 

 

Ką dar gero veikia probiotikai?

 Gamina vitaminą B12, vitaminą K2.

Neleidžia veistis blogosioms bakterijoms, meilėms Ir grybeliams.

Gamina enzimus.

Stimuliuoja antikūnų T ląstelių gamybą.

 

Žodžiu, tie maži organizmai nuveikia labai daug darbo mūsų naudai. Ir informacija kaip jų geriausia gauti - jau kitame straipsnyje (nenorėjome labai užsitęsti:)

Kaip atstatyti žarnyną po antibiotikų?

Dėl bet kokių šiame straipsnyje esančių patarimų tarkitės su gydytoju - priminsim, kad mes nesame gydytojos, tik atsakymų ir sprendimų ieškotojos :)) 

 Žodžiu, prireikė mums išnagrinėti šitą temą. Ar kas esate susidūrę su žarnyno problemom po antibiotikų vartojimo? Nemažai daliai žmonių sutrinka virškinimas, atrodo, jog dalies maisto išvis pradedi nelabai toleruot, nuo daug ko pučia pilvą, atsiranda jausmas lyg kažkas būtų ne taip, gali atsirasti bėrimų ant veido - taip pat nuo žarnyno problemų gali užkietėti viduriai arba visai atvirkščiai, žodžiu, visokių bėdų sukelia tie antibiotikai, bet jei jau prireikė juos vartoti ir suvartojot taip kaip liepė gydytojas (tas labai svarbu!), vėliau reikėtų imtis priemonių grąžinti žarnyną į jo tvarkingą ir sveiką pusiausvyrą. Juk antibiotikai žudo ne tik blogąsias bakterijas, bet ir gerąsias, esančias mūsų žarnyne, taip prarandame labai daug virškinimo pagalbininkų, imuniteto pagalbininkų, išdraskoma žarnyno pusiausvyra - bet juk tas seniai žinoma. Bet o ko imtis, kad pagreitinti procesą? Kad įprastas virškinimas būtų ir vėl įprastas? Nes tas nuolatinis nepatogumas tikrai erzina.. 

 1. VALGYTI SVEIKAI - sena nuobodi taisyklė, bet šįkart būtina. Kas iš to, kad gersi probiotikus, valgysi raugintus produktus (apie tai vėliau), bet valgysi greitą maistą, kalnus cukraus, čipsus ir pan. - na atrodys lyg stengiesi, bet iš tiesų rezultate nelabai kokio teigiamo rezultato bus. 

2. VALGYTI FERMENTUOTUS PRODUKTUS - jau pirmam punkte išduotas patarimas :) fermentuoti (liaudiškai - rauginti) produktai (jokiu būdu ne marinuoti) turi savų gerųjų bakterijų, kurios yra sveikos ir naudingos mūsų žarnyno sistemai. Nepatikėsit, bet turim labai gerą straipsnį ta tema :D taigi apie tai, kad rauginimas padidina vitaminų kiekį daržovėse, kad rauginti produktai turi milijonus gerųjų bakterijų, kad naudingi yra ir rauginti pieno produktai, kad šalys, valgančios daugiau raugintų produktų, turi mažiau virškinimo ligų atvejų mūsų straipsnyje Fermentuoti produktai.

 3. PROBIOTIKAI turėtų būti tavo naujas ir pagrindinis papildas. Probiotikai ir yra gerosios bakterijos, kuriomis tu gali papildyti savo virškinimo gerųjų bakterijų arsenalą. Pačios tikrai tikim šiais papildais ir laikas nuo laiko vartojam (tarkim ir važiuojant atostogaut į užsienį Milda vaikams nupirko probiotikų - kad lengviau būtų žarnynui kovot su svetimom bakterijom - padėjo ar nepadėjo, bet jokių virškinimo bėdų vaikai neturėjo). Ir apie probiotikus turim net kelis straipsnius: Pirmasis apie tai, kuo gi jie taip naudingi mūsų sveikataiantrasis apie tai, kur jų rasti natūraliaitrečiasis apie bakterijų rūšis (ką kuri veikia, kokiom situacijom naudinga), ir žinoma, probiotikų rinkimai - atrinkome pagal mus geriausius Lietuvoje esančius probiotikus.

4. PREBIOTIKAI - jei probiotikai yra tos mažosios gerosios bakterijos tai prebiotikai yra tai, ką jos valgo. Kaip jau ir sakėm pirmam punkte - valgyk sveikai :) jei vartosi probiotikus, valgysi fermentuotus produktus, bet gerosios bakterijos neturės ką valgyt - jos žus, žinai, kas mėgsta cukrų?? Ogi blogiukės. Tad reiktų valgyti daugiau prebiotinio maisto: svogūnų, česnakų, šparagų, bananų, porų, obuolių, žalių daržovių ir pilnų grūdų, netgi medaus, avižų, saldžių bulvių, morkų,... na matai - tiesiog valgyk sveikai ir padarysi gerą darbą tiek savo žarnynui, tiek gerosiom bakterijom:)

5. NEVALGYTI žalios žuvies - tiesiog jei su žarnynu viskas gerai tai ir tie sušiai nieko blogo tikriausiai nepadarys, gerosios bakterijos tiesiog nudirba savo darbą jei yra reikalas, bet jei gerųjų bakterijų pusiausvyra išbalansuota...tada galbūt kurį laiką po antibiotikų vartojimo reiktų pavengti sušių. Kaip ir raudonos mėsos - nedaug valgyti galima, bet pasirodo didesni kiekiai raudonos mėsos taip pat prisideda prie blogųjų bakterijų didėjimo žarnyne, tad ypač kol žarnynas po antibiotikų serijos yra silpnas - kasdien steiko nevalgykim :)) 

 

Imunitetas ir žarnynas

Taigi žarnynas yra labai svarbi imuninės sistemos dalis. Jau yra žinoma, jog kai kurios ligos bent iš dalies priklauso būtent nuo mikrobų, gyvenančių mūsų žarnynuose (tarkim alergijos, nutukimas, kai kurios vėžio rūšys, kai kurios žarnyno uždegiminio tipo ligos ir pan.). Visi tie gyvi padarėliai: bakterijos, virusai, parazitai ir grybai sudaro žarnyno mikrobiotą.

Daugiausiai turime bakterijų – 100 trilijonų:) jų yra maždaug 1000 rūšių (taip taip, Tavo žarnyne yra maždaug tiek). Dauguma šių bakterijų mums padeda virškinti maistą – jos taip pat išskiria enzimus. Bakterijos ypač svarbio virškinant tuos angliavandenius, kurių mūsų organizmas nepajėgia apvirškinti. Taip pat kai kurios geradarės bakterijos gamina vitaminus. Dar vienas geras darbas – kadangi gerosios bakterijos nori išgyventi ir valdyti mūsų žarnynus – jos kovoja su blogosiomis.

 

Kas sudaro žarnyną?

 Grubiai  ir sutrumpintai kalbant mūsų virškinimo sistemą sudaro skrandis, plonosios žarnos ir storoji žarna. Kas susiję su imunitetu vyksta plonosiose žarnose ir storojoje. Skrandis čia ne taip labai susijęs. Daugiausiai virškinimo ir vyksta plonosiose žarnose – žmogus jų turi apie 6 metrus, o ištiesus visus plaušelius būtų apie 200 kvadratinių metrų plotas (įsivaizduojat? Čia kaip namas:)). Toks didelis plotas labai svarbus, nes būtent čia susiurbiamos visos naudingos medžiagos. O storoji žarna tim 1,5 metro ilgio, neturi plaušelių ir šiaip yra skirta vandens ištraukimui. Dar vienas skirtumas – plonosiose žarnose ph rūgštingesnis (kuo arčiau skrandžio), tad nepalankesnė aplinka gyvent bakterijom (iš dalies todėl ir žarnyno sienelės plonesnės). O jau storojoje žarnoje gyvena didžioji dalis mūsų bakterijų.

 

Kaip veikia žarnyno imuninė sistema?

 Vėlgi stengiamės kažkaip trumpai ir be šimto neaiškių žodžių: yra tokie makrofagai, kurie puola bet kokius įsibrovėlius, kurie bando iš žarnyno prasibrauti į kitus audinius, panašiai veikia ir dendritinės ląstelės, taip pat yra antikūnai, kurie gaudo mikrobus, taip pat yra limfocitai, kurie irgi yra visada pasiruošę. Turėk omenyje, kad net mūsų gerosios bakterijos yra naudingos mūsų žarnyne, tačiau jų visai nereikia mums kažkur kitur audiniuose, o kadangi tarkim plonosios žarnos sienelė yra ypač plona – tokių bandančių prasibrauti lauk iš žarnų pasitaiko nuolat, tad žarnyno imuninė sistema yra ypač pasiruošusi visiems įsibrovėliams.

 Be to, žarnyno imuninė sistema yra lig atskira nuo organizmo imuninės sistemos. Kaip pavyzdys – limfocitai šiaip yra po organizmą keliaujančios ląstelės, bet va būtent žarnyno limfocitai turi užduotį likti ginti žarnyno. Nors apie žarnyno imuninę sistemą dar daug ko nežinoma, bet kai kurios detalės tiesiog brukte bruka, kad še sistema yra itin svarbi mūsų organizmo gynybai.

 Žodžiu, šitais straipsniais – kas sudaro imuninę sistemą – mes norime parodyti Tau, kad imuninė sistema YRA SISTEMA (na ne be reikalo toks pavadinimas:), kad tai nėra kažkoks kažkur pilve esantis organas, kurį galima taip paprastai sustiprinti ar susilpninti. Bet apie tai – vėliau:)

 Absoliučiai nuostabus video:

https://www.youtube.com/watch?v=gnZEge78_78

Probiotikų rūšys

Šiame straipsnyje pagrindinės probiotikų rūšys - išaukštintos ir išgirtos:) mudvi labai šitu dalyku tikim tad ir sąrašą kruopščiai kūrėm - tiek iš vieno galo - išvardinom pagrindines bakterijų rūšis, tiek iš kito galo.- išvardinom simptomus ir kokias bakterijas būtų galima papildomai pavartot - aišku pasitarus su gydytoju ar vaistininku:) 

 Įdomiausia tai, kad trumpai susipažinus su probiotikais atrodo, kad na probiotikai yra probiotikai, o pasirodo ne - tų rūšių galybė, jos visos kažką įdomaus ir gero veikia. Na ką - pradedam?:)

 

Bakterijų rūšys

 Bifidobacterium – turbūt geriausiai žinoma, dažniausiai kartojama reklamose probiotikų visa klasė. Viena pirmiausiai mūsų žarnyną apgyvendinanti bakterija – jos randama jau pas naujagimius. Ji yra reikalinga palaikyti bakterijų balansą, neleisti veistis blogosioms bakterijoms, mielėms – tiesiog labai gerai prižiūri savo teritoriją – žarnyno sieneles. Taip pat šios bakterijos padeda skaityti sudėtinguosius angliavandenius, riebalus bei baltymus. Padedasumažinti viduriavimą, gali būti vartojami kelionių metu.

 Bifidobakterija longum padeda šalinti toksinus iš organizmo, turi antioksidacinių savybių. Longum taip pat gali būti vartojama norint sustiprinti imunitetą – ypač veikia vyresniems žmonėms.

 Bifido bakterijų infantis reikia naujagimiams, yra tyrimų rodančių, jog jų vartojimas sumažina pilvo pūtimą bei palengvina žarnyno darbą. Mums senstant bifidobakterijų vis mažėja.

 Bifidobacterium lactis – ypač naudingas virškinimui bei imunitetui, taip pat mažina atopinio dermatito simtomus, padeda kontroliuoti gliukozės lygį diabetui sergantiems, mažina blogąjį cholesterolį

 Bifidobacterium bifidum – ypač naudingos virškinant pieno produktus.

 Bacillus bacterium – gamina enzimus, kurie padeda skaidyti laktozę. Gerina moterų vaginalinę sveikatą. Skatina išsiskirti skrandžio sultis. Padeda pasisavinti tokius mikroelementus kaip kalcis, fosforas ir geležis.

 Streptoccocus – ši bakterija randama burnoje ir manoma, jog yra ryšys tarp to ar žmogus turi šią bakteriją ir pasikartojančių gerklės skausmų – t.y. turint šią bakteriją, kuri sėkmingai neleidžia burnos ertmėje dauginti blogietėms mažesnė tikimybė, jog skaudės gerklę. Naudojama gaminant jogurtą.

 Lactobacillus acidophilus – turbūt daugiausiai ištirta bakterijų rūšis, pripažįstama, jog yra gyvybiškia svarbi žmogaus organizmui. Gerina kraujo spaudimą ir cholesterolį, sėkmingai kovoja prieš įvairias infekcijas, stiprina imuniteto funkciją, padeda išlaikyti ph balansą, padeda gerinti virškinimą, kai virškinimo sutrikimai atsiradę nuo streso, mažina alergijų simptomus, padeda virškinti bei padeda įsisavinti kai kuriuos mikroelementus, gamina B6 ir B12 vitaminus. Naujausi tyrimai rodo, kad šia bakterija (jos papildais) galima gydyti viduriavimą, dirgliosios žarnos sindromą bei – kam svarbu – gerina laktozės toleravimą. Randama raugintuose pieno produktuose.

 Lactobacillus Rhamnosus – kovoja su bakterinėm infekcijom, stiprina imunitetą, yra keletas tyrimų rodančių, jog papildomas šių bakterijų vartojimas retina bei trumpina peršalimus, mažina blogąjį cholesterolį, galbūt mažina pilvo dieglius kūdikiams, gerina virškinimą. Taip pat vienas iš privalumų, kad ši bakterija skaitosi viena geriausiai prisitvirtinančių prie žarnyno sienelių ir ją vartojant po truputį išstumiamos blogosios bakterijos ir atlaisvinama vieta gerosioms. Be to, kai kur vadinama keliautojų bakterija – nes padeda apsisaugoti nuo viduriavimo kelionių metu.

 Lactobacillus Helveticus – gerina miego kokybę, mažina kraujo spaudimą, naudingas kūdikiams, maitinamiems mišinuku, nes normalizuoja mikroflorą.

 Lactobacillus fermentum – padeda pašalinti virškinimo liekanas, palaikyti gerą bakterijų balansą žarnyne.

 Lactobacillus plantarum – pakankamai atsparios skrandžio sultims, padeda apsaugoti žarnyno sieneles, stiprina imuninę funkciją, labai gerai skaido baltymus. Tyrimuose su placebo grupe, daugiau nei 70 procentų gavusių šią bakteriją po keturių savaičių teigė, jog virškinimas labai pagerėjo. Randama raugintose daržovėse.

 Lactobacillus brevis – skatina imuniteto T ląstelių veiklą. Dažnai jos kiekiai žmonių žarnynuose yra per maži. Randama raugintose daržovėse.

  

Simptomai, ligos ir probiotikai

 

 O dabar atskirai sąrašas pagal simptomus:

 Dirgliosios žarnos simptomai – Bifido bacterium bifidum, breve ir lactis, L. Acidophilus, L. Plantarum, S. Boulardii.

 Viduriavimas nuo antibiotikų vartojimo – Bifido longum, L. Acidophilus, L. Casei, l. Rhamnosus, S. Boulardii.

 Viduriavimas kelionių metu – L. Casei, L. Paracasei, L. Salivarius.

 Kaupiasi dujos – Bifido longum, bifido infantis.

 Laktozės netoleravimas – Bifido longum, L. Acidophilus

 Streso sukelti virškinimo sutrikimai – bifido longum, L. Acidophilus.

 Norint pagerinti imuniteto funkciją – Bifido bifidum, Bifido lactis, L. Acidophilus, L. Casei, L. Plantarum, P. Acidilactici, L. Brevis.

 Vaginalinei sveikatai – L. Acidophilus, L. Reuteri, L. Salivarius.

 Nuo peršalimo – B. Bifidum, B. Lactis, B. Longum, L. Plantarum, L. Rhamnosus.

 Su žiedadulkėmis susijusios alergijos – B. Longum, L. Acidophilus, L. Casei.

 Aknė – S. Boulardii.

 Stiprina imunitetą maitinančioms mamos ir jų vaikams – L. Casei.

 Miegui – L. Helveticus. 

 

 Tikrai patariame prieš naudojant nuo kažkokių ligų, alergijų ar pan. tartis su gydytoju ar bent vaistininku.